Graži šventė šeštadienio, 2010 m. rugpjūčio 7 dieną, popietę prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias aukojo trys kunigai – neseniai su Balninkų bažnyčia atsisveikinęs kunigas Rimantas Laniauskas, dabartinis kunigas Ladislovas Baliūnas ir Lietuvos jėzuitų provincijolas bei Nacionalinės katalikiškų gimnazijų asociacijos pirmininkas kunigas Gintaras Vitkus.

 

Mišių pradžioje kunigas Ladislovas prisiminė Balninkų bažnyčios statytojus, pirmuosius joje dirbusius kunigus. Iškilmingos mišios aukotos už visus čia per 100 metų dirbusius kunigus, prie bažnyčios statymo prisidėjusius parapijiečius, šiandien bažnyčiai padedančius žmones. Kunigas Gintaras Vitkus, gražia kalba pasveikinęs visus susirinkusiuosius į mišias, džiaugėsi, kad Balninkų bažnyčia savo 100 metų jubiliejų mini tuo pat metu, kaip ir Lietuvos ateitininkija. Po pamaldų balninkiečiai nešė aukas bažnyčiai – žvakę, gėlių puokštę, bendruomenės agapės stalui šakotį ir vaisių, duonos ir vyno bei didžiausia kulminacija tapusį didžiulį kraštietės tautodailininkės ,,Aukso vainiko“ laureatės Onos Pusvaškytės bažnyčiai padovanotą Šv. Lauryno paveikslą, kuris nuo šiol puoš Balninkų bažnyčią. Po aukojimo ceremonijos prieš pašventindamas paveikslą kunigas papasakojo apie šv. Lauryną, kodėl jis paskelbtas šventuoju, kieno jis globėjas. Oficialią renginio dalį vedė Balninkų seniūnė Virginija Pusvaškienė ir Balninkų mokyklos direktorė Vilija Budrionienė. Eilėmis visus susirinkusiuosius pasveikinusios moterys gražiai pristatė ir gėlėmis apdovanojo grafikos paveikslo autorę Oną Pusvaškytę. Suteikusios šiek tiek pradinių žinių apie Balninkų bažnyčią ir parapiją, skaityti paskaitos ,,Balninkų bažnyčia – viena iš Lietuvos bažnyčių 1910–2010 metų istorijos liudininkių“ pakvietė buvusį Balninkų mokyklos istorijos mokytoją Lina Kavaliauską. Paskaitos klausytis pasilikusieji sužinojo, kad lietuvių kovų su kryžiuočiais metu Balninkai buvo vienas iš lietuvių atsparos punktų. Kryžiuočių kronikose vietovė minima Balnike. 1551 m. Balninkams suteiktos miesto teisės. Bažnyčios Balninkuose ilgesnį laiką nebuvo. Žinoma, kad 1449 m. dlk Kazimieras buvo užrašęs Dubingių bažnyčios reikalams dešimtinę iš Balninkų dvaro javų. Parapija atsirado tik XVI a. Dr. J. Gimbutas mini jos atsiradimą 1507 m. Zigmanto III laikais (1544–1572) tikrai būta bažnyčios, nes jai skirta lėšų. 1570 m. ji vėl minima, mat veikiausiai tuo metu ji buvo atstatyta. Apie bažnyčią XVI a. šiek tiek žinių suteikia jėzuitų istorikas S. Rostovskis. Apie 1583 m. Balninkų klebonas buvęs aklas ir kurčias kunigas. 1647 m. Vladislovas IV Balninkų parapija rūpintis pavedė kun. Juozapui Lipnevičiui, Karmėlavos klebonui. Tačiau 1655 m. Balninkus sunaikino į Lietuvą įsiveržusi Maskvos kariuomenė, kiek vėliau ir švedai. Tų karų bei neramumų metu sunaikinti ir parapijos dokumentai. 1672 m. parapija atiteko kun. Jedževskiui, Žemaitkiemio klebonui ir Pabaisko dekanui. Pastarasis 1676 m. aplankęs parapiją rado medinę bažnytėlę, pastatytą ant kalnelio, kurioje tebuvęs vienas altorius. Buvusi sena klebonija, namukas mokytojui ir klojimas. 1771 m. Juozapas Zybergas, Anykščių ir Balninkų seniūnas, pastatydino naują bažnyčią. Tada Balninkams paskirtas ir nuolatinis kunigas Tomas Polujanas, kuris bažnyčią aptvarkė ir 1773 m. ji buvo pašventinta. 1910 m. klebonas kun. Adomas Jusius su parapijiečiais pastatydino naują bažnyčią, kurią 1921 m. Šv. Stanislovo titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

 

Po paskaitos savo prisiminimais apie naujos bažnyčios statybą dalinosi balninkietė Domicelė Pusvaškienė, kiek vėliau visi rinkosi prie bažnyčios įėjimo, kur oficialiai buvo atidaryta dailininko Kęstučio Budrio-Kiaušinio tapybos darbų paroda.

 

 

Voruta. – 2010, rugpj. 21, nr. 16 (706), p. 8.