Bažnytinio paveldo muziejuje – paskaita ir koncertas

Autorius: Data: 2012-11-27, 08:35 Spausdinti

2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienį, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) 16 val. vyks prof. Raimondos Ragauskienės paskaita ir 17 val. koncertas „Du Serafimai Radvilos – katalikai ir protestantai“, skirti kunigaikščių giminės bei jų laikų muzikiniam paveldui atminti.

Renginys prasidės istorikės prof. Raimondos Ragauskienės paskaita „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“.

Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos prof. R. Ragauskienės, Ragų herbo, o nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – viena iš garsiausių ir įtakingiausių LDK didikų giminių, XIV a. pabaigoje – XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados – pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. 

Radvilos buvo ryškūs ir kultūrinės šalies raidos lėmėjai, svarbiausi meno kūrinių užsakovai ir mecenatai. Dėl sukauptų didžiulių žemiškų turtų buvo sakoma, jog Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada neprireikdavę nakvoti svetimuose dvaruose. Kaip svarus kultūrinis palikimas iki mūsų dienų išliko kai kurios jų rezidencijos: Myras, Biržai, Nesvyžius. Pastarojoje pas kunigaikščius viešėję amžininkai tarp sukauptų lobių matę įspūdingas natūralaus dydžio dvylikos apaštalų skulptūras, išlietas iš aukso ir sidabro, nusagstytas brangakmeniais.

Radvilos pasižymėjo ir išskirtine konfesine veikla. Jie buvo tarp pirmųjų LDK diduomenės atstovų, pasukusių reformacijos keliu. Kita vertus, nuo XVI a. 7-ojo dešimtmečio dalis Radvilų – Olykos ir Nesvyžiaus šakos atstovų – sugrįžo į katalikybę ir buvo vieni aktyviausių Katalikų bažnyčios rėmėjų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos istorijoje Katalikų bažnyčios kardinolu tapo Jurgis Radvila, o jo brolis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis kaip piligrimas aplankė Šventąją Žemę.

Renginio idėjos autorius kamerinio choro „Aidija“ ir VU giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ vadovas Romualdas Gražinis sako, kad renginio pavadinimui neatsitiktinai parinktas kūrinio „Du serafimai“ pavadinimas. Kunigaikščių Radvilų giminės tiek katalikiška, tiek protestantiška atšakos, nepaisant religinių įsitikinimų skirtingumo, išliko politinėmis bendramintėmis ir puoselėjo giminės solidarumą, metaforiškai tarsi Jacobus Gallus kūrinyje „Du Serafimai, stovėdami vienas prieš kitą kalbėjo: Šventas…“

Koncerto, skirto didikų Radvilų giminės ir jų laikų muzikiniam paveldui atminti, programoje skambės specialiai atkurtos Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno grigališkojo choralo giesmės ir tropai iš rinkinio „Liber Continens“, taip pat katalikiškos ir protestantiškos muzikos viršūne laikomi P. L. da Palestrinos, J. S. Bacho kūrybos fragmentai, įprasminantys šių konfesijų dvasinę įtaką ir svarbą Radvilų giminei. Klausytojai turės unikalią progą išgirsti Radvilų asmenybėms dedikuotus kurinius, tarp kurių XVI a. Vilniaus anonimo giesmės Barborai Radvilaitei ir Žygimantui Augustui bei Orazio Vecchi kūriniai Albrechtui Stanislovui Radvilai.

Renginys yra paskaitų ir koncertų ciklo „Didikai Radvilos ir Sapiegos. Fundatoriai ir jų laikų lobiai“ dalis, siekiant aktualizuoti mecenatystės svarbą per išlikusias sakralines vertybes ir to meto muzikinę kultūrą. Renginius remia Kultūros rėmimo fondas.

Projekto sumanytojai: Kamerinis choras „Aidija“ ir Bažnytinio paveldo muziejus

Partneris: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai

Įėjimas su muziejaus bilietu

Bažnytinio paveldo muziejus, Šv. Mykolo g. 9, LT-01124 Vilnius, tel. (8 ~ 5) 269 78 03, tel. (8 ~ 5) 269 78 00, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt, www.bpmuziejus.lt

Bažnytinio paveldo muziejus , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra