Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio minėjimas: dr. R. Kraujelio kalba

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. rugsėjo 30 d. pranešimas VIR
(iš Seimo rytinio plenarinio posėdžio)
 
Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio minėjimas: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Ramojaus Kraujelio kalba
 
„Jūsų ekscelencija Respublikos Prezidente, didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, garbūs Seimo nariai ir svečiai! Leiskite trumpai priminti istorines perspektyvas, Vakarų valstybių esmines nuostatas Baltijos valstybių atžvilgiu.
 
Nei Antrojo pasaulinio karo, nei pirmaisiais pokario metais dauguma Vakarų valstybių, nors ir matydamos, kad Vidurio ir Rytų Europa faktiškai atiteko Sovietų Sąjungai, oficialiai nepasirašė jokių dokumentų, įtvirtinančių Baltijos valstybių prievartinę inkorporaciją į SSRS sudėtį, bet ir aiškiai suformulavo principines nuostatas dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos ir aneksijos neteisėtumo.
 
Pokarinės taikdarystės iniciatyvos Europoje išvirto į beprecedentį senojo kontinento padalijimą. Suprantama, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nieko gero neatnešė. Baltijos valstybių padėtis šaltojo karo metais negalėjo pasikeisti dėl vidinių aplinkybių, jų likimą lėmė pokarinė tarptautinio sambūvio sistema. Esminis uždavinys, susijęs su Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių statusu, buvo siekis išlaikyti šį klausimą atvirą. Įtampa tarptautiniuose santykiuose neišvengiamai prisidėjo prie šio siekio įgyvendinimo. Šaltasis karas iš esmės sukaustė tarptautinę padėtį ir kartu stabilizavo tai, kas iš esmės galutinai nenustatyta ir laikina, – taigi ir Baltijos valstybių statuso klausimas buvo traktuojamas kaip laikinas ir neišspręstas.
 
Šaltojo karo metais atskira kova dėl Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių nebuvo deklaruojama, tačiau Vakaruose Baltijos valstybių ateities klausimas buvo regimas bendrame Vidurio ir Rytų Europos valstybių kontekste. Vakarų politikai pastarąjį regioną ėmė naudoti ir kaip ideologinės bei propagandinės kovos su Sovietų Sąjunga priemonę. Suvokdami šias tendencijas, Lietuvos rezistencijos ir išeivijos politiniai centrai nuo penktojo dešimtmečio vidurio siekė solidarizuotis su Vidurio ir Rytų Europos judėjimais.
 
Nuo 1948 metų akivaizdžiai sustiprėjo pavergtųjų tautų organizacijų veikla, jos ėmė gauti didesnę paramą iš Vakarų. Baltijos valstybių atstovams taip pat buvo sudarytos palankesnės galimybės dalyvauti šių įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje.
 
XX a. šeštajame dešimtmetyje daug Europos valstybių politikų ir diplomatų pareiškimų mes tikrai nerastume, todėl ypač reikšmingos tapo Europos tarptautinių organizacijų deklaracijos dėl padėties Vidurio ir Rytų Europoje. Tokiu būdu nerimastingais ir įtampos kupinais šaltojo karo metais Vakarų Europos valstybės, perleisdamos dalį nacionalinių vyriausybių politinės atsakomybės, išreikšdavo moralinę paramą pavergtoms tautoms.
 
Europos Taryba išties drąsiai ėmėsi ginti pavergtų tautų interesus. Prie Europos Tarybos buvo sudarytas specialus Neatstovaujamųjų tautų komitetas, kuriam 1958 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimu ir buvo pavesta ne tik stebėti ir analizuoti padėtį Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, bet ir parengti ataskaitas apie faktinę padėtį regione. Būtent visų šių svarstymų galutine išraiška ir tapo mūsų šiandien minima Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija. Apie rezoliuciją šiandien daug kalbėta, tačiau būtų galima paminėti, kad rezoliucijoje buvo aiškiai išdėstytos principinės Vakarų nuostatos, pateikiamas teisinis ir moralinis situacijos įvertinimas.
 
Ir pagrindinė tezė buvo tai, kad dauguma laisvojo pasaulio valstybių toliau pripažįsta Baltijos valstybių egzistavimą de jure. Svarbu paminėti ir tai, kad ši rezoliucija buvo pirmoji, bet ne paskutinė laisvosios Europos deklaracija Baltijos valstybių atžvilgiu. Ta pati Europos Taryba ir vėlesniais metais stebėjo situaciją ir žmogaus teisių padėtį Baltijos valstybėse, 1963 ir 1986 metais skelbė detalias ataskaitas, o 1987 m. parengė ir priėmė dar vieną rezoliuciją. Be abejo, šiame kontekste verta prisiminti ir šiandien ne kartą minėtą Europos Parlamento 1983 m. patvirtintą rezoliuciją.
 
Vakarų istorijos ir teisės mokslų darbuose, žinynuose, enciklopedijose ne kartą buvo pabrėžiama ir akcentuojama, kad absoliuti dauguma Vakarų valstybių niekada nepripažino Baltijos valstybių neteisėto inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tokia nepripažinimo politika šaltojo karo metais buvo racionaliausias pasirinkimas, atitikęs tiek teisės, tiek politikos reikalavimus.
 
Nepripažinimo politikos turinį sudarė visų pirma Baltijos valstybių diplomatinių misijų ir diplomatų veiklos tęstinumas, Baltijos valstybių ir jų kaip neteisėtai aneksuotų teritorijų statuso paminėjimas oficialiuose pareiškimuose ir oficialiuose leidiniuose, taip pat atsisakymas teisminiuose ginčuose pripažinti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių inkorporavimo ir iš jo išplaukiančių veiksmų teisėtumą. Be abejo, galima pridurti ir nuolatos deklaruojamą moralinę paramą pavergtoms tautoms.
 
Galėtume konstatuoti, kad maždaug 50 Vakarų valstybių tvirtai laikėsi nepripažinimo politikos. Šią politiką vykdžiusios valstybės pagal savo išraiškos būdų kriterijus gali būti klasifikuojamos nuo visiško nepripažinimo, tiek de jure, tiek de facto , iki vadinamosios tyliosios nepripažinimo politikos. Tyrinėtuose Europos Tarybos dokumentuose, taip pat mes nesunkiai galime rasti 8 Vakarų Europos valstybių pareiškimus dėl Baltijos valstybių okupacijos de jure nepripažinimo.
 
Tokia padėtis Europoje išsilaikė iki devintojo dešimtmečio pabaigos didžiųjų permainų. Tad prisimenant mūsų bendrą Europos istoriją ir šiandien prasmingai skamba prieš 50 metų Europos Tarybos rezoliucijoje išreikšta viltis, kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra pamirštos, kad jos, kaip nepriklausomos valstybės, dalyvaus Europos demokratinėse tarptautinėse institucijose. Taigi mūsų visų pareiga – šią viltį, tapusią realybe, puoselėti. Ačiū už dėmesį.“
 
Vida Navickaitė, tel. 2 39 62 03
Ryšių su visuomene skyrius
 
Gedimino Bartuškos nuotr.
 
Nuotraukoje: Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio minėjimo metu

Voruta. – 2010, spal. 23, nr. 20 (710), p. 8.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra