Ąžuolynas – Tautos Monumentas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Ąžuolyne, man rodos, kad tik Tavyje beliko įstrigusi tarp rasotų voratinklių nepriklausoma mūsų dvasia…“ (2008 m.)
 
M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas jau ketvirtą sezoną tęsia labdaringų, edukacinių, meninių renginių ciklą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“. Šių metų pagrindinė tema: „Šeima – unikali auklėjimo sistema: istorinių Lietuvos šeimų istorijos“. Fondas, kartu su Nacionaline UNESCO komisija ir Jono Basanavičiaus sodyba – muziejumi, 2009 m. liepos 11 d. kvietė atvykti į nemokamus renginius Jono Basanavičiaus Tėviškėje (Ožkabalių II kaimas, Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio rajonas).
 
Lietuvių folkloro grožis
Saulėtą šeštadienio popietę tradicinis Suvalkijos (Sūduvos) folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ prasidėjo vėliavos pakėlimu. Tai atliko festivalio sumanytoja Vilkaviškio kultūros centro etnografė Nijolė Skinkienė bei Jono Basanavičiaus sodybos – muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė. Ši oficiali ceremonija paskelbė meninės programos pradžią, kurią įžanginiais akordais nuspalvino „Marijampolės kanklinykai“ ( vad. Jaunius Vylius).
Renginio metu paminėtas istorikas J. Kraševskis, kuris keliaudamas po Lietuvą be galo susižavėjo vietinių dainomis.
„Lietuvių daina neturi sau lygių pas kitas tautas. Jos stebuklingos, o jų kalba – kaip auksas ir sidabras prieš geležį“, – teigė istorikas.
Minėtąjį lietuviškų dainų grožį pademonstravo Kalvarijos folkloro ansamblis „Diemedis“ (vad. Žydruolė Zenevičienė), o linksmų, žavių, klegančių šokėjėlių kolektyvas „Vyželė“ iš Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro (vad. Sonata Jankienė) žavėjo charakteringais lietuvių liaudies šokiais.
Parodomąsias programas tęsė Vilkaviškio folkloro ansamblis „Sūduviai“ (vad. Nijolė Skinkienė) bei Sintautų kultūros centro etnografinis ansamblis „Santaka“, vadovaujamas Jūratės Navickienės.
Nuolatinis festivalio „Žalias ąžuolėli“ svečias Gražiškių etnografinis ansamblis „Gražupis“ parengė staigmeną – inscenizuotą mergvakario programą.
Folkloro kolektyvų pasirodymus baigė seserys Agota Šukienė bei Antanina Botyrienė. Gimusios Dzūkijoje, tačiau karo nublokštos į suvalkiečių žemę, moterys atliko savo mėgiamas dzūkiškas dainas, išmoktas iš mamos.
 
Baigiamoji programa
Kitoje sodybos pusėje festivalio svečiai turėjo galimybę įsigyti amatininkų bei tautodailininkų darbų, apžiūrėti Vaidutės Diržiuvienės lino rūbų kolekciją, sudalyvauti dailės plenero „Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyno 20–metis medyje ir širdyje“ dalyvių darbų aukcione. Nuo 19 val. vykusiame plenero uždaryme, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas pristatė M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kaupiamą parodą „Aplankyti paveldo objektai“. Programą „Po Tėviškės dangum“ atliko: Aušra Liutkutė (sopranas), Laura Tamšauskaitė (mecosopranas) bei Lina Giedraitytė (pianinas). Savitą bei įdomią programą pristatė jaunas kolektyvas „Žolynų svirpliai“: Indrė Tomsonaitė (dainų autorė ir atlikėja), Justina Orlovskytė (fleita, vokalas), Marius Cechanavičius (gitara).
Festivalio pabaigoje svetingų sodybos – muziejaus šeimininkų pakviesti renginio dalyviai ir svečiai vaišinosi žuviene, senojoje J. Basanavičiaus krosnyje keptu bulviniu kugeliu, gardžiavosi spurgomis ir užsigėrė namine gira.
 
Ąžuolynas – tautos savastis
Bene pagrindinis bei giliausią prasmę turintis Tautos patriarchato dr. Jono Basanavičiaus sodybos akcentų – greta įsikūrusi dar nedidelių, bet sparčiai lapiją į dangų keliančių ąžuolų giraitė. Lietuvos Tautinis Atgimimo (LTA) Ąžuolynas buvo sumanytas 1988 10 23, o pradėtas sodinti 1989 04 01. Simboliška, jog šiais metais, švenčiant Lietuvos vardo Tūkstantmetį, savo 20–metį sutiko ir LTA Ąžuolynas.
Savo mintimis bei prisiminimais sutiko pasidalinti šventėje dalyvavęs kraštovaizdžio architektas, aktyvus žygeivių, kraštotyrininkų judėjimo dalyvis, vienas iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos steigėjų bei LTA Ąžuolyno įkūrėjų, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Prisiminta pirmoji medelių sodinimo idėja, užvaldęs įkvėpimas, kuris padedant kitiems žmonėms peraugo į visuomenės džiaugsmą, tapusį tautos savastimi, todėl projekto pradžios yra dvi: gimusi svajonė bei oficialus jos suprotokolavimas bei įgyvendinimas.
„Šiuos etapus skiria ilgas tarpsnis, kurį galima palyginti su liga: mikrobas patenka į organizmą, o tik vėliau pajuntami jo sukeliamos ligos simptomai“, – juokiasi K. Labanauskas.
 
Idėjos realizavimas
Ąžuolyno sumanytojai – septyni brandžios Sąjūdžio kartos bendraamžiai. Tarybos pirmininkas – Vitalius Stepulis – inžinierius, praktiškas ir dalykiškas žmogus, pasirūpinęs, kad svajonės neliktų neapibrėžtos, o būtų įgyvendintos praktiškai. Didžiausius darbus projektuojant atliko Romualdas Survila, o reguliuojant medžių proporcijas, jų susodinimo tankį – Kęstutis Labanauskas. Parenkant idėjos vietą daug sumanymų turėjo geografas, žygeivis R. Krupickas. Kartu bendradarbiavo etnokultūros puoselėtojas Vygandas Čaplikas, žemės sovietmečiu rezervuotojas ir tvarkytojas Vladas Markauskas bei greitojo orientavimosi entuziastas Algimantas Kepežėnas. Glaudžiai bendradarbiavo architektė restauratorė Živilė Mačionienė, kuri remdamasi istoriniais tyrimais atkūrė J. Basanavičiaus sodybą.
Istorinės tautos saviraiškos idėja įgyvendinta trimis masinėmis talkomis 1989m. balandžio 1,8 ir 15 d. 36 ha plote pasodinti per septyni tūkstančiai medelių – ąžuolų. Vėlesniais kartotiniais Ąžuolyno puoselėtojų apsilankymais, dažnai susijusiais su istorinėmis sukaktimis ar iškilmingais renginiais, buvo atsodinami pavieniai neprigijusieji ar skurdūs ąžuoliukai, pašalinami nepageidautini savaiminukai bei papildoma su Ąžuolyno draugija suderintais proginiais ąžuoliukais – apie tūkstantis ąžuoliukų ir tūkstantis penki šimtai kitų rūšių medelių.
Anot K. Labanausko, talkininkavo beveik visų Lietuvos rajonų savanoriai. Sulaukta darbininkų iš Gervėčių, Pelesos ir Suvalkų krašto. Sodinimuose tiesiogiai negalėję dalyvauti išeivijos lietuviai, atsiųsdavo įgaliojimą tai atlikti kitiems.
 
Vardinės giraitės
Pasak vieno iš žymiausių Lietuvos parkotyrininkų K. Labanausko, gražūs ryšiai Ąžuolyne jungia gentis, šeimas bei kartas. Medžiai želdyne pasodinti pagal 1989 m. kovo 15 d. užbaigtą žemėtvarkininko R. Survilos planą tematinėmis memorialinėmis giraitėmis, išdėstytomis aplink Aukuro kalną: Tautos atminties, represijų aukų – su memorialais Sausio 13-osios ir Medininkų aukoms, įžymiųjų žmonių, Sąjūdžio seimo, vilkaviškiečių, knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Tautos vienybės, Svečių, Jaunimo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų bei Kovo 11-osios Akto signatarų takas ir vardiniai ąžuolai Lietuvos Respublikos prezidentams. Giraitėse esti vardinių ąžuolų, skirtų pagerbti visuomenės grupių įžymius narius.
 
Parkotyrininko teigimu, 1997m. Ąžuolyną iš esmės baigus formuoti, jo visumos jau nereikėtų keisti – „naujadarai gali tik papildyti, plėtoti pagrindinę idėją – tautinį atgimimą“. Ribotai dar sodinami medeliai tęstinio sodinimo giraitėse: Lietuvos prezidentų, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Kovo 11-osios Akto signatarų, jiems patiems dalyvaujant; taip pat įprasminant ypatingus įvykius.
2009 balandžio 25 d. LTA Ąžuolyno 20-ties metų iškilmėse pasodinti aštuoni ąžuoliukai 1949 m. vasario 16-tos deklaracijos dalyviams bei po vieną senųjų vilniečių atminimui, žurnalistų draugijai, olimpinei čempionei Birutei Kalėdienei ir skulptoriui Algimantui Vytėnui.
 
Ypatingas leidinys
Šiais 2009 metais pasitinkant LTA Ąžuolyno 20-ties metų sukaktį bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Tautinio Atgimimo Ąžuolyno draugijos ir rėmėjų pastangomis 1 000 egz. tiražu išleistas iliustruotas autorinių straipsnių rinkinys „Tautos Ąžuolynas“. Vitalio Stepulio sudarytoje knygoje žinomi mokslininkai, etnologai, filosofai ir istorikai aptaria Ąžuolo, kaip sakralinio lietuviams medžio reikšmę Lietuvai kovojant už laisvę ir tautos išlikimą. Gausiai iliustruotame leidinyje, recenzuotame prof. dr. Jono Balčiaus bei doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, spausdinami įvairaus pobūdžio straipsniai bei rašiniai, plačiai nušviečiantys Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyno istoriją nuo idėjos iki šių dienų realijų. Mokslo istorikas J. A. Krikštopaitis apie leidinio paskirtį rašo, kad jis „taptų dokumentu, įamžinančiu mūsų kultūroje jau žaliuojantį Tautos Monumentą“.
 
Ateities svajonės
LTA Ąžuolyno draugijos tarybos narys K. Labanauskas neapsiriboja J. Basanavičiaus sodyboje pasodinta ąžuolų giraite. Nuo vaikystės jausdamas ypatingą ryšį su šiuo medžiu jis viliasi naujos idėjos įgyvendinimu – tūkstantyje Lietuvos giraičių kūrybingai pasodinti po tūkstantį ažuoliukų. Pasak jo, ši idėja po truputį realizuojama – miškininkai dešimtyje šalies apskričių pasodino po tūkstantinį ąžuolyną.
Pavyzdžiu paminėta Žalgirio mūšio atminimo Cinkiškiuose (Kauno raj.) vieta. Prie sankryžos į šį kaimą įkurtas memorialinis Žalgirio pergalės parkas (nuo 1990 m., kuriame gausu medinių skulptūrų ir įvairių rūšių medžių sodinukų.
Tokiu būdu daugelyje Lietuvos vietų anuomet stovėjusius, bet išnykusius tautai svarbius statinius, galima būtų pažymėti gražių medžių grupe ar parkeliu.
K. Labanausko svajonėse – sodinama giraitė, skirta atminti Lietuvos gentainiams. Idėjos autorius mini keliolika išnykusių genčių (žiemgalių, sėlių, kuršių, galindų, latgalių…), kurioms prisiminti plačiame, kalvotame slėnyje būtų pasodintos atskiros įvairių, gentį simbolizuojančių medžių giraitės.
Tokių ar panašių darbų įgyvendinimas – projektas į ateitį. Šiuo atveju metai yra neskaičiuojami, nes jie apima daugiau nei vieno žmogaus kartos amžiaus tarpsnį.
„Manau, kad lietuvių polinkis sodinti medžius glūdi mumyse nuo gilioje senovėje sodinamų šventųjų giraičių. Simboliškai įžengdami į naują Lietuvos istorijos tūkstantmetį mes sėkmingai perdavėme estafetę ateities kartoms. Svarbu, jog jos suprastų ir vertintų tai, kas prarasta“, – džiaugiasi parkotyrininkas K. Labanauskas. 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra