Balandžio 15-oji – Kultūros diena

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Ne viename lietuviškame kalendoriuje balandžio 15 dieną antri metai randame pažymėta: Kultūros diena. O žymima taip dėl to, kad 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinų dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip atmintina Kultūros diena.
 
Kažin, ar kam nors gali kilti klausimas dėl pačios kultūros ypatingos svarbos bei tą svarbą primenančios dienos reikalingumo. Smalsu tik, kodėl tokia diena pasirinkta būtent balandžio 15-oji ir kuo ji siejasi su kultūra. O siejasi tuo, kad 1935 metais tą dieną Vašingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu.
 
Tasai istorinis įvykis turėjo savo ištakas ir savo tąsą, o šios – sąsajų su Lietuva. Jo pradžia siekia 1904-uosius metus. Tais metais įžymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas viename iš intelektualiąją visuomenę sudominusių pranešimų iškėlė mintį, jog nuo visa griaunančių karo audrų būtina apsaugoti kultūros turtus. 1914 m. jis tuometinės Rusijos vyriausybei pateikė tokią apsaugą garantuojančios sutarties projektą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukdė šį projektą įgyvendinti, bet ir nušlavė nuo žemės paviršiaus daugybę meno bei kitų kultūros vertybių. Taigi šiurpi realybė tarsi savaime dar labiau suaktualino būtinybę kuo rimčiausiai susirūpinti kultūros paveldo apsauga. Tos realybės akivaizdoje N. Rericho iškeltoms mintims negalėjo likti abejingi kultūrai pasišventę įvairių šalių žmonės. Radosi daug N. Rericho pasiūlymo šalininkų, kurių judėjimas galutinai subrandino dokumentą, įgavusį Rericho Pakto pavadinimą. Su šio Pakto projektu pats N. Rerichas 1929 m. kreipėsi į daugelio šalių vyriausybes. Tais pačiais metais Niujorke (JAV) įsisteigė Rericho Pakto komitetas, o 1930 m. tokie komitetai atsirado Paryžiuje ir Briugėje (Belgija).
 
1931 m. rugsėjo 13-15 dienomis Briugėje įvykio pirmoji Paktui skirta konferencija. Tada šio miesto Švč. Kraujo bažnyčioje buvo pašventinta Taikos vėliava, paliečiant ją Kristaus kraujo relikvija. Vėliavos simboliu pasirinktas raudonas žiedas, juosiantis tris raudonus skritulius. 1931 m. Briugėje buvo įsteigta Tarptautinė Rericho Pakto Sąjunga. Po metų ten pat įvyko antroji konferencija. 1933 m. lapkričio 17-18 d. Vašingtone įvyko trečioji tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 36 valstybių atstovai. Lietuvai atstovavo ir kalbėjo įgaliotasis ministras P. Žadeikis. Už Paktą savo laiku pasisakė daug žymių žmonių, tarp jų Romen Rolanas, Bernardas Šou, Rabindranatas Tagorė, Albertas Einšteinas, Tomas Manas ir kiti. Už šį Paktą ir kitus kultūrinius darbus popiežius Pijus XI apdovanojo Nikolajų Rerichą Garbės raštu. Nikolajus Rerichas taip pat buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai.
 
Ratifikavus Rericho Paktą Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d., tų pačių metų gegužės mėn. vykusiame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime ministras Stasys Lozoraitis pasiūlė irgi ratifikuoti šį Paktą, bet Latvijos ir Estijos atstovai atidėjo šį klausimo sprendimą ateičiai. Tuo metu Vokietija ir Anglija buvo nusistačiusios prieš Paktą. Dėl šio Pakto buvo paskelbti visuomenės Memorandumai – 1936 m. – Lietuvos, 1937 m. Latvijos ir trijų Baltijos šalių. Pastarasis buvo įteiktas Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, vykusiam 1937 metais Kaune, bet atsakymo į jį tada nebuvo gauta. Nors daugelyje šalių buvo priimtos rezoliucijos Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone ratifikuota sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai nebuvo pritaikyta.
 
Niujorko Rericho Pakto komitetas visą dokumentaciją Pakto klausimu perdavė į JUNESCO. 1954 metais, remiantis šiuo Paktu, buvo priimta Hagos konvencija, tačiau joje nebuvo kalbama apie kultūros vertybių apsaugą taikos metu. Kaip žinome, kultūros paminklų ir įstaigų apsaugai buvo parinktas ne Taikos vėliava, o kitas ženklas, aiškinant tuo, kad karo metu šios vėliavos simbolį sunku nupiešti. Nežiūrint to, Taikos vėliava reikšminga ir dabar. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos. 1990 m. Taikos vėliava pirmą kartą buvo iškelta virš planetos į kosminę erdvę ant orbitinės stoties Mir, kur išbuvo 10 dienų, o 1997 metais vėl iškelta orbitinėje stotyje, kurioje dirbo daug tarptautinių ekipažų. Ji pabuvojo ir ant JAV kosminių aparatų, susijungiant Space Shuttle su Mir. Amerikiečių astronautas Maiklas Foelas pasakė: „Mes iškėlėme šią Taikos vėliavą į kosmosą, kad dar kartą primintume visiems žmonėms apie mūsų visuotinę atsakomybę už žmonijos ir planetos likimą… Žmogaus skrydžiai į kosmosą… – tai pirmieji žingsniai link vieningos kultūros, kurios simbolis yra Taikos vėliava“.
 
1999 m. Taikos vėliava buvo nugabenta į Pietų ašigalį, o vėliau įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi Ananui. Pabuvojusi kosmose Taikos vėliava, 2004 metais buvo įteikta Indijos parlamento atstovui S. Čatterdži, kuris pasakė, kad ji bus saugoma Indijos parlamente kaip pati vertingiausia brangenybė.
 
Impulsą vėliavos simbolikai, kaip rašė N. Rerichas, davė Andriejaus Rubliovo ikona Trejybė. Vėliau, keliaudamas po daugelį šalių, Trejybės simbolį rado įvairiose tautose, religijose ir kultūrose, pradedant neolito laikotarpiu. Trys skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu – simbolis randamas Meksikoje, Japonijoje, Senovės Graikijoje, ant Senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Trys skrituliai – Čintamani – seniausias Indijos pasaulio laimės įvaizdis. Jis randamas Dangaus šventykloje Kinijoje, Samarkando herbe, Tamerlano ženkle. Tibete jis laikomas Trijų brangenybių simboliu. Jis taip pat randamas ant kryžiuočių skydų, popiežiaus herbe. Šis simbolis aiškiai matomas garsiame Memlingo paveiksle ant Kristaus krūtinės, taip pat Strasbūro Madonos paveiksle, senuose ispanų paveiksluose, Ticiano paveiksle, senojoje šv. Mikalojaus ikonoje Barėje ir daugelyje kitų ikonų, bažnyčių dekore.
 
Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: Švč Trejybė katalikų ir stačiatikių tradicijoje, religija, menas ir mokslas; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate, pasaulinis susivienijimas ir pan.
 
Rericho Pakto aktualumas buvo suvoktas šių dienų Lietuvoje. Ir ne tik dėl susirūpinimo kultūros paveldo apsauga. Susirūpinta nepavydėtina dvasinės kultūros situacija apskritai, t. y. pačios kultūros puoselėjimu, ugdymu, plėtra. Nerimo dėl tokios situacijos buvo apimtos veiklesnės kultūrinės visuomeninės organizacijos ir judėjimai. Iš to nerimo kaip tik ir gimė Kultūros dienos idėja, kuriai įprasminti ir buvo pasirinkta balandžio 15-oji – Rericho Pakto ratifikavimo 1935 metais diena. Toji idėja kilo ne spontaniškai, o subrendo per keletą metų. Kelių nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos kultūros fondo, Vydūno, Lietuvos Rericho, „Ethos“ draugijų) iniciatyva 1999 metų rugsėjo 16-18 dienomis Vilniuje, dalyvaujant dvylikos šalių atstovams, įvyko Tarptautinė konferencija Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai. Konferencijos metu buvo priimtas sprendimas rengti Etikos forumus, kurių tikslas – atsižvelgiant į kultūrinę ir pasaulėžiūrinę Lietuvos įvairovę, siekti konkretaus politikos ir kultūros bendradarbiavimo plačiąja prasme, stiprinant dorovės vaidmenį. Nuo 2001 metų šios organizacijos jau surengė 13 tokių Etikos forumų.
 
Dešimtajame Etikos forume – Kultūros vyksmas ir inteligentija – surengtame 2006 m. kovo 16 dieną Kaune, paminėtas 70-metis Memorandumo, kuriuo žymūs Lietuvos kultūros veikėjai 1936 metais kreipėsi į Užsienio reikalų ministrą dėl Rericho Pakto ratifikavimo ir Taikos vėliavos iškėlimo. Priminta, kad šio Pakto ratifikavimo Vašingtone 1935 m. septyniasdešimtmečio jubiliejus 2005 m. buvo paminėtas daugelyje pasaulio šalių
 
Šio Etikos forumo dalyviai nutarė kreiptis su Prašymu į Lietuvos Respublikos prezidentą ir Seimo pirmininką, kad balandžio 15-ji būtų paskelbta Kultūros diena. Po Prašymu pasirašė šimtas asmenų. Tikint, kad Kultūros diena bus įteisinta ne tik Lietuvoje, bet ir taps tarptautine, šiame Prašyme siūlyta, kad tądien kaip daugeliui tautų ir kultūrų bendras simbolis būtų iškeliama Taikos vėliava.
 
Įteisinus Lietuvoje Kultūros dieną, iniciatyvinės grupės nariai kreipėsi į Baltijos Asamblėjos Lietuvos Seimo atstovus, siūlydami inicijuoti, kad Kultūros diena būtų minima kartu visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
 
Kultūros dienai paminėti buvo skirta konferencija Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime? kuri įvyko 2007 m. balandžio 13 d. LR Seimo rūmuose. Konferencijos rengėjai buvo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, LR Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros fondas, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vydūno draugija, Lietuvos Rericho draugija, Ethos draugija. Konferencijos dalyviai, suprasdami kultūrą kaip žmogaus dvasingumo raišką, tikėdami, kad ji gali suvienyti valstybės institucijų, visuomenės ir atskirų žmonių pastangas kurti brandžią pilietinę visuomenę ir bendrą gėrį Rezoliucijoje pateikė 9 pasiūlymus.
 
Lietuvos Kultūros dienos iniciatyvinė grupė 2007 m. gegužę nusiuntė savo atstovą į Gotlando saloje Visbyje vykusią Baltijos Miestų Sąjungos Kultūros komisijos sesiją su pranešimu apie Lietuvoje minimą Kultūros dieną ir kvietimu prisijungti prie minėjimo. Ši idėja priimta palankiai ir yra tolesnių svarstymų objektas. Tuo tarpu Baltijos Asamblėja 2007 m. lapkričio 24 dieną priėmė Rezoliuciją, kurioje ragina Baltijos Ministrų tarybą paskelbti balandžio 15 dieną Baltijos valstybių Kultūros diena ir koordinuoti veiksmus, reikalingus kuriant bendrą Baltijos kultūros erdvę.
 
Naujoji Romuva, 2008 m., nr. 1
 
Nuotraukoje: Doc. dr. V. Bagdonavičius

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra