B. Dvariono šeimoje gyvenęs „Kultūros šviesulys“ vos pats netapo muziku

Autorius: Data: 2014-01-02, 10:15 Spausdinti

Karina METRIKYTĖ, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt

„Greičiausiai į Lietuvą dauguma pasaulinio garso operos atlikėjų atvyks tada, kai pasens, arba neatvyks niekada. Todėl noriu supažindinti žmones su pasauliniu operos menu, juk nuvažiuoti į „La Scala“ arba „Metropolitan“ teatrus gali ne kiekvienas“, – sako operos meno propaguotojas medicinos mokslų daktaras Rimgaudas Kazakevičius.

Jis Naujųjų metų išvakarėse pripažintas 2013-ųjų „Kultūros šviesuliu“. Tokius rinkimus jau šeštąjį kartą inicijavo LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, o balsavimas vyko portale LRT.lt.

Biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas patofiziologas R. Kazakevičius – didelis muzikos mylėtojas, kolekcionuojantis pasaulio žymiausių operų įrašus su garsiausiais mūsų dienų solistais. Jis jau kelerius metus rengia viešus operos vakarus, kuriuose supažindina visuomenę su pasaulio operos teatrų naujienomis.

R. Kazakevičius sako, kad muzika jį lydi nuo pat vaikystės, o pats muziku netapo, nes suabejojo dėl savo gabumų. Medicinos mokslų daktaras pasakoja, kad didelį įspūdį jam paliko gyvenimas kompozitoriaus Balio Dvariono šeimoje: „Įsivaizduokite, ką reiškė gyventi tokioje šeimoje: į svečius ateidavo Mstislavas Rostropovičius, kiti muzikantai ir kūrėjai, mane visada supo muzikinė aplinka“.

 

– Ar kažkoks gyvenimo įvykis, ar aplinka, kurioje augote, nulėmė, kad jūs taip glaudžiai susijęs su kultūra ir menu?

– Muzika mane lydi visą gyvenimą, nuo pat vaikystės. Kaune mokiausi septynmetėje muzikos mokykloje, paskui Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, fortepijono klasėje. Man pasirodė, kad trūksta gabumų, nes daugiabalsiai solfedžio, harmonijos diktantai man nelabai sekėsi. Buvau ketvirtame kurse, kai nutariau stoti į mediciną. Įstojęs į Medicinos institutą, jau nebesugebėjau muzikos mokykloje išlaikyti valstybinių egzaminų.

Pirmame kurse prasidėjo anatomija, kitos sunkios disciplinos, didelis krūvis, todėl grojimui nebebuvo laiko ir paskutinių egzaminų nebelaikiau. Kadangi nuo vaikystės mokiausi muzikos mokyklose, tai pažįstu labai daug muzikų. Be to, kai baigiau Medicinos institutą ir atvažiavau į Vilnių, neturėjau kur gyventi ir mane priėmė Balio Dvariono šeima, kadangi esame giminės.

Iki vedybų penkerius metus gyvenau pas juos. Įsivaizduokite, ką reiškė gyventi tokioje šeimoje: į svečius ateidavo Mstislavas Rostropovičius, kiti muzikantai ir kūrėjai, mane visada supo muzikinė aplinka.

Dabar domiuosi visu muzikos menu, tačiau [VU Medicinos] fakultete daugiausiai rodau operų įrašus. Mano brolis gyvena Prancūzijoje, vasarą ten važiuoju. Paryžiuje išnaršau muzikines parduotuves ir perku visus naujausius įrašus. Leidžiu sau tai. Sutaupau pinigų ir perku. Turiu nemažą DVD kolekciją ir naujausius dalykus rodau fakultete.

– Gerbiamas docente, tuo pat metu mokėtės ir pirmame kurse Medicinos institute, ir buvo baigiamieji egzaminai J. Gruodžio mokykloje. Metai turėjo būti pakankamai sudėtingi, ar nebuvo abejonių, ką pasirinkti – muziką ar mediciną?

– Buvo. Tačiau viską nulėmė mano dvejonės dėl gabumų muzikai. Neturėjau absoliučios klausos. Solfedžio daugiabalsė sunkiai sekėsi. Grojimas pavykdavo neblogai, bet visi kiti dalykai sekėsi sunkiai. Nutariau studijuoti mediciną.

Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad mokiausi muzikos, ji lydi mane visą gyvenimą. Vaikštau į koncertus, teatrus.

–  Kodėl jūsų žvilgsnis nukrypo į operą?

– Aš negalėčiau pasakyti, kad vien į operą. Čia, fakultete, operos žanras yra pats populiariausias. Klausytis fortepijono koncertų ateitų mažiau žmonių. Opera patraukia didesnį žmonių ratą. DVD kolekcijoje turiu ir pianistų, ir kitų muzikos atlikėjų, o ir kalbu apie operą daugiau todėl, kad rodau ją muzikos mėgėjų klube. Galbūt ateityje būtų galima rodyti ir kitų žanrų muzikos koncertus.

Kodėl jūs ėmėtės tokios iniciatyvos rengti edukacinius užsiėmimus Medicinos fakultete? Mediko profesija yra itin sudėtinga, reikalaujanti didelio susikaupimo, nemažų psichologinių jėgų, o Jūs nusprendėte rengti tokus edukacinius pažintinius vakarus. Kodėl?

Medicina irgi yra savotiškas menas. Pažįstu daug medikų, kurie labai mėgsta muziką ir vaikšto į koncertus. Čia susirenka daug medikų, nors į klubą ateina ir kitų specialybių žmonės: ir muzikologai, ir teatrologai. Ratas yra nemažai išsiplėtęs.

Rodau įrašų ištraukas, o vakarai būna labai skirtingi savo tema. Renginys vyksta kartą per mėnesį. Gali būti rodomos vienos operos ištraukos, tarkim, parenku gražiausias arijas. Gali būti ir kitaip, pvz., W. A. Mozarto „Donžuano“ trijų teatrų interpretacija – „Metropolitan`o“, Ciūricho ir „La Scala“. Rodžiau visų interpretacijų ištraukas palyginimui. „Metropolitan`o“ pastatymas buvo tradicinis, o Ciūricho – labai šiuolaikinis. Įdomu palyginti.

Būna teminiai renginiai, pvz., Giuseppe Verdi 200 metų gimimo metinių proga vakarą skyrėme tik D. Verdi operoms.

Kai Placido Domingo suėjo 70 metų, taip pat darėme jam skirtą vakarą.

Po renginį esu skyręs dainininkams Renee Fleming, Annai Netrebko, Rolando Villazonui, Jonui Kaufmannui ir t.t.

Aš paruošiu programą, atspausdinu. Surašau operos siužetą, atlikėjų biografijas. Man tai labai įdomu ir žmonėms tai įdomu.

– Kaip jūs ruošiatės šiems vakarams? Iš kur jūs semiatės idėjų?

– Biografijas imu iš interneto, taip pat turiu operos knygą. Gavau ją iš muzikologo a.a. Edmundo Baltrimo.

Klubas egzistuoja jau septynerius metus, nuo 2006 metų. Anksčiau operas žiūrėdavome siaurame rate mano namuose. Dėl to ir ėmiausi šitos vakarų idėjos – turiu didelę kolekciją bei noriu pasidalinti plačiau. Namuose pakviesti daug žiūrovų neįmanoma.

Tačiau ne kiekvienas imasi tokios edukacinės, labdaringos veiklos.  Juk tai reikalauja išsilavinimo, tai atima daug laiko.

Man labai malonu. Domiuosi pats, lavinuosi ir kartu perduodu žinias kitiems. Po vakaro mes susirenkame prie kavos puodelio, aptariame, diskutuojame, keičiamės nuomonėmis.

Katedroje [Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra – LRT.lt] turiu talkinančių: katedros vedėja, profesorė Virginija Grabauskienė, docentė Nijolė Janulevičiūtė. Rodyti vaizdo medžiagą man nuo pat pradžių padeda biochemikas Robertas Petraitis. Tai bendras darbas.

Jaučiu, kad žmonėms tai patinka. Labai malonu, kad yra abipusis ryšys.

– Kokį poveikį, Jūsų nuomone, turi šie edukaciniai užsiėmimai Jūsų klubo nariams?

– Kai kurie pastatymai ir atlikėjai visiems daro nepaprastą įspūdį, matosi, kad klausytojai tiesiog „kaifuoja“. Matau, kad šie vakarai yra ir naudingi, ir reikalingi. Man dažnai dėkoja, tai labai malonu.

– Kokį tikslą sau keliate, kai rengiate edukacinius operos vakarus?

Greičiausiai į Lietuvą dauguma pasaulinio garso operos atlikėjų atvyks tada, kai pasens, arba neatvyks niekada. Todėl noriu supažindinti žmones su pasauliniu operos menu, juk nuvažiuoti į „La Scala“ arba „Metropolitan“ teatrus gali ne kiekvienas.

Muzika , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra