Bažnyčių miesto albumas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Romantinė ir personifikuota sostinė
Nuo seno Vilnius buvo vadinamas bažnyčių miestu ir tai paliudija UAB “Veidas” periodikos leidykla, parengusi spaudai, o bendrovė “Vilspa”, išspausdinusi spalvotą kolekcininko Aleksandro Kubilo albumą Vilniaus šventovės senuosiuose atvirukuose Lietuvoje yra nemažai kolekcininkų, tačiau savo kolekcijų albumus arba katalogus leidžia tik vienas kitas. Leidinyje iliustracijoms panaudoti kolekcininko atvirukai su Vilniaus vaizdais, taip pat reikšmingesniems istoriniais Vilniaus įvykiams skirti, su iškilesnėmis asmenybėmis susiję medaliai, monetos.
“Vorutoje” buvo recenzuota Vytauto Šiaudinio knyga “Vilniaus maldos namai”, “Voruta” Nr. 13 (511). Abu šie leidiniai dvelkia romantiniu Vilniaus praeities vertinimu, juoba, matyt, autorius likimas su Vilniumi susiejo ne tiek geografine, kiek sentimentų ir jaunystės prisiminimų prasme. Leidiniai skiriasi tuo, jog viena paimti į rankas fotografuotas Vilniaus šventoves, kas kita – tapytas, vienu ar kitu rakursu transformuotas per dailininko nuotaikos, pasaulėjautos prizmę, įtakotas metų laikų, vienaip ar kitaip apipavidalintas.
Beje, tarsi nereikšminga detalė: žiemą pieštos šventovės dvelkia asketiškumu, racionaliu įrėminimu (aliuzija į gotiką?), tuo tarpu viešint kraštovaizdžio žalumai, atpalaiduotos, apipintos dekoratyvinėmis detalėmis ir tarsi susitapatinančios su baroko stiliumi. Maža to, kai kuriuose atvirukuose šventovės mistifikuotos, vos ne personifikuotos, pranašaujančios karo grėsmę ar kitas Vilniaus negandas.
Beje, skaitytojams reikėtų priminti, kad kolekcininkas Aleksandras Kubilas 1999 m. išleido labai įdomų spalvotą atvirukų albumą “Klaipėda, Kuršių nerija senuosiuose atvirukuose” (Aleksandras Kubilas “Albumas apie Klaipėdą, Kuršių neriją” “Voruta” Nr. 3–4 (429–430), 2000 m. sausio 22 d.).
Vilnius – tautų Meka
Norint įvertinti tokio leidinio reikšmingumą, albumą reikėtų interpretuoti per istorinius įvykius ir peripetijas. Pirmiausia, tokiu atveju šventovių architektūra yra tik kaip fonas ar kontekstas.
Laikantis tokios pozicijos, galima geriau suvokti ir laikotarpį, kai atvirukai buvo išleisti. Vieną ar kitą laiko antspaudą atvirukams, kaip meno kūriniams, uždėjo carinės Rusijos, lenkmečio, vokietmečio ar sovietmečio priespauda.
Vilnius – tautų Meka. Palyginti galima Rygą, kur ruškūs latvių ir vokiečių kultūros savitumai, Varšuvą ir Minską, kur dominuoja mažne sterili slavų kultūra. Taigi atsieti įvairių tautų kultūros, gyvensenos apraiškas nuo Vilniaus netgi neetiška.
Pasklaidžius albumą, atvirukuose galima atsekti ir lietuvių tautos politinį sąmonėjimą, ekonominį, socialinį, kultūrinę brandą, kovas dėl Vilniaus. Tai pasireiškia atvirai ar potekstėje, kad ir etnografiniais, verbų ar tautinių drabužių elementais (p. 102, 154, 169).
Suvienijus visus šiuos minėtus aspektus, šventovės atlieka konteksto funkciją. Maža to, nepaisant griežtų logikos dėsnių, jos – amžinos, nemirštančios, pralenkiančios laiką ar pakylančios virš buities ir istorinių peripetijų. Lieka tik sudvasinti statiniai, architektūros formomis akcentuojantys grožį ir miesto dvasios ramybę. Taigi be šventovių net ir neįsivaizduojama Vilniaus savastis.
Ištakos
Pratarmėje rašoma, kad Lietuvos valdovas Gediminas savo laiškuose Vokietijos miestams rašo Vilniuje esant vienas bažnyčias bernardinams ir kitas – dominikonams, be to, Lietuvoje visų konfesijų tikintiesiems yra leidžiama išpažinti savo tikėjimą ir melstis savo maldos namuose.
Po Lietuvos krikšto 1387 metais maldos namų – katalikų bažnyčių ėmė daugėti. Vilnius dažnai vadinamas 40-ties bažnyčių miestu, o kartais tiesiog bažnyčių miestu. Nedaug apsiriktume pasakę, kad Vilnius – baroko bažnyčių miestas, nors čia matome puikųjį Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių gotikos ansamblį, vienus seniausių Vilniaus gotikos paminklų – Šv. Mikalojaus bei pranciškonų bažnyčias.
Gaila, kad leidinyje neatsirado vietos bent keliems autoriaus biografijos štrichams. Tai ne tik atvertų jo asmenybės niuansus, bet ir išsikristalizuotų kolekcionavimo intencija. Juolab kad šiame 225 puslapių leidinyje iliustracijoms iš autoriaus kolekcijos panaudota bene dukarti tiek atvirukų, medalių, monetų.
Autoriaus pastabose apie iliustracijas užsimenama, jog leidinyje panaudoti atvirukai su Vilniaus šventovių vaizdais apima 1897–1940 metus. Kadangi carinė Rusija 1864–1904 metais buvo uždraudusi lietuvišką spaudą, daugelio atvirukų tekstai – prancūzų, rusų, lenkų, vokiečių kalbomis. Nenuostabu, kad jos išleistos ne tik Vilniuje, bet ir Krokuvoje, Drezdene, Kopenhagoje, Sankt Peterburge, Lvove.
Arkikatedrai, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Kazimiero bažnyčioms arba Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansambliui per tą laiką išleista šimtai atvirukų. Tuo tarpu Augustinų, Šv. Ignoto, Šv. Stepono, Trinitorių bažnyčioms randama tik po vieną atviruką, mat pastarosios neveikė.
Atvirukai kaip meno kūriniai
Nuo XIX a. pabaigos iki 1905 metų autoriai daugiau dėmesio skyrė pačio atviruko apipavidalinimui, o ne vaizduojamam objektui. Atvirukų kūrėjai negalėjo užimti viso atviruko ploto, nes reikėjo vietos laiško tekstui, antroji pusė buvo tik adresui. Nuo 1905 metų atviruko tuščioji pusė dalijama į dvi dalis: viena laiškui, kita adresui. Nuo tada atsiranda galimybė vaizduojamam objektui skirti visą atviruko pusę, atvėrė kelią ir dailininkų kūriniams reprodukuoti.
Pirmoji tokia serija – Sankt Peterburgo Šv. Jevgenijos b-jos leidinys – M.Dobužinskio paveikslų su Vilniaus miesto vaizdais reprodukcijos – keliolika atvirukų, išspausdintų Leipcige. Čia nemažai ir bažnyčių. Daug įvairių atvirukų su dailės reprodukcijomis išleido Pirmojo pasaulinio karo metais 10-tosios armijos “Vilniaus laikraštis”.
Iš lenkų okupacijos metų dažniau aptinkama atvirukų su dailininkų A.Mendzegolskio ir kiek rečiau su M.Čebinskio Vilniaus bažnyčių vaizdais. Per šį laikotarpį buvo sukurta puikių atvirukų, kurie turėtų pradžiuginti ne vieną Vilniaus gerbėją.
Autoriui priduriant, galima pasakyti, kad vartant albumą, negalima nepastebėti, jog meniškai skurdžiaus vokietmečio atvirukai. Juose Vilniaus šventovės pieštos lyg tarp kitko, primenant, iš kur siųsta žinutė.
Būtų buvę geriau autoriaus pastabas spausdinti iškart po pratarmės lietuvių kalba. Dabar, pasimetusios po angliškos, jos paprasčiausiai gali būti nepastebėtos.
Duoklė ir Klaipėdai
A.Kubilas išleido ir spalvotą 224 p. albumą “Klaipėda, Kuršių nerija senuosiuose atvirukuose”. Šiame leidinyje iliustracijoms panaudota apie 300 atvirukų ir nemažai kitos medžiagos iš autoriaus surinktos kolekcijos.
Įdomu tai, kad net šimtas atvirukų skirta prieš 750 metų įkurtam Klaipėdos miestui. Nemažai Juodkrantės, Nidos, kitų nerijos kurortų bei Karaliaučiaus miesto vaizdų. Albumas spausdintas matiniame kreidiniame popieriuje, kietais viršeliais. Leidinys – gera dovana istorikui, etnografui, mūsų senovės brangintojui. Atvirukai turi savo metriką, yra istorinė įžanga, visas tekstas ir parašai po atvirukais lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis.
Medaliai ir monetos prašosi leidinio
Beje, kaldinti meniniai metalo reliktai iš asmeninės kolekcijos prašyte prašosi atskiro leidinio. Galima tik spėlioti apie jų numizmatinę vertę, bet įvykių ir iškilių asmenybių įprasminimo spektras platus.
Sovietmečiu susiklostė nuostata, kad savo žygyje į Maskvą Napoleonas Vilniuje tik stabtelėjo. Tačiau retam galbūt ir težinoma, kad dabartiniuose Prezidentūros rūmuose jis berods dvi savaites rengė administracinį krašto suskirstymą, o dar mažiau, kad Vilniaus užėmimo proga 1812 metais nukaldino bronzinį medalį, kurio egzempliorius saugomas ir knygos autoriaus kolekcijoje.
Šios recenzijos autoriams itin malonu, jog albume atsirado vietos ir Trakų šventovėms, juoba paminėtos vienu ar kitu aspektu jos ir neįsimena. Ką ir kalbėti, juk Trakų parapinę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią 1409 metais fundavo Vytautas. Kas žino, kodėl ji iškilo būtent Žalgirio mūšio išvakarėse, gal tam, kad įkvėptų istorinei pergalei, gal simbolizavo ekonominį valstybės suklestėjimą.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra