Bažnyčios riteris

Autorius: Voruta Data: 2012-09-26, 14:52 Spausdinti

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius

Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5)

Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

A. Lesys (g. 1952 m.) daug metų mokytojavo Vilnijos krašte, dirbo Turgelių ir Akmenynės lietuviškose mokyklose, dėstė istoriją Šalčininkų lietuviškoje 1000-mečio gimnazijoje. Apie Vilnijos kraštą, švietimą spausdina straipsnius laikraščiuose „Voruta“ ir „Trakų žemė“, dalyvauja „Versmės“ leidyklos rengiamose ekspedicijose, yra parašęs straipsnių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms.

***

Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietų okupacijos katalikų padėtis Lietuvoje sunkėjo. Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, konfiskuotas jos turtas. Siekiant Ją sunaikinti buvo skaldoma dvasininkijos vadovybė, draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti liturginėse apeigose (patarnauti šv. Mišiose, giedoti bažnyčios chore, procesijose nešti vėliavas, barstyti gėles), bet koks grupinis vaikų katekizavimas buvo traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas. Vyko prievartinė ateizacija, griežta religinio gyvenimo kontrolė. Dauguma sovietinės Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tokia situacija, bet tik dalis iš jų išdrįso pasipriešinti ir kovoti už dažnai pažeidžiamas tikinčiųjų teises.

Ryškų pėdsaką pasipriešinimo istorijoje paliko kun. Juozas Zdebskis.

Kun. Robertas Grigas knygoje „Menas gyventi. Pamokslų metmenys“ apie kun. J. Zdebskį rašė: „Šalia mūsų dar gyvena daugybė amžininkų, girdėjusių gyvą žodį, jo sakomus pamokslus – ne iš magnetofono įrašų kurie, beje, dar sovietmečiu, matyt, suvokus išliekamąją jų vertę, slapta buvo dauginami ir egzistencinės tiesos bei nepavergiamos dvasios laisvės išsiilgusiųjų kaip atgaiva klausomi. Prisimenantys kalbėtoją, <…> tikriausiai vėl dvasios akimis išvys tą, sakytum, nedrąsią, nuolankią jo laikyseną, kuriai nieko svetimesnio turbūt nebuvo už aktorišką gestikuliaciją ir dirbtinę pozą; vėl išgirs ramų, niekur neskubantį balsą, čia užuojautos liūdesiu <…> nusidažantį, čia vaikišku humoro džiugesiu nušvintantį, bet vis gilų, sutelktą…“ (Vilnius, 1997 m.).

Rasa Kalinauskaitė straipsnyje „Kas slepia kunigo J. Zdebskio žudikus?“ teigė: „Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši represinė režimo struktūra? Toks klausimas kyla, susipažinus su vienos ryškiausių pasipriešinimo asmenybių – kunigo Juozo Zdebskio – byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo persekiojimą.“ (Lietuvos žinios, 2012 m., nr. 12-14).

Ses. Birutė Gučaitė išsaugojo gydytojos Genovaitės Drąsutytės dienoraštį ir prisiminimų užrašus. Ses. G. Drąsutytė apie kun. J. Zdebskį rašė: „Sunku apibūdinti žodžiais tokį žmogų, kuris turbūr ruošiamas Šventumo garbei…“

Perskaitęs gyd. G. Drąsutytės pranašiškus žodžius šios knygos autorius A. Lesys dar kartą skaitytojams priminė dvasininko gyvenimo, veiklos ir kančios istoriją, kurią parašė remdamasis archyviniais dokumentais, liudininkų pasakojimais, straipsniais ir knygomis bei sukurtais dokumentiniais filmais.

Ses. G. Drąsutytė savo prisiminimuose apie kun. J. Zdebskį rašė: „Gerai prisimenu, kaip jis kūrė ateities planus – apie įstaigą tarp miškų, kur nelaimingosios rastų Dievą ir globą, o kūdikėliai, kurie buvo pasmerkti nematyti saulės, išvystų dienos šviesą, begalinį grožį, Dievo gerumą. Iš vaikelių tikriausiai išaugtų ne vienas šventasis, didvyris… Tėvelis (kun. J. Zdebskis – aut. past.) sakydavo: „Jei Dievas leistų, amžinybėje norėčiau būti mergaičių, o ypač nelaimingųjų globėju… Aš taip kasdien meldžiu šito…“

Tikimės, kad kun. J. Zdebskio maldos buvo išklausytos ir nelaimingosios – paniekintos, suvedžiotos, atstumtos, pažemintos, besilaukiančios bei nutraukusios nėštumą – gali melsti kun. Juozo užtarimo…

Knygos autorius nesistengė komentuoti kun. J. Zdebskio veiklos, jo persekiojimo, KGB jam panaudotų spec. priemonių ir tragiškų kunigo mirties aplinkybių. Pateikta informacija padės patiems skaitytojams atlikti kunigo nudeginimo ir žūties tyrimą.

Autorius dėkingas kun. J. Zdebskio bendražygiui, šios knygos rėmėjui garbės kanauninkui Vytautui Juozui Vaičiūnui.

Knygos tiražas – 4 000 egzempliorių.

Vilnius

Katalikų kunigai 625-osios metinės, Antanas Lesys, Antrasis pasaulinis karas, Genovaitė Drąsutytė, Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Juozas Zdebskis, Katalikų Bažnyčia, KGB, Knyga „Bažnyčios riteris“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos krikštas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Rasa Kalinauskaitė, Robertas Grigas, Šalčininkai, Sovietų Sąjunga, Vilnija, Vytautas Juozas Vaičiūnas

---

---