Bajorų kultūros vakaras suvienijo žmones

Autorius: Data: 2012-07-17, 16:35 Spausdinti

Bajorų kultūros vakaras suvienijo žmones

2012 m. liepos 14-ąją, šeštadienį, Vilniaus pakraštyje esančiuose buvusiuose grafų Tiškevičių, o dabar Bajorų rūmuose, kurie 99 metams priklauso Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, herbo „Rudnica“ Lietuvos bajoro Žilvino Radavičiaus iniciatyva buvo suorganizuotas „Bajorų kultūros vakaras“, kuris sujungė tris tautas: lietuvius, lenkus ir rusus.

Renginyje dalyvavo apytiksliai keturiasdešimt asmenų. Tarp jų – baronaitė Olga von Waxel Larson, aktorius Ignas Stanys, intelektualai Laimutis ir Zoja Šatai, laikraščio „Mokslo Lietuva“ redaktorius Gediminas Zemlickas ir kt.

Skambėjo poezija, muzika, rusiški romansai originalo kalba, buvo atidaryta jaunosios kartos menininko, muzikologės ir vargonininkės Jūratės Landsbergytės bei pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo europarlamentaro prof. Vytauto Landsbergio (greičiausia bojorų herbo „Ryš“ („Lūšis“)) vaikaičio Gerdenio Grickevičiaus partizanių ir disidenčių portretų paroda. Tarp jų – sesuo Nijolė Sadūnaitė, 1991 m. sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę prie Vilniaus Televizijos bokšto žuvusi totorių kunigaikštytė Loreta Asanavičiūtė ir daugelis kitų.

Ž. Radavičius labai džiaugėsi šio vakaro sėkme, nes jo metu lietuviai, lenkai ir rusai geriau pažino vieni kitų kultūrą, buvo puoselėjamos bajoriškosios kultūros vertybės.

Renginys prasidėjo Bajorų rūmų Baltojoje salėje. Buvo pristatyta onkologijos mokslų profesorės, herbo „Šwiat“ bajoraitės Elenos Eringienės knyga „Elena iš Moncevičių giminės“. Ją pristatė Ž. Radavičius, Vilniaus memorialinio Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejaus direktorius, herbo „Gozdawa“ bajoras Vladas Turčinavičius ir pati autorė. V. Turčinavičius kalbėjo apie profesores kilmės istoriją bei Moncevičių pavardės kilmę.

Knygoje aprašomas E. Eringienės gyvenimo kelias, pristatomi jos giminės bajorystę įrodantys dokumentai. Žilvinas Radavičius pagyrė autorę už tai, kad 1972 m., nebijodama sovietų persekiojimo, ji atstatė savo senelių kapą ir pastatė visą savo bajorišką giminę įamžinantį paminklą.

Baigdama savo pasisakymą, profesorė svečiams išdalino keliasdešimt Kalėdų kaktuso atžalų. Šis augalas simbolizuoja draugystę ir savitarpio pagarbą. Pirmąją jo atžalą E. Eringienė parsivežė iš komandiruotės, vykusios Maskvoje septintajame XX a. dešimtmetyje.

J. Landsbergytė sintezatoriumi atliko kelis klasikinės muzikos kūrinius. Vėliau Raudonojoje tų pačių rūmų salėje ji atidarė savo sūnaus G. Grickevičiaus partizanių ir disidenčių portretų parodą. Po to visi vėl sugrįžo į Baltąją salę. Joje savo kūrinius atliko Lidija Koroliova su savo mokine, Greta Fedorčenko (Zablockaja), Jelizaveta Orlova, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Apolonia Skakowska, kalbas sakė Seimo narys Kazimieras Uoka ir Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Petras Demšė.

Rusų disidentė, bajorė Lidija Koroliova – kompozitorė ir pianistė (Tarptautinio kompozitorių konkurso Prancūzijoje (Turo mieste) diplomantė), kilusi iš rusų bajorų Serebrenikovų giminės. Aleksandras Gladkich – skulptorius ir dramaturgas, Tarptautinio dramaturgų konkurso laureatas, kilęs iš kazokų giminės Gladkij. Abu įkūrė tarptautinį bajorų kultūros ir meno centrą „Art Retro“.

Renginyje L. Koroliova atliko savo kūrybos pjesę iš ciklo „Mūsų Lietuva“, kurią ji sukūrė 1991-ųjų sausio 13 d. ir paskyrė Lietuvos laisvės aukų atminimui. Pasirodė ir jos mokinė, net trijų Federiko Šopeno pianistų konkursų vaikams ir jaunimui diplomantė, Dominyka Dmuchowska.

Poetė Apolonia Skakowska, žinoma lenkų kalbos gramatikos vadovėlių autorė, Stanislovo Moniuškos lenkų kultūros centro Lietuvoje pirmininkė ir direktorė, kvalifikuota gidė ir karališkosios lenkų bajorijos atstovė pristatė savo kūrybos eiles lenkų kalba, kurias skyrė Elenai Eringienei, Jūratei Landsbergytei bei Žilvinui Radavičiui. Tai buvo eilėraštis „Naktinis Vilnius“.

Iškilmingai pasirodė Greta Fedorčenko, kilusi iš bajorų Zablockių giminės. Jos tėvai be galo mylėjo Vilnių, čia jie ir palaidoti. G. Fedorčenko vadovauja Vilniaus Mokytojų namuose veikiančiam mokytojų kūrybos klubui „Svietoč“. Jame veikia literatūrinė-muzikinė studija. Šviesuolė kuria eilėraščius ir romansus, yra Respublikinio rusų poezijos konkurso Lietuvoje bei Čekijoje laureatė. Taip pat laureate romansų atlikimo srityje yra pripažinta Sankt-Peterburge.

„Bajorų kultūros vakare“ G. Fedorčenko atliko romansus rusų kalba: „Grojo muzika sode“, „Jūs apgaubėte kailiais dieviškus pečius“ ir padeklamavo eilėraštį „Vilnius“.

Jelizaveta Orlova – vertėja iš prancūzų kalbos, rusų grafaitė pagal Tėvą, prancūzė pagal Motiną. Gimė Provanso mieste (Prancūzijoje). Baltagvardiečių karininko, pirmosios rusų emigrantų bangos atstovo, kuris su šeima siekė apsisaugoti nuo raudonojo teroro, dukra. Ji atliko grafienės ariją iš operos „Pikų dama“, „Ružavas gyvenimas“ ir „Nukritę lapai“ prancūzų kalba.

Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė – herbo „Ostoja“ bajorė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Šv. Kazimiero ordino narė, poetė bei dailininkė padeklamavo savo kūrybos eiles iš ciklo „Pasikalbėjimas su paveikslais“. Ši poezija tiek suintrigavo renginio dalyvius, kad jie nutarė š. m. rugsėjo mėnesį ją dar kartą pamatyti bei išgirsti Bistrampolio dvare, Panevėžio rajone.

Seimūnas K. Uoka kalbėjo apie Piotrą Stolypiną, kuris buvo nužudytas trečiojo pasikėsinimo metu. Stolypinų šeima turėjo „Kalnaberžės“ dvarą Kėdainių rajone. Sakė, kad reikėtų suorganizuoti P. Stolypino atminimui skirtą memorialinį renginį.

Žirmūnų bendruomenės pirmininkas P. Demšė pasidžiaugęs renginiu, samprotavo apie tolimesnių santykių su bajorais perspektyvas.

Kultūrinę „Bajorų kultūros vakaro“ dalį baigė Jelizaveta Orlova. Specialiai Ž. Radavičiui ir kitiems svečiams ji atliko Edith Piaff dainą „Non je ne regrette rien“ prancūzų kalba.

Žilvino Radavičiaus pakviesti svečiai perėjo į Bajorų rūmų Žaliąją salę. Susėdę prie vaišėmis nukrauto stalo žvakučių šviesoje maloniai šnekučiavosi. Bajorai atsistoję pagerbė J. Orlovą, kuri atliko „Marselietę“ („La Marseillaise“). Tą dieną Prancūzijos ambasadoje Vilniuje buvo švenčiama Bastilijos paėmimo diena. Iškilmėse dalyvavo daugybė diplomatų ir kitų garbingų svečių. Tarp jų ir rusų bajorai, kurie išreiškė savo šventines nuotaikas ir „Bajorų kultūros vakare“.

Šį vakarą suorganizavo Žilvinas Radavičius – iniciatorius, pagrindinis organizatorius, Jūratė Landsbergytė, Apolonia Skakowska, Lidija Koroliova ir Aleksandr Gladkich, Irina Zavadskaja, Lietuvos rusų bajorų sąjungos pirmininkė nuo 2012 m. ir herbo „Rogala“ bajorė. Jos šviesaus atminimo vyras Olegas Rostislavovičius Zavadskis šiai organizacijai vadovavo dešimt metų, iki pat savo mirties. Jis gimė Belgijoje, buvo baltagvardiečių karininko palikuonis. Tarnavo Prancūzijos legione. Rusijos imperatoriškųjų namų vadovė, Didžioji kunigaikštienė Marija Vladimirovna Romanova jį apdovanojo Šv. Onos III laipsnio ir Šv. Stanislovo II laipsnio ordinais.

Renginio organizatoriai dėkoja Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadui, herbo „Szaszor“ bajorui Jonui Ragauskui bei Dvarų kultūros centro direktoriui Raimundui Bačėnui už suteiktą galimybę suorganizuoti šį „Bajorų kultūros vakarą“ Bajorų rūmuose, muzikos mokyklos I laipsnio absolventui Andrzej‘ui Brzostowsk‘iui bei Apoloni‘jai Skakowsk‘ai už intelektualinę pagalbą rengiant informacinį pranešimą apie šį renginį, rusų aristokratui Vladimirui Riškevičiui už tai, kad renginį užfiksavo vaizdo kamera.

Organizatorių inf.

Gedimino Zemlicko nuotr.

Nuotraukose:

1. Bajorų kultūros vakare buvo suvienyti trijų tautybių žmonės

2. Savo eiles A. Skakowska dedikavo E. Eringienei, J. Landsbergytei ir Ž. Radavičiui

3. Bajorai džiaugėsi renginiu

4. Po renginio bajorai maloniai bičiuliavosi prie vaišių stalo

Voruta. – 2012, rugpj. 4, nr. 16 (754), p. 14.

Kultūra , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra