Broniaus Saplio knyga pristatyta Tverečiuje
Autorius: Voruta Data: 2012-11-28 , 10:53 Spausdinti

Gražina BANEVIČIENĖ, „Švenčionijos klubo“ pirmininkės pavaduotoja, Vilnius
2012 m. lapkričio 24 d. „Švenčionijos klubo“ nariai su pirmininke Vanda Gumauskiene nuvažiavo į Rytų Lietuvos kampelį – Tverečių. Tikslas – pristatyti tverečėnams jų kraštiečio – 92-ejų metų Broniaus Saplio, gimusio čia, dabar gyvenančio Toronte, tolimoje Kanadoje, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininko – šiltos, gražios, dar spaustuvės dažais kvepiančios prisiminimų knygos „Gyvenimo kelionė: Tverečius – Torontas“, kurią išleido leidykla „Homo liber“.
Kartu važiavo jauniausia B. Saplio sesuo Onutė Banevičienė (Saplytė), nemažai B. Saplio bičiulių ir bendraminčių.
Kelionė į Tverečių
Pakeliui užsukome į Mielagėnus, paimti Mielagėnų parapijos vikaro Antano Valatkos, kuris, susirgus buvusiam Tverečiaus klebonui Steponui Tunaičiui, Tverečiuje turėjo aukoti šv. Mišias.
Tverečiaus kapinėse pagerbėme amžinojo poilsio atgulusių Broniaus Saplio tėvelių – Felikso ir Kunigundos Saplių, senelių, giminių bei žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimą. Sukalbėjome bendrą maldą, padėjome gėlių, uždegėme žvakutes. Paskiau miestelio centre prie stribynės taip pat padėjome gėlių bei uždegėme žvakutes.
Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje mus pasitiko šimtametis, legendomis apipintas ąžuolas. Iškilmingai sugaudė bažnyčios vargonai ir choras užgiedojo „Lietuva brangi“, o prie jų prisijungė visi buvę bažnyčioje, nevieno skruostu nuriedėjo ašara. Šv. Mišių aukoje kunigas A. Valatka (žmonių vadinamas kunigu Antanėliu) prisiminė mirusius B. Saplio artimuosius: žmoną Primutę Saplienę, tėvus, brolius ir seserį, pačiam Broniui Sapliui linkėjo sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos. Mišios baigėsi gaudžiant vargonams ir visiems giedant Lietuvos himną – tautišką giesmę. Iš bažnyčios visi ėjo tylūs ir susimąstę.
Švenčionijos klubo nariams nepatiko Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčioje ant sienos iškabinti plakatai lenkų kalba, tad jie juos nukabino, sakydami, kad net tais sunkiais Lenkijos okupacijos laikais šitas kraštas buvo ir liko lietuviškas, o dabar – nepriklausomoje Lietuvoje – skatinama lenkomanija. Tai daro gėdą visam Tverečiui bei jo žmonėms. Panašių dalykų Tverečiaus krašto šventovėje niekada nebuvo. Kunigai, dirbę šioje bažnyčioje, visais laikais buvo lietuvybės skleidėjai. Lietuvos bažnyčios hierarchai turėtų apginti parapiją nuo tokių bažnyčios niekinimų.
Tverečiaus bibliotekos darbuotoja Edita Martinėnienė perskaitė Broniaus Saplio biografiją. Kalbėjęs žurnalistas Bernardas Šaknys, pastebėjo, kad kiekviena parašyta atsiminimų akimirka yra išjausta paties B. Saplio. Aiški mintis, suprantamas stilius, įvykių tikrumas ir nuoširdus jų perteikimas – atspindi autoriaus asmenybę, atskleidžia ilgo bei turiningo gyvenimo esmę.
Sunkiai tramdydama jaudulį, prisiminimais apie brolį dalijosi sesuo Onutė Banevičienė (Saplytė), gyvenanti Kaišiadorių r. Ją papildė marti Gražina Banevičienė.
Knygą teigiamai įvertino Švenčionijos klubo metraštininkė Vilhelmina Pundienė. Pristatymas vyko buvusiuose senuose kultūros namuose, nes kaimo seklyčia remontuojama. Renginį pradėjo Švenčionijos klubo pirmininkė Vanda Gumauskienė, paminėjusi, kad atėjus rusų kariuomenei, daugelis Lietuvos gyventojų buvo priversti trauktis į Vakarus. Tuo keliu patraukė ir Bronius Saplys. Jo pasaulėžiūrą formavo tokie šviesuoliai kaip Zigmas Žemaitis, kaimynystėje gyvenęs knygnešys Aleksandras Telyčėnas, vargonininkas Leonas Bielinis ir kt. Todėl šeima, gyvenanti toli už Atlanto, buvo auklėjama lietuviška dvasia. Kalbėjo Aldona Misiūnienė, Apso krašto lietuviškų sekmadieninių mokyklų mokytoja Gudijoje, Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Keraitienė. Buvo išsakyta daug gražių, šiltų žodžių. Visi brangiausi, gražiausi gyvenimo įvykiai ir faktai, aprašyti knygoje, nė kiek nepagražinti ir neiškreipti, liudija, kad žmogus, per prievartą išplėštas iš Tėvynės, gali išlikti jai ištikimas bei visą savo gyvenimą paskirti savo tautos, savo gimtinės gerovei. Apie tai kalba visas knygos skyrius „Gerumo pamokos“, kuriame sudėti Broniaus Saplio apdovanojimai, padėkos, diplomai, ordinas už nuopelnus Lietuvai ir internete transliuojama B. Saplio kalba 2010 m. konferencijoje Seime.
Lietuvių tautos švyturys
„Visą gyvenimą širdyje saugojau savo gimtinę, niekada jos nepamiršau, esu Tverečiaus vaikas, tuo didžiuojuosi, kiek įmanydamas padedu savo kraštui ir jo žmonėms visuose baruose. Norėčiau, kad ši knyga būtų tarsi gyvas paminklas vaikams, vaikaičiams, artimiesiems ir visiems, kurie domisi Vilniaus krašto praeitimi bei dabartimi, kuriems rūpi šios neatskiriamos Lietuvos dalies ateitis, kurie nori jai padėti tapti mūsų valstybės kūnu ir siela“, – rašo Bronius Saplys.
„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius savo prisiminimuose pabrėžia: „Bornius Saplys – lietuvių tautos švyturys. Tešviečia jis ilgai, ilgai, tepadeda mums ginti ne tik Vilniją, bet ir visą Lietuvą“.
Dėkojame Mielagėnų parapijos vikarui kunigui Antanui Valatkai už nuoširdžią maldą, bažnyčios chorui už gražias giesmes, Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorei Elenai Sekonienei bei mokytojoms Nijolei Keraitienei ir Aldonai Misiūnienei, Tverečiaus seniūnei Česlavai Vitėnienei, bibliotekos darbuotojai Editai Martinėnienei, visiems tverečėnams, senjorams, svečiams ir jaunimui, nelikusiems abejingiems bei atėjusiems į šį gražų renginį, kuris įamžino savo gyvenimą puikiai „Homo liber“ leidyklos išleistoje knygoje „Gyvenimo kelionė: Tverečius-Torontas“. Ačiū jos direktoriui dr. Viliui Gužauskiui, redaktorei Teresei Gužauskienei, padavonujusiems šį išeivijos lietuvio kūrinį.
Pijaus Girdziušo nuotr.
Nuotraukose:
1. Renginio dalyviai
2. B. Saplio sesuo O. Banevičienė
3. Žurnalistas B. Šaknys
4. Švenčionijos klubo metraštininkė V. Pundienė
5. Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja A. Misiūnienė
6. Švenčionijos klubo pirmininkė V. Gumauskienė
7. Didžiasalio „Ryto“ vid. m-los mokytoja N. Keraitienė
Voruta. – 2012, gruod. 8, nr. 25 (763), p. 7.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07