Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos lietuviai skaitė, o dabar?

Autorius: Data: 2016-04-29, 09:04 Spausdinti

Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos lietuviai skaitė, o dabar?

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Iš vienos etninės žemės į kitą nukelia Baltarusijos lietuvių informacinis leidinys „Mūsų žodis“. Jo 1999 metų pirmasis numeris (1000 egz.) supažindina su įdomesniais Baltarusijos lietuvių  (1989 m. gyventojų surašymo duomenimis, čia gyveno 7606 lietuviai, o 1861 m. vien Gardino gubernijoje jų buvo 200 tūkst.) darbais: 1994 m. rugsėjį Rimdžiūnuose atidaryta lietuviška pradinė mokykla-darželis, 1996 m. pradėjo veikti Rimdžiūnų vidurinė mokykla. Tais pačiais metais įvyko I Baltarusijos lietuvių suvažiavimas.

1997 m. duris atvėrė lituanistinė mokykla Rodūnėje, 1998 m. lapkritį Baltarusijos lituanistinių mokyklų mokytojai susirinko į seminarą Minske, 1999 m. išleistas J.Tumo-Vaižganto atsiminimų knygos vertimas „Kelias į Červenę“.

Respublikinės lietuvių bendruomenės pirmininkė Virginija Tamauskaitė „Žodyje Baltarusijos lietuviams“ teigia, kad „tolokai nusiritome nuo tos Obels (gimtinės), nuklydom, bet girdim Tave, Lietuva, širdimi jaučiame Tavo ritmą“.

A.Dirginčius, Gardino lietuvių susivienijimo „Tėvynė“ pirmininkas, straipsnyje „Tėvynė“ Gardino krašte“ rašo, kad Pelesos, Gervėčių, Apso ir kituose Baltarusijos miestuose ir kaimuose lietuvių daug. Daug tų, kurie prisimena Lietuvos istoriją ir ją stengiasi atgaivinti šiame krašte. Įamžinta vieta, kur susitiko Vytautas Didysis su Jogaila, prie tilto į senąją pilį pastatyta tautodailininko Ipolito Užkurnio Vytauto Didžiojo skulptūra, tradiciškai minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metinės. Pelesos lietuviškos mokyklos mokytoja Antonina Česonienė ir Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos mokytoja Birutė Malamienė džiaugiasi, kad tokios mokyklos yra, kad čia gyvenantiems lietuvių palikuonims sudarytos sąlygos leisti vaikus į gimtosios kalbos klases.

Gana įdomus skyrelis „Ar žinote, kad“. Ar žinote, kad Baltarusijoje įregistruoti aštuoni lietuvių susivienijimai, kad Lietuvių bendruomenės programoms 1994-1999 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skyrė 26 tūkst. 400 Lt, o Lietuvos Vyriausybė Pelesos lietuviškos mokyklos komplekso statybai – 1 mln. 76 tūkst. USD, Lietuvių kultūros ir švietimo centro Rimdžiūnuose statybai – beveik 2 mln. 919 tūkst. USD.

Baigiamajame numerio puslapyje įrašyta: “Pradžių pradžia ir pabaiga vienam taške ištirpo: nėra pabaigos, yra tik pradžių pradžia, taip suprastume”.

 

Latvijoje

 

„Lietuvių balsas“

Latvijos lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą atspindi nuo 1931 m. su trumpesnėmis ar ilgesnėmis pertraukomis leidžiamas laikraštis „Lietuvių balsas“. Nuo 1931 iki 1940 m. šio laikraščio tiražas siekė net 35 tūkst. egz. Tuometinio redaktoriaus A.Vronevskio ir redakcijos kolektyvo rūpesčiu laikraštis vienijo Latvijos lietuvius, žadino jų tautinę savimonę.

1994 m. atkūrus „Lietuvių balsą“, porą numerių redagavo a.a. Jonas Bakanas, o jau trečiąjį ir visus kitus – Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jovita Budzinauskienė. Ji išlaikė ankstesnių redaktorių užsibrėžtą kryptį informuoti skaitytojus apie Latvijos ir Lietuvos kultūrinius, visuomeninius įvykius, lituanistinį švietimą, Latvijos lietuvių integravimąsi į šios šalies visuomeninį gyvenimą, norą padėti išsaugoti gimtąją kalbą, etnokultūrą.

1999 m. pavasarį, minint laikraščio atkūrimo penkmetį, buvo išleistas 31- asis jo numeris, o nuo įkūrimo pradžios  – 325-asis. Ir beveik kiekviename numeryje spausdinami rašiniai apie lituanistinį švietimą suprantant, kad lituanistinė mokykla yra „kalvė, kurioje ruošiama lietuvybės puoselėjimo pamaina, kurioje ugdoma jaunosios kartos tautinė sąmonė, mokoma gimtosios kalbos, diegiamas tautos istorijos, kultūros, papročių ir tradicijų supratimas“. Negalima leisti, teigia Latvijos lietuvių bendruomenės taryba, kad mumyse išblėstų ir užgestų lietuvybės liepsnelė.

Drauge džiaugiamasi, kad Rygoje veikia lietuvių pagrindinė mokykla (I-IX klasės), Liepojoje prie 8-osios latvių vidurinės mokyklos yra suformuotos lietuviškos klasės, taip pat įsteigtos lituanistinės mokyklos Daugpilyje, Jelgavoje, Jūrmaloje, Rygoje, Valmieroje, fakultatyvai Aknystoje, Daugpilyje, Dobelėje.

Neseniai įkurtos Latvijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Supe pasakoja apie planuojamus šios organizacijos darbus. Užsibrėžta daug: organizuoti kultūrinę švietėjišką veiklą, padėti lituanistinėms mokykloms parenkant joms kontingentą ir organizuojant įvairius renginius, dalyvauti tradiciniuose renginiuose – Latvijos tautinių mažumų vaikų ir jaunimo sporto, Lietuvių bendruomenės sporto ir sveikatingumo bei sportiškiausios šeimos šventėse, Margučių konkurse. Gegužės-birželio mėnesį ketinama sukviesti Latvijos jaunimo sąjungos narius į sportines varžybas Jūrmaloje. Norintiems susirašinėti su Latvijos jaunimu pateikiamas adresas: L V-1082 Ryga 82, a/n 141LLB Jaunimo sąjungai.

Lietuvišką dainą propaguoja daugelis atskirose bendruomenėse susikūrusių ansamblių. Donata Gricienė, Ieva Kibartienė pasakoja apie Dobelės LKD ansamblio „Ramunė“, savo programoje turinčio kalėdinių giesmių, teatralizuotų lietuvių liaudies dainų, eilėraščių, susitikimą su Joniškio miesto folkloro ansambliu. Kitur džiaugiamasi Liepojos LKD „Rūta“ choru, sekmadieninės mokyklos vaikų folkloro ansambliu, Daugpilio lietuviškos dainos ansambliu.

Po 2008-ųjų šio laikraščio Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje jau nebeaptinkama.

„Latvijos lietuvis“

Latvijoje dar leidžiamas „Latvijos lietuvis“ bei Latvijos lietuvių politinių represuotųjų draugijos informacinis lapelis. Šio biuletenio yra pasirodę keturi numeriai. Naujausiame spausdinamas kreipimasis į Latvijos lietuvius politinius represuotuosius ir raginama dalytis savo prisiminimais apie šiurpų laikotarpį, kai už nieką buvo tremiami ir naikinami žmonės. Apgailestaujama, kad vis retėja gretos gyvų represijų liudininkų.

1999 m. rugsėjo 18 d. Latvijos lietuvių bendruomenei sukako 10 metų. Bendruomenės pirmininkė Jovita Budzinauskienė šia proga rašė, kad skirtingi likimai ir keliai atvedė lietuvius į Latviją. Čia jie surado savo antrąją Tėvynę .„Iš tiesų čia mūsų antroji Tėvynė, kuri priglaudė mus, sudarė sąlygas dirbti ir gyventi.“

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomi šio laikraščio leidimai iki 2010-ųjų metų.

 

UKRAINA

 

„Tiltas“

Pastaruoju metu sukruto ir neseniai įsikūrusios lietuvių draugijos. Į Krymą atskrido pirmoji kregždė – laikraštėlis „Tiltas“. Jame pasakojama apie Krymo autonominės respublikos M.K.Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos veiklą, vienijančią 14 kuopelių, įsikūrusių Aluštoje, Alupkoje, Eupatorijoje, Džankojuje, Pervomaiske ir dar devyniuose smulkesniuose miesteliuose. Spausdinamos žinutės apie susitikimą su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, rengiamas televizijos laidas apie Lietuvą, ruošimąsi M.K.Čiurlionio 125-osioms

metinėms, straipsniai, skirti Lietuvos istorijai, gimtajai, anot autorių, dainingai kalbai.

Laikraščio dėka sužinai, kad Simferopolyje, 16-osios vidurinės mokyklos patalpose, Kavkazskaja g.33, veikia lietuviška sekmadieninė mokykla, o Treniovo bibliotekoje galima rasti ir lietuviškų knygų, čia įrengta nuolatinė paroda, skirta Lietuvai.

Daugelis laikraštėlio straipsnių iliustruota kokybiškomis Arvydo Šemetos nuotraukomis. Redaktorės Valentinos Loginovos (ji ir M.K.Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos pirmininkė) sugalvota antraštė papuošta piešiniu, vaizduojančiu tiltą, jungiantį Lietuvą su Krymu.

111 numeriu su skaitytojais atsisveikinta 2009-aisiais.

Lvovo mieste atsidūrusius lietuvius su draugijos (Lvovo lietuvių kultūros draugija „Medeina“) gyvenimo naujienomis ir žiniomis iš Lietuvos supažindino laikraštis „Požiūris“. Jo tepasirodė tik šeši numeriai: užgeso 2003 metų kovo mėn.

Kaleidoskopiškai apžvelgę lietuvišką spaudą už mūsų Respublikos ribų, įsitikiname, kad  ji atspindėjo už šimtų tūkstančių kilometrų gyvenančių lietuvių norą palaikyti tarpusavio ryšius gimtuoju žodžiu, nenutolti nuo biologinės tėvynės: parodyti, kaip ir kuo pulsuoja Lietuvos gyvenimas.

Ir prisimena Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Koordinacinės tarybos užsienio lietuvių veiklos programoms remti posėdžiai, kuriems pirmininkavo departamento generalinis direktorius  Antanas Petrauskas, žodžiai:  „Lietuviškam žodžiui skirtus  projektus remkime kiek išgalėdami. Parama jiems – parama mūsų broliams ir seserimas.“ Ir rėmėme (buvau tos tarybos sekretorius). Apie tai kituose rašiniuose.

Lietuva - Baltarusija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra