Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente pradės Naujuosius metus

Autorius: Data: 2012-04-23, 08:33 Spausdinti

2012 m. balandžio 28-29 dienomis Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje jau šešioliktus metus iš eilės bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus į šventę kviečia visus norinčius įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti kūno ir sielos galių visiems metams iš pavasarinio Perkūno ir sprogstančių pumpurų.

Balandžio 28 d., šeštadienį, nuo 11 val. romuviai kurs Darną šventvietėje – tvarkys aplinką, pirmąją pavasario žaluma puoš šventinius vartus ir Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus bei Perkūno šventovę. Po Talkos šventvietėje apeigos persikels į Kulionių apeiginę pirtį. Talkininkai pasitelkę visus Visatos pradus – ugnį, akmenis, vandenį, orą, garą, medį, žemę – pers kūnus, siekdami visiems metams sustiprinti kūno ir dvasios galią.

Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai, kasmetinis Jorės šventėjas, papuošalų meistras Rimantas Ordinas, ne tik pardavinės savo pagamintus baltiškus papuošalus, bet ir kiekvieną norintį pamokins jų gamybos paslapčių. Veiks menininkės Elvyros Teresės Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda. Sutartinių mokyklos vadovė Vėtra Trinkūnaitė švenčiančiuosius mokys sutartinių ir apeiginių Jorės giesmių giedojimo.

Pavakaryje norintys pasigilinti į baltų kultūros esmes, rinksis Molėtų observatorijos salėje, kurioje vyks Baltų kultūros ir religijos mokyklos 5-asis užsiėmimas. Mokykloje paskaitas skaitys mitologas dr. Dainius Razauskas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas.

Vakaro sutemose Konstantino Kosoveco vadovaujami „Ugnies ženklai“ parodys neprilygstamą ugnies aitvarų reginį. Vėliau jau patys jorėnai susikurs šventinį laužą, ir susiradę savo tarpe muzikantus, galės į valias žaisti ir šokti, kol pirmieji tekančios Saulės spinduliai nušvies pirmąja pavasario žaluma sprogstančias lapuočių šakas.

Antrosios šventinės dienos, balandžio 29-osios rytą bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, kunkuliuosiantis visą pusdienį, o 11 val. visi apeigų dalyviai susirinks Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ir iš ten darnia eisena lydima apeiginės folkloro grupės „Kūlgrindos“ dainų ir būgnų, žygiuos į Želvų ežero kyšulyje iškilusį Kulionių piliakalnį.

Ten giesmėmis ir apeigomis bus pagerbtas Lietuvos laisvę gynusių karžygių atminimas bei visų iki šiol gyvenusių mūsų protėvių vėlių išmintis ir galia. Kiekvienas pasiryžęs eiti ir tęsti mūsų protėvių pradėtą Tautos kelią  turės progą susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje prisiekti ir įsišvęsti į Romuvius.

Vėliau senovės baltų Atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos Tauras“ ir Gyvosios istorijos klubas „Varingis“  kariai sukryžiuos kalavijus ir kariškai pagerbs už mūsų Tėvynę ir gyvybes čia ir kitur kritusių Kulionių pilėnų atminimą.

Paskui užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro visi darnia grandine grįš užkurti šventės aukuro Dangaus šviesulių stebykloje. Čia bus aukojama seniesiems baltų dievams, dėkojama už Visatoje palaikomą gyvybę ir teikiamas pavasarines galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės.

Bus pagerbti ir palaiminti vaikai, gavę Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės ir kitus pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančius vardus.

Paskui Jorės apeigos persikels į paežerėje stūksančią akmeninę Perkūno šventvietę, čia kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei, aukos savo atvežtą lauko akmenį. Akmenys, tariant linkėjimo žodžius šventės dalyviams ir prašant Perkūno galių, bus dedami į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Paskui visi susikabinę už rankų ir giedodami sutartines šoks apeiginiu ratu aplink Perkūno aukurą. Taip bus įsuktas Perkūno Galių ratas, teikiantis švenčiančiųjų sieloms ir visai mūsų Tautai sveikatą, gyvybę ir Darną.

Apėję apeiginius ratus, visi kartu, iš visą šventę kunkuliavusio įspūdingo apeiginio katilo, srėbs gardų apeiginį viralą, užsigerdami beržų sula. Paskui prasidės margučių-joručių ridenimas, apeiginis supimasis, šokimas lenton ir, žinoma, dainos ir šokiai.

Japonai turi plačiai juos garsinančią sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai turime Jorę. Jorė tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimo metui kyla gyvybė. Tai trumpas laikas, kai sprogsta lapuočių medžių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Esantiems tarp civilizacijos konstrukcijų žmonėms šį nepaprastą virsmą nesunku pražiopsoti. Dažniausiai jis prasideda apie balandžio 23 d. ir trunka keletą dienų. Tuomet vakaro žarose pasislepia Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė, nugriaudi pirmas Perkūnas,  pabunda  gyvybinės galios aplink mus ir mūsų viduje. Tokiomis dienomis kiekvienam būtina rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos apsuptyje“, – sakė jau 16-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnologas Jonas Vaiškūnas, ir priduria, kad Jorės šventės esmę sudaro sąmoningas bendruomenės įsijungimas į gamtos prisikėlimo vyksmą, kuomet visus apjungianti ir suvienijanti dieviška gamta mums patiki savo galia – Jorę.

Lietuvos Romuva kiekvienais metais paskutinį balandžio savaitgalį švęsdama Jorės šventę senu protėvių papročiu pradeda Naujuosiu metus.

Jorės šventės dienotvarkę ir kitas žinias rasite:

http://muziejus.moletai.lt/jore.html

Jorės video medžiaga:

http://youtu.be/XUfXqevIDRc

http://youtu.be/qv3yuVCldLg

Jonas Vaiškūnas, etnologas, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, 8-682 14559, jonas@moletai.lt, www.muziejus.moletai.lt/sodyba.html

Organizatorių nuotr.

Nuotraukoje: Jorės apeigos ant Kulionių piliakalnio

Etninė kultūra , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra