Aukštąsias vakar dienos gaidas išgirdus šiandien

Autorius: Data: 2011-08-02 , 16:50 Spausdinti

Aukštąsias vakar dienos gaidas išgirdus šiandien

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius

Pastaraisiais metais pabirę 20-mečiai dar neišsemti: 1991-aisiais turėjome ne tik Sausio 13-ąją, bet ir – šiai tragikai tapus lemtingu lūžio tašku – tolimesnių įvykių, įrašytinų į vadovėlius: tai istorinės datos įtvirtinant Lietuvos valstybingumą.

2011 m. liepos 29-ąją Seime vykęs renginys vieną jų priminė ir aktualizavo – čia (kartu su Užsienio reikalų ministerija) organizuotos apskritojo stalo diskusijos „Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties reikšmė 1991 metais ir šiandien“.

Yra prasminga minėti istorines datas, juo labiau tavo paties išgyventas, bet jau nutolusias, apneštas smulkiais kasdienybės rūpestėliais – smagu pajusti sielą nusipurtant dulkes ir vėl rezonuojant į aukštąsias Būties gaidas… O šis paminėjimas Seime ne tik priminė faktą – įvykusį prieš 20 metų būtent liepos 29-ąją, kai Maskvoje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, – bet ir praskleidė tuokart galbūt tik šio įvykio veikėjams žinomas užkulisines detales.

Pirmininkaujant Seimo narei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei ir Nepriklausomybės akto signatarui, buvusiam derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos nariui, o dabar ambasadoriui Vladimirui Jarmolenko, pirmiausia tylos minute pagerbtas Boriso Jelcino atminimas. Suprantama – būtent ryžtinga tuometinio Rusijos Federacijos Prezidento konfrontacija su jau vadžias iš rankų paleidžiančiu perestroikos autoriumi Michailu Gorbačiovu ir suteikė mūsų lyderiams galimybę įteisinti Lietuvos suverenumą sutartimi su Rusijos Federacija, paliekant nuošaly desperatiškai besistengiančią susigniaužti į kumštį ir trinktelti visiems atskalūnams SSRS (kaip žinome, iš netrukus Maskvoje nutikusio rugpjūčio pučo ši desperacija jau buvo imperijos agonija)… Pagerbiant B. Jelcino vaidmenį Lietuvai įtvirtinant atkurtąją nepriklausomybę, kartu ne vienas diskusijos kalbėtojas (matyt, kiek skeptiškai vertindamas siekį iškelti ypatingus jo kaip asmenybės privalumus ir nuopelnus) pažymėjo: tos sutarties reikėjo ir pačiai Rusijai, tuomet – ir tik tuomet – buvo dėkingas metas, kai šioje šalyje valdžia nebuvo sugniaužta viename kumštyje (t. y. Rusija nebuvo tik SSSR „vidinė matrioška“)… Štai ir garbingas renginio svečias prof. Jurijus Afanasjevas, kalbėdamas apie 1991-ųjų sutartį, pažymėjo, kad tai būta sutarties tarp dviejų kultūrų – itin skeptiškai (taigi savikritiškai) vertindamas rusiškąjį „savitumą“, jis B. Jelciną priskyrė tam pačiam šalies vadovų tipui kaip ir M. Gorbačiovas ar V. Putinas… Iš tiesų, kai kitas Rusijos atstovas, anuometinis užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Fiodotas Šelovas-Kovediajevas įvardijo B. Jelciną buvus „uola“ („glyba“), man norėjosi šį titulą suteikti dviems renginio dalyviams – būtent Afanasjevui ir prof. Vytautui Landsbergiui. Pirmasis, regis, tiesiogiai šios sutarties parengime ir pasirašyme nedalyvavęs – „tik“ skelbęs istorinę tiesą kaip 1989–1992 m. SSRS liaudies deputatas, judėjimo „Demokratinė Rusija“ pirmininkas ir pan. (būtent jo nuopelnus viešinant slaptuosius – ir slėptuosius – Molotovo-Ribbentropo pakto protokolus pažymėjo Bronius Genzelis). Savo pasisakymą J. Afanasjevas pradėjo nuo simbolių reikšmės: kai Liaudies deputatų suvažiavime pasisakęs kritiškai ir prieš deputatus, ir prieš patį Gorbačiovą, grįždamas iš tribūnos iš visų eilių girdėjęs tik „šnypštimą“, tad atsisėdo tuščių kėdžių „saloj“, jautęsis vienišas tarp visų, bet staiga prie jo įsikūręs dar vienas žmogus – tai buvo Vytautas Landsbergis; ir nuo tada visa Lietuva jį gelbstinti nuo vienišumo pojūčio… Galima įsivaizduot, kaip turi jaustis visuomenėje – bet kurioje, o tuo labiau toje, kur ir „istorinė tiesa“ valdžios įsakais nustatoma (J. Afanasjevas pateikė pavyzdį, kad Rusijos valstybingumo pradžios datą savo įsaku „nustatė“ prezidentas V. Medvedevas, neatsižvelgdamas į istorikų nuomonę) – žmogus, skelbiantis: man Tiesa aukščiau už Tėvynę; o tai buvo pasakyta ir per šį renginį…

Taigi regiu šį kuklų, o kartu didingą žmogų kaip vienareikšmį – jokių užslėptų klodų neturintį – Tiesos ieškotoją ir gynėją. Tuo tarpu antroji „uola“ – V. Landsbergis savo moralinį tvirtumą jau ir gudrumu gali paremti. Štai ir besidalijant prisiminimais apie sutarties pasirašymo peripetijas, 1990–1991 m. derybų su SSRS delegacijos pirmininko, 1991 m. liepos 29-osios sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų signataro V. Landsbergio diplomatinė meistrystė irgi buvo išryškinta. Lietuvos delegacija buvo parengusi tris sutarties preambulės variantus: pirmoje minima SSSR įvykdyta aneksija ir okupacija, antroje – tik aneksija, trečioje – neminima nei viena, nei kita… Su B. Jelcinu pavykę sutarti dėl antrosios preambulės, bet štai Kremliuje jau sėdus pasirašyti dokumentų, Rusijos prezidentas pareiškė: kai kurie jo delegacijos nariai nesutinką minėti aneksijos…; reikalas strigo. Ir tada mūsų šalies vadovas ištarė: „Gospodin Jelcin, vy ved‘ čestnyj čelovek, vy chotite vesti čestnuju politiku…“ (derybų delegacijos nario Valdemaro Katkaus liudijimas) – taip Lietuva laimėjo didelę diplomatinę pergalę.

Renginio programėlėje tuos istorinius įvykius liudijo dvi nuotraukos: 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje, Kremliuje su V. Landsbergiu ir B. Jelcinu abiejų delegacijų priešakyje ir – 1992 m. gegužės 4 d. jau Vilniuje – toje pačioje Seimo salėje (dabar – Konstitucijos), kurioje minėta sukaktis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidento B. Jelcino specialus atstovas, užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Fiodoras Šelovas-Kovediajevas pasirašo protokolą dėl pasikeitimo šios sutarties ratifikavimo raštais…

Su pagarba minint anas ryžto, sutelktumo, gyvenimo tautos ir asmeninės laisvės idėjomis Lietuvoje dienas, prisiminta ir tokia, jau pakilusi, Lietuvai solidarumą reiškianti Rusija, bent jau aiškiai regėtos (nes irgi į aikštes išėjusios) jos demokratinės jėgos. Ne vieno kalbėtojo – štai ir sveikinimo žodžiu renginį pradėjusio Seimo nario, Seimo Pirmininko pavaduotojo, o tuomet – Lietuvos Respublikos derybų su Rusijos Federacija delegacijos vadovo Česlovo Stankevičiaus – minėtas dažnai sklandęs šūkis: „Už jūsų ir mūsų laisvę!“. Tuo tarpu į šiandieninę SSSR teisių perėmėją (ar tesėją – šį terminą teigė S. Pečeliūnas) žvelgta su nerimu ir priekaištais. Žinia, gero nežadantis simptomas buvo ir tai, kad nesulaukta nė vieno oficialaus šios šalies atstovo – į tai ypač kritiškai sureagavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs oficialios delegacijos narys pasirašant minimą sutartį Emanuelis Zingeris; du maskviečiai Lietuvos bičiuliai viešėjo, taip sakant, privačiai (tiesa, vėliau patikslinta, kad dalyvaująs ir Rusijos Federacijos ambasados darbuotojas)… O ir dabartinė politinė visuomeninė situacija Rusijoje, jos santykių su visomis Baltijos šalimis stilius pelnė karčių žodžių. V. Landsbergis apgailestavo, kad „Rusija prarado demokratijos perspektyvą ir liko pasaulio problema“… Rusijoje nuskambantys okupacijos Lietuvoje neigimai neramino Užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, beje, taip pat prieš dvidešimtį metų dalyvavusį oficialioje delegacijoje pasirašant sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Dvidešimtmečio paminėjimas įtraukė ir daugiau kalbėtojų (VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus lygino 1920 m. ir 1991 m. sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos, Nikolajus Medvedevas prisiminė bendrystę su Rusijos demokratinėmis jėgomis ir kt.), aprėpė įvairius temos atsišakojimus (ir kitus reikšmingus anuometinius Lietuvos diplomatijos laimėjimus Rusijos „fronte“ – sovietų armijos išvedimą, ir būtąją Vakarų baimę bei persergėjimus nepakenkti Gorbačiovui, ir – kaip šiandieninį šios pragmatinės politikos aidą – Austrijos akibrokštą Lietuvos teisėsaugai ir kt.) O visi įspūdžiai man susivedė į aukštesnės – istorinės, moralinės, egzistencinės – gaidos nuskambėjimą virš smulkios kasdienos…

Voruta. – 2011, rugpj. 6, nr. 15 (729), p. 1, 8.

Lietuva - Rusija , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra