B. Krivickas priklausė nepriklausomoje Lietuvoje subrendusiai inteligentų kartai, kuri pasižymėjo ypatingu, nesumeluotu patriotizmu
Autorius: Voruta Data: 2019-11-15 , 13:07 Spausdinti

Bronius Krivickas
www.voruta.lt
Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos
Ir kausiuos visados vardan šitos tiesos
Ir paskutinį lašą karšto kraujo
Išlašinsiu dėl jos“.
(„Už didžią tiesą“, 1945 m.)
Ankstyvą 1945 m. žiemą gabus literatas Bronius Krivickas pasirinko laisvės kovotojo kelią. Jis, kaip vienas jauniausios nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios inteligentų kartos, pasižymėjusios ypatingu, nesumeluotu patriotizmu ir gebėjimu drąsiai pasitikti įvairiausius išbandymus, atstovų, tvirtai tikėjo, kad lietuvių tauta išsikovos laisvę: „Tačiau dar labiau ateities istoriką stebins tai, kad tauta po šios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebėjo vesti tokią nepaprastai sunkią ir didžią kovą. Ir klaus anas istorikas, iš kur sėmėsi sau ištvermės ir jėgos dešimtys tūkstančių partizanų, kurie geriau pasirinko mirtį negu baisiąją priešo vergiją, iš kur sėmėsi sau jėgų pavergtieji, kurie geriau pasirinko kankinio vainiką, negu išdavystę“.
Nors ir nešiojosi ginklą, B. Krivickas daugiau dėmesio skyrė neginkluotam pasipriešinimui – tapo aktyviu pogrindinės spaudos leidėju, publicistinių straipsnių autoriumi, kūrė originalią poeziją. Ypatingomis sąlygomis rašyti eilėraščiai buvo dvasinė atrama, atspara ir pačiam poetui, ir jo klausytojams – bendražygiams. Kasdienės netektys, vienas po kito prarandami kovos draugai poetui buvo realios tikrovės patirtys, sugulusios į eiles: žuvusiems bendražygiams pagerbti, gyviesiems padrąsinti ir įkvėpti, priminti būtinybę ginti tiesą ir teisingumą. Greta rezistencinių pokario kovų išgyvenimų – egzistencinės nematerialiojo pasaulio kategorijos: laisvė, vienatvė ir būties laikinumas, gamtos grožis ir meilė, žmogaus egzistencijos laikinumas ir gelianti mirties nuojauta.
Broniaus Krivicko 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Lietuvos istorijos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiantys poeto Broniaus Krivicko gyvenimo ir veiklos momentus nuo studijų metų iki žūties 1952 m. rudenį.
Parodos kuratorė – Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė.
Komentarai
Naujienos
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Lietuva
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
~ Kauno arkivyskupija, Kultūra, Naujienos
2021-01-23, 09:58
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-22, 13:26
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
~ Kultūra, Parodos
2021-01-21, 15:11