Bedantė Lietuvos valdžia užsiaugino Tomaševskių klaną

Autorius: Data: 2011-09-22 , 15:51 Spausdinti

Bedantė Lietuvos valdžia užsiaugino Tomaševskių klaną

Rimantas VARANAUSKAS

Prieš 20 metų Lietuvos lenkų puoselėti ketinimai kurti autonomiją Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose šiuo metu atgimsta kitomis formomis, tačiau yra juntamas to paties dirigento iš Kremliaus kuorų stilius, kalbėta 2011 m. rugsėjo 21 d. konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš 20 metų ir šiandien“. Tačiau netrūko kritikos ir Lietuvos valdžiai, kuri Rytų Lietuvos problemas atidavė buvusių raudonųjų kolchozų pirmininkų palikuonims.

Kultūros ministerijos parama autonomininkams

„Šiuo metu prieš brandinamą autonomiją pasisako tik visuomenė, o Lietuvos valdžia neturi jokios oficialios pozicijos dėl Rytų Lietuvos problemų“, – tvirtino Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Ryšardas Maceikianecas, prisiminęs, kad dar nuo 1989 metų lenkų mažumos atstovai buvo ruošiami priešintis Lietuvos nepriklausomybės siekiams.

Pasak R. Maceikianeco, ypač keistai atrodo, kai vienos institucijos – teismai – priima sprendimus, kad dvikalbių vietovardžių vartojimas prieštarauja Lietuvos įstatymams, o Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė siūlo tokius užrašus įteisinti. „Kai Kultūros ministerija remia V. Tomaševskį ir jo šeimos grupuotę, sudarytą buvusių kolūkių pirmininkų pagrindu, tai teigiamų pasikeitimų laukti neverta“, – teigė R. Maceikianecas.

Nors vadinamoji Tomaševskio grupuotė yra stipri ir įtakinga, ją remia nuo 20 iki 51 proc. Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų lenkakalbių gyventojų. Likusioji dalis arba nebalsuoja, arba balsuoja už kitas partijas, o ne tik Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). „Yra daugybė žmonių, kurie norėtų reikšti kitokią nuomonę, tačiau Lietuvos institucijos su jais paprasčiausiai nesikalba, su jais nedirbama, – apgailestavo R. Maceikianecas. – Šiuos rajonus valdo grupė, kuri uzurpavusi informaciją ir turi pinigų. Todėl girdimas tik vienas – Valdemaro Tomaševskio balsas. Kiti dėl šventos ramybės tyli.“

Pasak R. Maceikianeco, Lietuvos valdžios rūpesčiu ir pastangomis turėtų atsirasti nors vienas periodinis leidinys lenkų kalba, kuris būtų atsvara autonomijos propagandą varančiai Lietuvos lenkų žiniasklaidai. „Valdžia tikriausiai ras porą milijonų dvikalbiams gatvių užrašams, tačiau nesugebės rasti poros šimtų tūkstančių laikraščiui, kuris atskleistų tikruosius Lietuvos ketinimus dėl švietimo ir kitų problemų“, – prognozavo R. Maceikianecas, stebėjęsis ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų pozicija, kai lenkų vaikai gimtosios kalbos ir literatūros lobių semiasi iš Lenkijos, o ne šio krašto rašytojų kūrybos.

Išlaikytas tęstinumas – KGB-FSB vadovaujami

Kaip gali nuo Rokiškio kilęs Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis lyginti Lietuvą su ožka, ar to paties prezidento kalbos, kad Lietuva neišgyvens be Lenkijos, neprimena Michailo Gorbačiovo užkeikimų, kad Lietuva prapuls be Sovietų Sąjungos? Kokią teisę turi Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas nuo Lietuvos bažnyčios altoriaus kurstyti tautinę nesantaiką? Šiuos klausimus kėlę istorikas Antanas Tyla bei Seimo narys Gintaras Songaila pateikė ir atsakymus. Prisiminta buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė Ana Fotyga, kuri yra viešai pareiškusi, kad „dabartinė Lenkijos valdžia yra atsidūrusi Rusijos specialiųjų tarnybų voratinklyje“.

Prisimintas po 1991 metų pučo Vilniaus OMON‘o bazėje rastas Vilniaus krašto autonomijos žemėlapis, kuris sutapo su 1920–1939 metų Želigovskio okupuoto krašto ribomis. Prisiminta ir šiuo metu Lietuvos lenkų žiniasklaidos platinama propaganda, kai nekeliamas klausimas, ar bus autonomija, keliamas klausimas, kada ji bus.

„Dabar vietoj buvusios komunistinės nomenklatūros susikūrė Tomaševskio ir LLRA nomenklatūra. Anksčiau važinėta instrukcijų į Kremlių, o dabar į Lenkijos seimą arba su skundais į Europos Parlamentą, JAV kongresą. Išlieka ir panašumų – LLRA aktyvistų dažni apsilankymai Rusijos ambasadoje, KGB karininkai V. Tomaševskio aplinkoje“, – tvirtino G. Songaila.

Konferencijos dalyviai veik vieningai pripažino, kad šiandien Lietuvoje nėra valstybinės institucijos, kuri koordinuotų procesus šiame regione, „liberal-anarchistinė situacija valstybėje sudaro labai palankią terpę veikti antikontituciškai“.

Buvę vyriausybės įgaliotiniai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kuriuose buvo įvestas tiesioginis valdymas, svarstė, ar tokios kraštutinės priemonės nereikėtų imtis ir dabar, kol šių rajonų kontrolė visiškai neišsprūdo iš Lietuvos Respublikos rankų.

„Niekas taip nežlugdo pasitikėjimo valstybe, kaip neryžtingumas, neapsisprendimas, ką ir kaip reikia daryti“, – tvirtino Arūnas Eigirdas. Artūras Merkys reiškė pritarimą Lenkijos tarpukario maršalui Juzefui Pilsudskiui. „Sutinku su Pilsudskiu, kuris okupuotą Vilniaus kraštą vadino Vidurio Lietuva. Jei taip, tai kodėl čia gyvenantys žmonės vadina save lenkais?“ – ironizavo A. Merkys.

Siūloma Lenkijai nesikišti į Lietuvos reikalus

Konferencijos dalyviai priėmė nutarimą, kuriame, matant brutalų Lenkijos Respublikos politinių sluoksnių spaudimą Lietuvai ir dezinformacijos kampaniją tarptautiniu mastu, Lietuvos Seimui ir Vyriausybei siūlymą reikalauti, kad Lenkija nustotų kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir kurstyti lenkų tautinę mažumą nesilaikyti įstatymų. Taip pat siūloma derybose su Lenkija dėl naujos Lenkijos ir Lietuvos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties po 2014 m. įtraukti nuostatą dėl 1920–1939 m. Lenkijos įvykdytos rytų Lietuvos okupacijos pasmerkimo ir jos padarinių likvidavimo, kitu atveju – svarstyti, ar tokia sutartis iš viso reikalinga.

Siūlyti įstatymo projektą, nustatantį, kad Lietuvos Seimo rinkimuose negalėtų dalyvauti piliečiai, kurie prisiėmė įsipareigojimus kitų valstybių interesams (gavo vadinamąją Lenko kortą ir pan.). O sprendžiant įstatymų nesilaikymo rytų Lietuvoje problemas, imtis teisinių priemonių, nustatant konkrečių valdininkų ir įstaigų atsakomybę bei užtikrinant besąlygišką konstitucinių nuostatų bei kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Karolio Kavolėlio (Fotodiena.lt) nuotr.

www.alfa.lt

Seimas , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra