Berlyno sienos griuvimo 20–metis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kiekviena istorijos data turi savo atspalvį. Vienos jų juodos, ar kraujo spalvos, kitos gi žalios ar oranžinės kaip Ukrainos revoliucija.
 
Kaip jau minėjome, šiais metais amerikiečiai švenčia 40–ias pirmojo nusileidimo mėnulyje metines, Davido Bowie muzikos 40–metį, o Vokietija lapkričio 9–tąją švęs 20–ias Berlyno sienos griuvimo metines.
 
Turbūt daugelis iš mūsų žino, kodėl ši siena atsirado, ką ji reiškė ne tik Vokietijai, bet ir visam pasauliui, tačiau kas primiršo, pradžiai truputis istorijos puslapių.
 
Berlyno siena yra žinomas visame pasaulyje šaltojo karo simbolis. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945 m. pagal Jaltos konferencijos nutarimus Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Buvusi Trečiojo Reicho sostinė Berlynas, nors ir iš visų pusių supamas sovietų okupacinės zonos, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius. Prasidėjus Šaltajam karui Berlyno klausimas nuolat buvo įtampos tarp Rytų ir Vakarų šaltiniu. 1945 m. balandį Sovietų Sąjungos kariai virš Vokietijos parlamento Reichstago iškėlė raudoną vėliavą.

Toliau sekė sovietų, JAV, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos miesto kontrolės pasidalijimas. 1948 m. Sovietų valdžia paskelbė blokadą Vakarų Berlynui. Blokada tęsėsi 321 dieną. Miestiečiai išgyveno tik JAV armijos lėktuvų transportuojamo maisto ir vandens dėka. Skurstantys Rytų Berlyno gyventojai ėmė streikuoti prieš komunistų valdžią, kuri atsakė brutalia jėga – per susirėmimus su armija žuvo 40 žmonių. Siekdama visiškai sustabdyti gyventojų emigraciją į Vakarus, VDR valdžia saulėtą 1961 m. rugpjūčio 13 d. rytą Vakarų Berlyną aptveria tvora. Taip iškyla Berlyno siena.

 
Ši siena atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų. Berlyną padalino į Vakarų ir Rytų. Siena buvo nugriauta tik Michailui Gorbačiovui pradėjus liberalizacijos politiką, 1989 m. lapkričio 9 d. Šimtai tūkstančių euforijos apimtų Berlyno gyventojų tą pačią naktį viskuo, kas pasitaiko po ranka, pradėjo ją griauti. Ši siena miestą skyrė 28 metus.
 
Taigi šio svarbaus jubiliejaus proga Vokietija jau nuo spalio mėnesio įvairiais renginiais mini artėjančią šventę. Prie jos prisidėti žada ir Lietuva.
 
Vilniuje, Olimpiečių prieplaukoje, jaunuoliai vienu metu piešė ant iki šiol didžiausios Lietuvoje grafiti piešimui skirtos sienos. Jaunųjų grafiti meistrų darbuose atvaizduojamai du motyvai: geležinė uždanga nuo demokratinio pasaulio atskiros visuomenės ir po jos griuvimo išaugusios kartos gyvenimo atspindžiai.
 
O tuo tarpu Berlyne šią savaitę 1,5 milijonų žmonių pripildė miesto gatves ir stebėjo kelių dienų Prancūzijos Royal de Luxe miesto spektaklį „Berlyno prisikėlimas“.
 
Spektaklyje vaidino dvi gigantiškos lėlės „Didysis Milžinas“ – jūrų naras, bei jo dukterėčia – „Mažoji Milžinė“. Istorija pasakoja apie du milžinus, atskirtus siena, kurią sukūrė žemės ir jūros monstrai. Didysis Milžinas grįžo iš ilgos ir labai sunkios, bet sėkmingos ekspedicijos sugriauti sieną, skyrusią jį nuo dukterėčios. Ir dabar jie vaikšto Berlyno gatvėmis, pagaliau turėdami galimybę pasimatyti po tiek daug metų atskirties.
 
Tegul toliau pasakojimą tęsia šios iškalbingos nuotraukos
 
www.miestoiq.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra