Baltarusių tautosakos festivalis

Autorius: Data: 2021-09-01 , 14:31 Spausdinti

Baltarusių tautosakos festivalis

Festivalio akimirkos. Autorės nuotraukos

Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt

Rugpjūčio paskutinį sekmadienį Naujosios Vilnios (Vilnius) kultūros centre įvyko baltarusių tautosakos  festivalis ,,Senoji Baltarusija“, kurį rengė Lietuvoje įsikūręs Jokūbo Kolaso kultūros centras, Gudų kultūros draugija, kuriam vadovauja  filologijos mokslų daktaras Aleksandras Adamkovičius, bei Naujosios Vilnios kultūros centras.

Prieš koncertą apsilankiusieji galėjo susipažinti ir įsigyti Baltarusijoje ir Lietuvoje išleistų knygų Baltarusijos tematika: nuo istorinių veikalų iki grožinės literatūros. Ne vieno dėmesį patraukė LDK enciklopedija, taip pat Vilniuje gyvenusių, baltarusiškai rašiusių poetų kūriniai. Lygia greta buvo galima susipažinti su baltarusių dailininkų tapyba. Jie yra dalyvavę Lietuvoje rengiamuose pleneruose (Pleneras pranc. plein air ‘atviras oras’ – tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas. ypatingą reikšmę plenerinėje tapyboje turi natūralios šviesos perteikimas – aut. pastaba) ir didžiąją dalį  Lietuvoje tapytų kūrinių padovanoję baltarusių bendruomenei.

Kaip rašoma festivalio programos tekste, LDK laikais baltarusiai daugiausia telkėsi Vilniuje. Po 1709 – 1711 m. maro baltarusių ypač pagausėjo į ištuštėjusius dvarus (daugiausia Rytų Lietuvoje) atkėlus baltarusių baudžiauninkų. Dauguma  pietrytinės dalies lietuvių po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo baltarusėjo, bet  1920 07 12 Taikos sutartimi su Sovietų Rusija nustatant Lietuvos rytinę sieną katalikai buvo laikomi etniniais lietuviais. Ilgainiui čia susiformavo baltarusių etninė grupė, vadinantys save tuteišiais, t.y. čionykščiais.

Dauguma dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 36227 baltarusiai. 2018 m. pradžioje baltarusiai sudarė 1,2 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiausia  baltarusių gyvena Vilniuje. Jų gyvena Klaipėdoje, Visagine. Pietryčių savivaldybėse baltarusiai sudaro 3,8 – 5,5 proc. šių teritorijų gyventojų.

Kaip sakė dr. A. Adamkovičius, kultūriniais renginiais siekiama skatinti baltarusių kultūrą ir supažindinti tautas  viena su  kita. Todėl  festivalyje dalyvavo ir Jieznelė  iš Jiezno, Turgelianka iš Turgelių ir baltarusių  ansambliai iš etninių Baltarusijos žemių Lenkijoje – tai  mišrus ansamblis  Žemerva ir vyrų ansamblis Asočniki. Nebuvo kolektyvų iš Baltarusijos, nes siena su Baltarusijos uždaryta. Šie visi ansambliai- folkloriniai. Jiems visiems būdinga tai, kad jie puoselėja savo krašto dainų, šokių, papročių tradicijas. Renka, užrašo savo vietovių palikimą.

Visi dalyvavę ansambliai daug koncertuoja, ne kartą lankęsi už savo valstybių ribų. I. Valentienės ansamblis  Jieznelė – daugkartinis Respublikinės Dainų  šventės dalyvis, V. Šilobrit vadovaujamas moterų ansamblis Tugelianka atlieka dainas lietuvių, baltarusių, lenkų kalbomis. Buvusio Turgelių klebono J. Aškelovič iniciatyva užrašomos ir religinės giesmės,  jos atliekamos koncertuose. Na o svečių iš Lenkijos kolektyvus subūrė ir jiems vadovauja Ana ir Dorosejus Fionek. Jų kolektyvas Žemerva, kaip jie patys sako, reiškia Linksmi žmonės, o Asočniki –Laisvi žmonės, tai LDK žmonės, kurie rūpinosi, prižiūrėjo girias. Jų repertuare nemažai vietos skirta apeiginiams darbams, vyrų ansamblis atliko  LDK laikų karines dainas ir, kaip patys sako, tas dainas, nuo kurių skambėdavo kaimai ir laukai. Visi ansambliai atliko ir jumoristinių liaudies dainų.

Koncertui pasibaigus, renginio organizatoriai dėkojo visiems rėmėjams, prisidėjusiems, rengiant šią prasmingą šventę.

Kultūra Lietuva - Baltarusija Renginiai , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra