Benediktas XVI: Tradicija atveria kelią į Šv. Raštą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pirmadienį (2009 10 26) popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Popiežiškojo Biblijos instituto Romoje dėstytojus, studentus ir darbuotojus, sveikindamas juos su Biblijos instituto 100 metų įkūrimo sukaktimi.

Biblijos institutas buvo įkurtas 1909 metų gegužės 7–ąją, popiežiaus Pijaus X potvarkiu, ir skirtas Biblijos studijoms pagal katalikų Bažnyčios dvasią. Metams bėgant, institutas plėtėsi ir stiprėjo, įgijo teisę teikti akademinius laipsnius. 1928 metais buvo susietas su žinomu Popiežiškuoju Grigaliaus universitetu, išlaikant instituto autonomiją. Instituto steigimas ir gyvenimas nuo pat pradžių buvo patikėtas Jėzaus Draugijai.

 
Benediktas XVI savo kalboje pažymėjo, jog per pastaruosius 100 metų susidomėjimas Biblija išaugo. Vatikano II Susirinkimo dogmatinėje konstitucijoje „Dei Verbum“, prie kurios apmąstymo popiežius, tuomet dar jaunas teologas, pats asmeniškai yra prisidėjęs, buvo pabrėžtas Dievo Žodžio vaidmuo Bažnyčios gyvenime ir misijoje. Tai paskatino krikščioniškų bendruomenių dvasinį ir sielovadinį atsinaujinimą, ypač palietusį pamokslavimą, katechezę, teologijos studijas ir ekumeninį dialogą. Prie to ženkliai prisidėjo ir Biblijos institutas, tiek paskelbtomis studijomis, tiek biblistų formacija. Per dešimtmečius Biblijos institutas suformavo daugiau nei 7 000 Šventojo Rašto profesorių, biblinių studijų ratelių vadovų. Daug instituto auklėtinių ir šiandien darbuojasi visame pasaulyje, vykdydami įvairias bažnytines tarnystes.
 
Pasak Šventojo Tėvo, 100 metų sukaktis tuo pat metu yra atvykimo taškas ir nauja pradžia. Jis linkėjo Biblijos instituto dėstytojams ir auklėtiniams remtis sukaupta šimtamete patirtimi, sąmoningai tarnauti Bažnyčiai ir artinti Bibliją prie Dievo tautos gyvenimo. Mūsų sekuliarizuotame pasaulyje turime siekti, kad Biblija būtų ne tik teologijos siela, bet ir dvasingumo šaltinis visiems, kurie tiki Kristumi.

Benediktas XVI pažymėjo, primindamas ir „Dei Verbum“ konstituciją, jog iš vienos pusės studijuojant biblinius tekstus reikia naudotis moderniais istoriniais – kritiniais metodais, atsižvelgti į tekstų literatūrinius žanrus, istorinį kontekstą, paties teksto gimimą. Bet iš kitos pusės negalima užmiršti teologinio teksto interpretavimo, kuris remiasi prielaida, kad visas Šventojo Rašto tekstas yra vieningas ir to šviesoje interpretuoja paskirus tekstus.

 
Viena ir vientisa Biblija negali būti atskirta nuo vienos Dievo tautos, kurioje Biblija gimė ir kurioje yra pernešama. Todėl Bibliją reikia skaityti Dievo tautos, Bažnyčios tikėjimo šviesoje. Jei egzegezė nori būti ir teologija, ji turi pripažinti Bažnyčios tikėjimą kaip interpretacijos metodą, kaip raktą, be kurio knyga lieka užrakinta. Tradicija neatitveria nuo Raštų, priešingai, juos atveria. Kita vertus, Bažnyčiai tenka galutinis žodis Biblijos interpretavime, jai patikėta autentiško interpretavimo funkcija.
 
Vatikano radijas
 
www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra