Benedikto XVI sveikinimai konferencijos apie vokiečių ir prancūzų susitaikymą dalyviams

Autorius: Data: 2013-02-09, 18:52 Spausdinti

Šiais metais Prancūzija ir Vokietija, dvi didžiausios Vakarų Europos šalys, mini Eliziejaus traktato 50-ąsias metines. Šis traktatas buvo pasirašytas 1963 metų sausio 21 dieną Prancūzijos prezidento Charles de Gaulle ir Vokietijos kanclerio Konrad Adenauer. Sutartimi buvo susitarta bendradarbiauti tarptautinių santykių, gynybos, švietimo srityse.
Šiais susitarimais buvo pasiektas tam tikras lūžis senų konkurentų ir priešų santykiuose. Prancūzai ir vokiečiai susikibo 1870 metų, I ir II Pasauliniuose karuose. Kaip žinia, tokia nesantaika kolektyvinėje atmintyje išlieka šimtmečiais ir provokuoja naujus nesantaikos epizodus. Tačiau šios dvi šalys ir tautos pasirinko eiti kitu, bendros Europos keliu.
Eliziejaus traktato 50-ąsias metines lydės daug renginių. Popiežiškasis Grigaliaus universitetas, bendradarbiaujant su vokiečių ir prancūzų ambasadomis, surengė vieną iš jų – konferenciją apie „50 prancūzų-vokiečių draugystės metų Europos tarnyboje: Europos Sąjunga, susitaikymo modelis?“.
Konferencijoje dalyvauja ne vienas aukšto rango politikas, tarp kurių ir buvęs Europos komisijos pirmininkas Jacques Santer. Kaip nurodyta konferencijos temoje, diskusijos ir pranešimai suksis apie tai, kaip plėtojosi vokiečių ir prancūzų santykiai, kaip Europos Sąjungos patirtis gali tapti pavyzdžiu užgydyti kitus konfliktus tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Konferencijos dalyviams sveikinimo laišką popiežiaus vardu pasiuntė kardinolas Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius.
Su dideliu susidomėjimu, pasak jo, Šventasis Tėvas Benediktas XVI išklausė žinią apie Grigaliaus universitete vyksiančią konferenciją ir jį įpareigojo šio susitikimo dalyviams perduoti jo linkėjimus, užtikrinti jo dvasinį artumą.
Svarbaus žingsnio susitaikymo ir supratimo tarp prancūzų ir vokiečių tautų bendrame kelyje 50-ųjų metinių minėjimai, rašo kardinolas Bertone, primena ir asmeninį Eliziejaus traktato tėvų, Charles de Gaulle ir Konrad Adenauer, įsipareigojimą. Dar prieš traktato pasirašymą šie du didieji pokarinės Europos veikėjai savo dalyvavimu susitaikymo Mišiose Reimso katedroje pažymėjo, kad politika remiasi principais, kurių pati sau negali duoti. Žmogaus širdyje Kūrėjo įrašytas prigimtinis moralinis įstatymas, Evangelijos suformuotos vertybės ir žmogaus teisės kuria pamatą tokiai politikai, kuri iš tiesų tarnauja teisingumui ir taikai, visos žmonijos šeimos pažangai. Ant tokio pamato politika turi save kurti ir ateityje, kad būtų pasiekta visuma, kuriai nebegrasintų iššūkiai, pavieniai interesai, pamiršimas. Taika yra uždavinys, kuris nuolatos išlieka ir kuris vis iš naujo turi būti atliktas.
Su tokiais jausmais Šventasis Tėvas meldžia konferencijos dalyviams, kaip ir prancūzų bei vokiečių tautoms, Dievo apsaugos ir palaimos dėl taikios ir laisvos ateities jų šalyse ir visoje Europoje, baigdamas savo laišką ir pridurdamas savo asmeninius linkėjimus rašo kardinolas Bertone. (Vatikano radijas)

Vatikanas , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra