Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos

Ir kausiuos visados vardan šitos tiesos

  Ir paskutinį lašą karšto kraujo

Išlašinsiu dėl jos“.

(„Už didžią tiesą“, 1945 m.)

Ankstyvą 1945 m. žiemą gabus literatas Bronius Krivickas pasirinko laisvės kovotojo kelią. Jis, kaip vienas jauniausios nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios inteligentų kartos, pasižymėjusios ypatingu, nesumeluotu patriotizmu ir gebėjimu drąsiai pasitikti įvairiausius išbandymus, atstovų, tvirtai tikėjo, kad lietuvių tauta išsikovos laisvę: „Tačiau dar labiau ateities istoriką stebins tai, kad tauta po šios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebėjo vesti tokią nepaprastai sunkią ir didžią kovą. Ir klaus anas istorikas, iš kur sėmėsi sau ištvermės ir jėgos dešimtys tūkstančių partizanų, kurie geriau pasirinko mirtį negu baisiąją priešo vergiją, iš kur sėmėsi sau jėgų pavergtieji, kurie geriau pasirinko kankinio vainiką, negu išdavystę“.

Nors ir nešiojosi ginklą, B. Krivickas daugiau dėmesio skyrė neginkluotam pasipriešinimui – tapo aktyviu pogrindinės spaudos leidėju, publicistinių straipsnių autoriumi, kūrė originalią poeziją. Ypatingomis sąlygomis rašyti eilėraščiai buvo dvasinė atrama, atspara ir pačiam poetui, ir jo klausytojams – bendražygiams. Kasdienės netektys, vienas po kito prarandami kovos draugai poetui buvo realios tikrovės patirtys, sugulusios į eiles: žuvusiems bendražygiams pagerbti, gyviesiems padrąsinti ir įkvėpti, priminti būtinybę ginti tiesą ir teisingumą. Greta rezistencinių pokario kovų išgyvenimų – egzistencinės nematerialiojo pasaulio kategorijos: laisvė, vienatvė ir būties laikinumas, gamtos grožis ir meilė, žmogaus egzistencijos laikinumas ir gelianti mirties nuojauta.

Broniaus Krivicko 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Lietuvos istorijos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiantys poeto Broniaus Krivicko gyvenimo ir veiklos momentus nuo studijų metų iki žūties 1952 m. rudenį.

Parodos kuratorė – Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė.

Kviečiame apsilankyti.