Autorius: Voruta Data: 2015-08-23 , 10:06 Spausdinti

 Marija Gabrienė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt

Daugelį senųjų pamario krašto kapinaičių sunaikino laikas. Kai kurias šabakštynais virtusias amžino poilsio vietas naujam gyvenimui bando prikelti būrelis kraštiečių. Mokslininkų teigimu, išsaugoti šį kultūros paveldą – būtina.

Pamaryje – šimtai senųjų kapinaičių, tačiau dauguma jų virtusios šabakštynais. Tokių sutvarkytų, kaip Girininkų kapinaitės Juknaičių seniūnijoje, pasak specialistų, vos kelios dešimtys. Vienose liuteronų kapinaitėse šalia Nemuno daugiausia ilsisi pievininkai, šienavę pamario pievas, ir žvejai.

„Kapinės gana senos. Čia tikrai laidota ne vieną šimtą metų – senuose dokumentuose teko atrasti, kad kaimas egzistuoja mažiausiai 300 metų. Matyt čia ir buvo laidojama. Kapinės yra patogioje vietoje – čia yra kalnas, aukštuma, kai vanduo pakyla, čia lieka sausa“, – sako Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotojas, projekto dalyvis dr. Martynas Purvinas.

Kai kurias kapinaites prižiūri vietos gyventojai. Kitas gaivina būrelis entuziastų, siekiančių šį kultūros paveldą išsaugoti ateities kartoms. Gyvenviečių seniūnams iškirtus krūmus ir išvalius teritoriją, projekto „Metalinių kryžių liuteronų kapinėse atnaujinimas ir priežiūra“ dalyviai savaitę tvarkė antkapius.

„Antkapius, kurių nebuvo galima perstatyti ar įkasti, atrėmėme į gretimus medžius, nes kapų tvoros palaikės. Nudažėme, naudodamiesi šiuolaikinėmis cheminėmis priemonėmis, kurios surišo rūdis, kad antkapių neveiktų korozija toliau. Šepetukais nuvalėme kiekvieną įdomesnę detalę“, – pasakoja projekto dalyvė Skaidrė Vainikauskaitė.

Projekto dalyviai krašto seniūnus supažindino su senųjų kapinių priežiūros ypatumais. „Yra daug draudimų, apribojimų. Žmonės turi žinoti, kaip elgtis istorinėse neveikiančiose, riboto laidojimo kapinėse“, – tikina projekto vadovas Algirdas Šveikauskas.

Senose liuteronų kapinėse, pasak specialistų, mediniai krikštai dažniausiai būna sunykę, tačiau čia randama ir akmeninių paminklų su neobarokinio stiliaus apvadais, neoklasicistinių stelų. Tikra staigmena specialistams buvo rastas sveikas porcelianinis antkapis.

„Randami metaliniai kryžiai, aptvarai, metaliniai kaltiniai ir lietiniai. Visi jie saviti – buvo padaryti Karaliaučiaus krašto liejyklose ir kalvių dirbtuvėse. Dalis buvo pagaminta pačioje Klaipėdoje,Mėmėlio dirbtuvėse, kiti – Tilžėje“, – pasakoja projekto dalyvė architektė Marija Purvinienė.

Liuteronų evangelikų kapinės išsiskiria ir kapinių priežiūros kultūra. „Matome, kad kapams skirti ploteliai yra nedideli. Ne tokie, kaip lietuviškose kapinėse. Tai supaprastina jų priežiūrą. Nėra tokių didelių aptvarų, pasodinamos daugiametės gėlės“, – sako Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė, projekto dalyvė Audronė Vyšniauskaitė.

Sutvarkyti kapai ne tik registruojami, klasifikuojami, bet ir iššifruojami antkapių įrašai.V isą tai sugula mokslo monografijose. Jau išleisti du tomai.

silute.lelb.eu nuotr.

Mažoji Lietuva Kapinės, liuteronai, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas