Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio minėjimas: E. Zingerio kalba

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. rugsėjo 30 d. pranešimas VIR
(iš Seimo rytinio plenarinio posėdžio)
 
Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio minėjimas: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio kalba
 
„Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente, didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, bičiuliai ir kolegos Seimo nariai, Vyriausybės kolegos, Lietuvoje rezistuojantys ambasadoriai, ypač Europos Tarybos šalių ambasadoriai. Šiandien yra mūsų padėkos diena. Tik ką liepos 23 d. Lietuvos vadovai ir parlamentarai čia pat, keletą gatvių nuo čia, atidengė paminklą Jungtinių Amerikos Valstijų tuometinio sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracijai, kurioje kalbama, kad Baltijos šalių tautos tarpukaryje buvo sukūrusios nepriklausomas ir demokratines valstybes ir kad tuo metu politinė nepriklausomybė bei teritorinis vientisumas sąmoningai ir nuosekliai yra naikinami vienos iš galingesnės kaimynių. Šią politiką atlaikė dešimt Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų nuo 1940 m. iki 1990 m. kovo 11 d. ir mūsų vėliavos įtvirtintos plevėsavo valstybės departamente visus penkiasdešimt metų.
 
Dabar mes minime, padėkos dieną Europai. Kad Europa labai sunkiu metu buvo 1960 m., įsivaizduojate kilo Berlyno siena, artėjo Karibų krizė Kuboje, konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų buvo neįtikėtina, geležinė siena buvo nusileidusi. Tik iš kelių radijo stočių mes girdėdavome signalus apie tai, kad mūsų diplomatinis korpusas veikia ir atstovauja mūsų valstybę. Kaip atrodė tuo metu, tai Europos Taryboje?
 
Europos Taryboje pirmiausiai mes turime padėkoti danų ir Danijos iniciatyvai, todėl šiandien Jūsų Ekscelencija, gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji bičiuliai, mes paprašėme, kad mūsų ambasadorė surastų tą kuklią vietą protestantiškose Danijos kapinėse, kuriose yra palaidota tuometinė drąsi Danijos politikė fon Lovzov, kuri ir buvo šios tuomet, sakyčiau, neįtikėtinos rezoliucijos autorė. Todėl šiandien sakome ačiū. AŠ žiūriu į ambasadorių korpusą ir į Danijos kolegas, ačiū Danijai, ne tik už tai, kad jinai buvo antroji atkurdama santykius su Lietuva 1990 m., bet ir už tai, kad 1960 m. ryžosi šiai iniciatyvai. Ačiū jums, Danijos kolegos. (Plojimai)
 
Įdomu, kad prieš porą dienų išsiųstame laiške Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Švedijos, Gruzijos ir Danijos delegacijų pirmininkai pabrėžė, per artimiausią sesiją jie prašo, kad Europos Taryba paminėtų Strasbūre šį svarbų dokumentą ir, kad ši rezoliucija yra istorinės svarbos ne tik Baltijos valstybėms ir jų išsilaisvinimui iš Sovietų Sąjungos, rezoliucija simbolizuoja mūsų kolegų nuomone, okupacijos beprasmiškumą ir nepripažįstamumą, priverstinį sienų keitimą ir tai, kad laisvė, demokratija ir kiti Europos Tarybos organizacijos principai visada privalo vyrauti. Toks yra laiško turinys, tik ką išsiųstas Europos Tarybos vadovybei.
 
Kalbant apie šį neįtikėtiną dokumentą, ko gero, pirmąjį tarptautinės organizacijos dokumentą kalbantį, kad nebus pripažintas Baltijos valstybių pavergimas, aišku, mes turime atsiminti to meto unikalumą, tai buvo 1960 m. Stalinas tik ką buvo nuėjęs nuo arenos, geležinė uždanga užsisklendė, berods, aklinai ir to dokumento unikalumas ir leidžia mums visiems šiandien susėsti ir pasakyti ačiū visiems prisidėjusiems… tiems deputatams, kurie tą dokumentą priėmė mes visi, šiandien mūsų delegacija prie Europos Tarybos išsiunčia jų giminėms, jų palikuonims padėkos laiškus… Tai nėra didelė žmonių grupė virš dvylikos žmonių, kuri iniciavo šį dokumentą. Todėl aš manau, kad šiandien mūsų diena yra pagrįsta padėkos diena Europai. Dar norėčiau pasakyti. Prieš jūsų akis yra šios dienos proga išleista nedidelė brošiūra, jūs matote, akinančiai jauną tuo metu Marijos Antuanetės fon Lovzov portretą, jai skirta dedikacija, po to mes atsimename, kad Otto von Habsburgas 1982 m. jau Europos Parlamente paminėjo, 1987 m. Europos Taryba vėl paminėjo, kad nebus pripažinta Baltijos šalių okupacija, jau mums grįžus į Europos Tarybą 1996 m., o po to ir kitais metais mes priėmėme rezoliucijas dėl Baltijos šalių okupacijos pasekmių panaikinimo, tai irgi labai svarbu priminti.
 
Todėl atsimenant tą žymią sceną, kurią mums pasakojo diplomatai iš Romos, kai 1940 m. įsiveržus Italijos Musolinio žandarmerijai į mūsų senojo Lozoraičio ambasadą, paprašius perduoti ambasados raktus tam, kad būtų perduota Stalino Rusijos Vyriausybei, kaip žinote, po Molotovo-Ribentropo pakto tiek Musolinis, tiek Hitleris draugavo su J. Stalinu. Tai mūsų ambasadore… aš norėčiau jums pasakyti, kadangi esu literatas, duoti jums vaizdą, kaip atrodė lietuviškas pasipriešinimas. Paėmė dideles žirkles ir nukirpo visas tulpes mūsų ambasados darželyje, kuris buvo prieš tuos puikiuosius rūmus Romoje. Nulenkiant galvas ir rodant pasipriešinimą, tai buvo taikus lietuviškas, beviltiško tuo metinio pasipriešinimo simbolis. Aš manau, dabar tos gėlės turėtų atgyti ir mūsų… Nors tas jausmas, kad mes grįžome į Tautų Bendriją įpareigoja mus galvoti, kad Europos Sąjunga ir NATO turi atsirasti naujų narių, kurios irgi, kaip mes tada, laukė savo pagalbos narystėje Europos Sąjungoje ir NATO. Ačiū jums visiems.“
 
Vida Navickaitė, tel. 2 39 62 03
Ryšių su visuomene skyrius
 
A. Barzdžiaus nuotr.
 
Nuotraukoje: Užsienio reikalų komiteto pirmininko E. Zingeris

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra