Benediktas XVI ir Bendrystės ekonomika

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Viena iš stipriausių mūsų laikų tendencijų yra vis labiau pasireiškiantis darbo įprasminimo poreikis. Žmonėms rūpi, ar savo veikla jie gali padėti kitiems, ar tausoja aplinką, žinoma, ir tai, ar gauna pelno. Apie tai kalba ir Benediktas XVI savo naujojoje enciklikoje „Caritas in veritate“, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba.

Johnas Mundellis yra „Mundell and Associates“, Indianapolio kompanijos (JAV), konsultuojančios aplinkosaugos klausimais, prezidentas ir įkūrėjas. Interviu tarptautinei naujienų agentūrai ZENIT jis aiškina, kodėl enciklikoje popiežius mini Bendrystės ekonomikos projektą.

Kokie yra pagrindiniai Bendrystės ekonomikos projekto principai?

Norint suprasti Bendrystės ekonomiką (BE), visų pirma reikia suprasti, ką reiškia žodis „bendrystė“ Katalikų Bažnyčios žodyne, ir ką reiškia dvasingumas, siejamas su bendryste.

Ką reiškia gyventi kaip „Bažnyčia“ arba bendrystėje? Kaip tai siejasi Jėzaus skelbta žinia ir jo misija? Kai žmogus pradeda suvokia tai, esminį Bendrystės ekonomikos pagrindą, visa kita išplaukia tarsi natūrali pasekmė.

BE  idėja kilo fokoliarų judėjime; viskas prasidėjo, kai judėjimo pradininkė Chiara Lubich 1991 metais apsilankė Brazilijos fokoliarų bendruomenėje. Prieš išvykdama ji susipažino su kaip tik tuo momentu pasirodžiusia Jono Pauliaus II enciklika „Centesimus Annus“. Joje buvo apmąstoma situacija, praėjus šimtmečiui nuo popiežiaus Leono XIII pirmosios socialinės Bažnyčios enciklikos. Chiarą ypač domino skyriai apie Bažnyčios veiklą socialinėje plotmėje. Viešėdama Brazilijos fokoliarų bendruomenėje, ji iš arti susipažino su skurstančiųjų poreikiais. Mūsų bendruomenėje buvo pasiturinčių žmonių, bet taip pat ir tokių, kurie skurdo ir kuriems reikėjo maisto, išsilavinimo ir pastogės.

Chiara matė, kad, nepaisant to, jog bendruomenės nariai jau daugiau nei 50 metų dalijosi savo turimais ištekliais tarpusavyje, nepaisant individualių pastangų padėti skurstantiesiems savo bendruomenėje, to nepakako, ir reikėjo kažką keisti.
Taip gimė idėja steigti pelną nešantį verslą, kuris pasidalytų tuo pelnu su bendruomenės vargingiausiais.
Nuo 1991-ųjų ši iniciatyva pradėjo plisti tarp fokoliarų, ir po 18 metų jau turime 750 verslo įmonių, taikančių BE principus savo veikloje.
Šios idėjos pradžia siekia ankstyvąją krikščionių patirtį – bendruomenę, kuri buvo apibūdinama kaip turinti vieną širdį ir vieną sielą, kurioje nebuvo vargšų. Siekis atkurti šią pirmųjų krikščionių patirtį ir įkvėpė tokio verslo idėją.
Mūsų misija yra skatinti dovanojimo kultūrą ir socialinį teisingumą per verslo įmones, kurias įkvepia visuotinės brolybės vertybė.
Šios verslo kompanijos gauna pelną, ir jų yra visuose žemynuose; manyčiau, kad esame maždaug penkiasdešimtyje šalių. Ko gero, pusė šių įmonių teikia paslaugas, ketvirtadalis – užsiima gamyba, o likusios – prekyba.
Įmonių pelnas yra sudedamas, o po to padalijamas: viena dalis pelno lieka kompanijai, kad padėtų jai augti, nes be įplaukų kompanija neišsilaikys; kita pelno dalis yra skirta žmonių ugdymui šioje dovanojimo kultūros dvasioje, platinant Bendrystės ekonomikos filosofiją. Organizuojame seminarus, konferencijas ir susitikimus, per kuriuos skleidžiame šias idėjas.

Likusi pelno dalis yra tiesiogiai skirta vargstantiesiems, stengiantis patenkinti jų būtiniausius poreikius: maisto, pastogės, švietimo ir sveikatos apsaugos. Tačiau tai truputį skiriasi nuo filantropijos.

Mes palaikome ryšį su vargšais visuose žemės kampeliuose, ir tikrai žinome, kas vyksta jų gyvenimuose. Laikome juos lygiateisiais partneriais šioje BE paskirstant ekonominius išteklius.
Kažkas palygino taip: tai ne žuvies dalijimas alkstantiesiems, tai net ne mokymas, kaip žvejoti, tai žvejojimas kartu su stokojančiaisiais. Bendrystės ekonomikoje mes žvejojame kartu su jais. Tai ne kažkas, ką mes veikiame be jų; tai dalykas, kurį mes darome kartu.

Ši visiškai nauja korporacijų socialinės atsakomybės samprata smarkiai skiriasi nuo klasikinio verslo įmonių, padedančių vargšams, požiūrio.

Dauguma žmonių mano, kad verslo vertybės prieštarauja krikščioniškoms labdaros ir socialinio teisingumo idėjoms. Kaip  suderinot šias priešybes?

Manau, kad pribrendo laikas socialinės misijos idėją pritaikyti versle, ir tą tendenciją mes pastebime, ypač per pastaruosius trejus ar ketverius metus. Pastebime didėjantį susidomėjimą korporacijų socialinės atsakomybės idėja.
Daugelis organizacijų, net ir Fortune 500 kompanijos, vis labiau atkreipia dėmesį į socialinę atsakomybę sudarant verslo sandėrius. Jie akcentuoja trejopą svarbą: žmonės, planeta, pelnas. Žmonės yra svarbūs, nes kompanijos nori padėti spręsti socialines problemas; planeta yra svarbi, nes kompanijos domisi aplinkosauga, pelnas – nes jo reikia, kad verslas išsilaikytų.
Korporacijų socialinės atsakomybės idėja yra labai gyva pasaulyje: žmonės supranta, kad yra ne tik skolingi savo akcininkams už investicijas, bet taip pat ir tai, jog atsakinga veikla galiausiai yra naudinga verslui.
Galima paprieštarauti, esą korporacijų socialinė atsakomybė tiesiog apsimoka finansiškai, bet aš manau, kad ir ką darytume, kad ir kokios būtų mūsų motyvacijos, tai vis tiek į gera.

BE projektą galima laikyti korporacijų socialinės atsakomybės judėjimo dalimi, bet iš tikrųjų Bendrystės ekonomika nėra vien tik tai.Tai skirtingas modelis, nes šiuo metu daugelis verslo įmonių mėgina sąžiningai dirbti, bet tai daro visiškai individualiai.

Bendrystės ekonomikoje mes pasinaudojame pirmųjų krikščionių bendruomenės modeliu ir turime 750 verslo įmonių tinkle, kuris jungia visą pasaulį. Mes palaikome ryšius vieni su kitais ir dirbame panašiai. Tad reikalui esant galime pervesti išteklių ten, kur jų reikia, atsižvelgiant į bendrą požiūrio tašką.
Bendrystės ekonomika – tai vienas iš būdų „gyventi bendruomeniniu dvasingumu“, fokoliarų vienybės dvasingumu, apie kurį Jonas Paulius II kalbėjo savo enciklikoje „Novo millennio ineunte“.
Bendrystės dvasingumas daro įtaką mūsų verslo praktikai, nes mes akcentuojame santykius, ir mūsų versle žmogus užima centrinę vietą.
Iš krikščioniškosios perspektyvos, mes turime galimybę išvystyti tą santykį iki abipusės meilės. Kristus pasakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Taigi, turime galimybę šiame santykyje patirti ir Dievo, Kristaus, buvimą.
 
Taigi, mūsų modelis šiek tiek skiriasi, tačiau yra diskurso apie socialines įmones, verslininkus ar korporacijų socialinę atsakomybę dalis. Esame dalis tos diskusijos, ypač dabar, kai popiežius paminėjo Bendrystės ekonomiką savo enciklikoje.

Jūsų nuomone, enciklikoje popiežius paminėjo Bendrystės ekonomiką siekdamas pademonstruoti, kaip jo idėjas patvirtinantį projektą, ar priešingai, šis projektas nušvietė šią temą nauja šviesa?

Manau, kad ir viena, ir kita. Enciklika yra nuostabus darbas, ir mums visiems prireiks laiko, norint iki galo įsigilinti ir suvokti visus popiežiaus išdėstytus niuansus.

Be abejonės, enciklika patvirtino ir palaikė mūsų pastangas, kurios truko pastaruosius 18 metų. Pavyzdžiui, trečiame ir ketvirtame skyriuose rašoma, kad reikia sukurti rinkoje vietą toms naujo pobūdžio operacijoms, paremtoms ne vien tik pelno siekimu, bet laikantis abipusiškumo ir socialinių principų.
Enciklika pripažįsta naują verslo formą tarp pelno ir nepelno. Popiežius palaiko pelno siekiančias įmones su socialine misija ir mano, jog tai perspektyvu, kad jos turi būti skatinamos ir remiamos įvairiuose kontekstuose, struktūrose ir pasaulio šalyse.
Jis įžvelgia, jog toks požiūris, kokiu remiasi Bendrystės ekonomika, yra kelias, kuris padeda žmonijos globalizacijos procesą remti tarpusavio santykiais, bendrystės ir gėrybių pasidalijimo praktika. Popiežius taip pat mums davė užduotį plėsti savo veiklą, būti atviresniems ir sukurti geriausias verslo įmones su geriausiais modeliais, kad kiti pamatytų, jog organizacijos gali būti sėkmingai valdomos šiuo būdu.
Kai kurie žmonės galvoja, kad neįmanoma sėkmingai šiuo būdu valdyti pelno siekiančių įmonių, bet mes turime 750 organizacijų, kurios įrodo, jog tai įmanoma.
Mūsų verslas yra sėkmingas, bet sėkmė matuojama skirtingai. Ją galima matuoti remiantis tuo, kiek mes galime padėti stokojantiesiems, kokią įtaką daro šios verslo įmonės vietos bendruomenėms, kokius santykius plėtoja savo ryšiais. Be to, jos tapo pavyzdžiu, kaip paveikti kitas, didesnes kompanijas ir paskatinti jas užsiimti civilizuotesniu verslu.

Ar pasirodžius enciklikai, BE projektas sužadino didesnį verslininkų bei visuomenės susidomėjimą?
Taip. Neseniai Šiaurės Amerikos BE projekto dalyviai buvome susitikę netoli Hyde Park, Fokoliarų judėjimo miestelyje Luminosa. Susitikime dalyvavo apie 65 žmones, iš kurių apie ketvirtadalis anksčiau nebuvo nieko girdėję apie BE nei apie Fokoliarų judėjimą. Jie atvyko paprasčiausiai dėl to, ką perskaitė „Caritas in Veritate“ ir trokšta sužinoti daugiau.
Per pastaruosius du mėnesius tapo vis akivaizdžiau, kad ši idėja verta dėmesio, nors projektas pasaulinės ekonomikos mastu yra visai nedidelis. Ką reiškia 750 įmonių dabartiniame pasaulyje? Tačiau nėra jokios kitos idėjos, turinčios tokį kiekį organizacijų, kurios veiktų visame pasaulyje, pasiremdamos tokiais principais bei požiūriu. Manau, kad žmonėms darosi aišku, jei BE idėją popiežius įtraukia į Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, vadinasi, derėtų ja pasidomėti.
 
Koks buvo pastarojo seminaro tikslas?
Trijų dienų susitikimas buvo skirtas temai: „Verslo centre – žmogus: viltis šiandienai, resursų išsaugojimo galimybė rytojui“. Seminare gvildenome mintį, kad žmogus yra verslo centras, o ne – kaip buvo teigiama ligi šiol – vien priemonė pelnui siekti. Akademinės diskusijos metu kalbėjome apie encikliką bei apie tai, kokį poveikį tokios rūšies verslas daro vietos bendruomenei. Išryškėjo, kad šios įmonės, stengiasi užmegzti ryšius tarp atskirų komponenčių ir akivaizdžiai matome, kaip tai padeda išspręsti stokojančiųjų problemas; arba stato tiltus, stengiasi tiesti tiltus tarp atskirų institucijų.
 
Kokiais būdais šios verslo įmonės skleidžia tokį požiūrį?
Pirmiausiai būtent šitaip traktuoja savo darbuotojus bei dirba su savo klientais, konkurentais bei žmonėmis, kurie juos supa jų kasdieniame darbe.
 
Jie nėra trumparegiai mąstytojai. Jie negalvoja apie tai, kaip išgauti kuo didesnę ekonominę naudą iš kliento, bet mėgina išlaikyti tą evangelinės meilės požiūrį tiek bendraudami su darbuotojais, tiek su vietų verslu. Jie siekia kokybės, tačiau kokybė nėra vien tam, kad gautum pelno; verčiau – pastangos nuoširdžiai padėti klientui kiek galima geriau pasiekti savo tikslus. Tiek patys žmonės dirbantys tokiame versle, tiek ir klientai jaučia skirtumą. Neretai jie klausia: „Kas jus skatina dirbti? Niekada nemačiau taip veikiančių žmonių.
Antras dalykas – tai būdas, kaip įmonės veikia vietos bendruomenėje. Pavyzdžiui, čia Indianopolyje matėme be galo daug įmonių, patiriančių didžiulių sunkumų, sukeltų sunkmečio. Mes nusprendėme pamėginti ne vien patys išlikti ekonomiškai gyvi, bet padėti ir toms mažoms įmonėms išgyventi, stengdamiesi rasti bendradarbiavimo galimybių arba parūpinti joms darbo. Tokiais sunkiais laikais kaip šie nueiti dar vieną mylią, kad pagelbėtum kitam, net jeigu tai neatrodo naudinga tavo verslui, yra vertinama vietos bendruomenėse.
Mes taip pat dirbame mokyklose bei su vietos bažnyčiomis. Amerikoje yra daug gerų įmonių, kurios aktyviai veikia vietos bendruomenėje. Mes taip pat to siekiame, tačiau stengiamės eiti toliau, nei tikimasi iš verslo, siekiančio tapti vietos bendruomenės dalimi.
Be to, pradėjome visai naują dalyką – tarptautinę stažuočių programą, per kurią jauni žmonės iš viso pasaulio atvyksta padirbėti šiose įmonėse, kad suprastų, kaip veikia etiškai valdoma organizacija, turinti apibrėžtus moralinius principus. Atvyksta kuo įvairiausių profesijų atstovų: vadybininkų, administratorių ir t. t. Jie ne tik mokosi techninių dalykų, tobulina įgūdžius, bet stengiasi perprasti įmonės veikimo principą, jos širdį ir sielą, bei kaip plėtoti tokį verslą.
Ši programa dar tik prasideda per pastaruosius trejus penkerius metus. Į mūsų įmonę šiais metais buvo atvykę keturi stažuotojai: iš Argentinos, Brazilijos, Italijos ir Ispanijos.

Kaip vertinate šio projekto poveikį kitose šalyse?
Tokiose šalyse kaip Brazilija, Filipinai BE labai svariai prisidėjo prie paramos skurstantiems žmonėms, jos veikla buvo pripažinta vyriausybės lygiu. Pavyzdžiui, Brazilijos prezidentas gerai žino BE veiklą, kadangi ji padėjo skurstantiems lūšnynų gyventojams, įsikūrusiems San Paulo apylinkėse, ten, kur gyvuoja Fokoliarų bendruomenės. Teikėme joms tikrai didelę verslo įmonių paramą, kuri davė galimybę įdarbinti skurstančiuosius, laikui bėgant tapo tvariu ekonominiu modeliu.
Šiuo metu veikianti Mikrokredito programa yra dar palyginti nauja. Per pastaruosius pora metų supratome, kad esmė yra ne pelno siekimas ir jo atidavimas. Svarbu kaip jį padaliji, kaip padrąsini, palaikai ir palydi stokojantįjį, siekiantį išeiti iš skurdo į labiau užtikrintą ateitį. Tikrasis iššūkis yra šis. Be to, privalu atsižvelgti į stokojančiųjų integralumą, nebūti seno stiliaus geradariais.

Kaip BE tinklas atlaiko pasaulinio ekonominio nuosmukio iššūkius?
Svarbiausia, kad pasitikome juos kartu. Buvo sunku. Akivaizdu, kad šiais metais galėsime pasidalinti kur kas mažesniu pelnu. Kita vertus, mums nutiko kažkas neįprasto. Šiais itin sunkiais laikais, kai žmonėms tenka rinktis su kokiomis įmonėmis dirbti, santykiai tampa dar svarbesni.
Tad įmonės, kurios stiprino savo ryšius pasauliniu mastu, mato, kad sunkmečiu žmonės yra linkę dirbti su tais, kuriuos gerbia ir kuriais pasitiki. Tad galima sakyti, kad jaučiame palaikymą tam, ką darome, iš tų santykių pusės, kuriuos stengėmės puoselėti sėkmės metais.
Mums tai tarsi Apvaizdos ženklas, kad mėginame įgyvendinti tai, ką manome esant Dievo valia verslo gyvenime. Šie santykiai tampa mums svarbiu palaikymu. Tarsi per savo požiūrį, meilę ir bendravimą su kitais mus supančioje bendruomenėje būtume sukaupę indėlių banke. Sunkiu metu ši Dievo Apvaizda veikia tarsi oazė, kurioje galime atsigauti kol reikalai pasitaisys.
Tad viską susumavus, sakyčiau, kad mums sekasi geriau nei daugeliui įmonių, tačiau tai nereiškia, kad nėra sunku.
Mes taip pat turime tam tikrą požiūrį, kaip priimti sunkumus, kančią ir iššūkius. Sunkumus pasitinkame Jėzaus kenčiančio ant kryžiaus šviesoje, kai Jis šaukė: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ Suprantame, kad savo kentėjimu prisidedame prie pasaulio perkeitimo į naują dangų ir naują žemę.
 
Tad net šiais sunkiais laikais, kuriuos išgyvename drauge, ir įžvelgdami kentėjimo prasmę, palaikome vienas kitą gal geriau nei įprasta įmonė.

Kaip jūs įsitraukėte į BE projektą?
BE įmonę pradėjau prieš 14 metų. Prieš tai vadovavau technologijų departamentui viename iš didžiausių aplinkosaugos konsultacinių kompanijų JAV. Dalyvaudamas Fokoliarų judėjimo veikloje nusprendžiau, kad turiu tokį troškimą.
Niekada anksčiau negalvojau pradėti savo verslą: man atrodė, kad verslininkai yra žmonės, kuriems rūpi vien pelnas. Kai Chiara Lubich pradėjo plėtoti Bendrystės ekonomikos idėją, pamačiau, kad verslas gali tapti tam tikru pašaukimu, keliu į šventumą, būdu gyventi krikščionio gyvenimą pasaulyje.
 
Taigi, palikau savo ankstesnį darbą ir pradėjau savo įmonę, kurioje šiuo metu dirba apie 20 darbuotojų.
Žinoma, yra labai įvairių atvejų. Turime žmonių, kurie ilgą laiką ir sėkmingai dirbę versle, susipažino su šia idėja ir nusprendė, kad ji labiau įprasmins jų gyvenimą.
Šiuo metu juntamas labai stiprus akstinas atrasti darbo prasmę, vienas labiausiai rūpimų klausimų: kaip suderinti savo asmeninį ir tikėjimo gyvenimą su savo darbu?
BE idėjos matomos, kaip vienas iš būdų tai pasiekti, gyventi tikėjimu, kurį išpažįstame. Taigi, turime savo srities ekspertų, kurie pradėjo naują verslą. Arba jie pertvarkė savo turėtą įmonę pagal šią naują viziją, pradėjo veikti pagal BE principus.
Tai man teikia labai daug vilties. BE projektas buvo vienas iš labiausiai mano gyvenimą pakeitusių dalykų, būtent todėl, kad gyvenau juo, tapau verslo įmonių tinklo dalimi, mėgindamas gyventi pagal tuos principus.
Jei kas ieško prasmės versle, džiaugsmo motyvų, gali jų rasti mėgindamas gyventi šiuo stiliumi, kurį siūlo popiežius.
Išties jis gimė iš gyvenimo būdo, atsiradusio Katalikų Bažnyčioje. Manau, kad panašiai pasklido ir ankstyvoji krikščionybė. Žmonės sakė: „Žiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli; žiūrėkite, tarp jų nėra vargšų.“
Tai vyko itin dramatiškomis aplinkybėmis anuomet, jos ne mažiau dramatiškos ir šiandien.

Plačiau apie Bendrystės ekonomiką: www.edc-online.org


Pagal Zenit.org parengė Živilė Donis ir Saulena Žiugždaitė

www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra