Aukštadvario regioniniame parke – prof. S. Biziulevičiaus knygos pristatymas

Autorius: Data: 2013-05-07, 14:27 Spausdinti

2013 m. gegužės 18 d. (šeštadienis) 12 val. Aukštadvario regioniniame parke vyks prof. Stasio Biziulevičiaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935 – 1939 metais“ pristatymas.

Knygą išleido 2013 m. VšĮ ,,Versmės“ leidykla (Vilnius, geležinkelio g. 6, vad. Petras Jonušas), spausdino Standartų spaustuvė (Vilnius, Dariaus ir Girėno g. 39), tiražas 2 500 egz., 224 pusl.

Atsakingas redaktorius – Andrius Biziulevičius, konsultavo Rita Balsevičiūtė, viršelio dailininkė Ona Liugailienė, maketuotoja Sigrida Juozapaitytė, kalbos redaktoriai Ona Gaidamavičiūtė, Auksė Gasperavičienė, Petras Jonušas.

Leidinys įliustruotas Vaclovo Plegevičiaus, Talvydo Špiliausko, Onos Gaidamavičiūtės, Biziulevičių šeimos archyvo foto nuotraukomis.

Knygoje skaitome:

Noras įamžinti gimtąjį Aukštadvario kraštą ir gilus domėjimasis liaudies medicina paskatino profesorių, gydytoją parazitologą, medicinos istoriką Stasį Biziulevičių imtis sudėtingo darbo – pakalbinti liaudies mediciną išmanančius, ją praktiškai naudojančius žmones ir taip surinkti unikalią medžiagą apie įvairių ligų gydymą, vaistažoles ir užkalbėjimus.

Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Dažnas galbūt pirmą kartą sužinos daugybę iki šiol negirdėtų senovinių receptų, kuriuos galima pritaikyti ir šiandien, apie vaistažolių gydomąsias savybes ir jų rinkimą atsižvelgiant į saulės padėtį danguje ir mėnulio fazes.

Knygoje pateikiama tarpukario kalbintų medžiagos pateikėjų kalba mažai taisyta, joje daug tada naudotų tarnybių, svetimybių. Ši knyga – tai unikalus ne tik liaudies medicinos ir išminties, paprotinės teisės, bet ir dzūkų – pietų aukštaičių tarmės liudijimas.

S. Biziulevičius gimė 1919 m. gegužės 18 d. Trakų aps., Aukštadvario vls., Alešiškų kaime, Karolinos ir Kipro Biuzelevičių šeimoje. Jis lankė Alesiškių, vėliau Gudžionių pradžios mokyklas, o nuo 1930 m. – Aukštadvario progimnaziją., atskirų klasių kursų egzaminus laikė Prienų ,,Žiburio“ gimnazijoje, Švietimo ministerijos egzaminų komisijoje. 1939 m. baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją. Studijavo istoriją Kauno Vytauto Didžiojo universitete (Humanitarinių mokslų fakultetas), bet dėl lėšų stokos studijas atidėjo.

1940 m. mokytojavo Ličiūnų (Paberžės vls.), vėliau Griovų (Riešės vls.) kaimų mokyklose. 1940 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (nuo 2011 m. Lietuvos edukologijos universitetas), kurį baigęs 1942 m. įgijo mokytojo diplomą. Kartu studijavo istoriją Vilniaus universiteto Humanitariniame fakultete. 1943 m. išlaikė baigiamąjį visuotinės istorijos egzaminą. Studijuodamas istoriją, susidomėjo medicina ir šio mokslo istorija. 1943 m. pradėjo studijuoti vokiečių okupuotame Vilniuje nelegaliai vykusiose Vilniaus universiteto medicinos studijose. 1948 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

1946 m. pasirodė pirmoji S. Biuzelevičiaus publikacija „Apsaugoti kultūro paminklus“ (Tiesa, 1946 m. gegužės 31 d.).

1948 – 1951 m. pasirodė pirmieji S. Biziulevičiaus moksliniai straipsniai apie kirmelių sukeliamus susirgimus, o 1952 m. parengta ir apginta medicinos mokslų kandidato disertacija ,,Lietuvos gyventojų helmintofauna ir pagrindiniai askaridozės ir trichocefaliozės epidemiologijos veiksniai“.

1966 m. S. Biziulevičius įgija medicinos mokslų daktaro, o 1971 m. – profesoriaus laipsnius. Sėkmingai ir energingai dirba 1947 – 1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Eksperimentinės medicinos ir onkologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju; 1956 – 1959 m. Biologijos, 1955 – 1989 m. Zoologijos ir parazitologijos, 1989 – 1992 m. Ekologijos institute Protozoologijos labaratorijos vadovu. 1955 – 1990 m. vadovavo Lietuvos medicinos istorikų, 1975 – 1990 m. – Lietuvos protozoologų draugijai.

Medicinos, gamtos mokslų istorijos, parazitologijos klausimais rašė mokslinius darbus („Pagrindinės žmogaus helmintozės ir kova su jomis“, „Žmogaus askaridozė ir trichocefaliozė“, „Lietuvos zoologijos istorijos bruožai“ ir kt.).

Profesoriaus duktė Živilė Jolanta Biziulevičiūtė sk. „Profesorius Stasys Biziulevičius“ rašo:

1935 – 1939 m. S. Biziulevičius rinko tautosaką: dainas, padavimus, vietovardžius, žinias apie liaudies mediciną Alytaus ir Trakų apskrityse, Aukštadvario, Onuškio, Žiliūnų vietovėse. Iš viso yra užrašęs daugiau kaip 9 000 vienetų, kurie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rinkiniuose., J. Balio archyve, tik labai maža dalis publikuota tautosakos rinkiniuose. 1938 m. talkino J. Balčikoniui rengiant lietuvių kalbos žodyną – rinko tarmiškus žodžius gimtojoje apylinkėje. Rinko aforizmus – apie 1 000 vienetų perdavė į archyvinį fondą.

1974 m. S. Biziulevičius už mokslinio bendradarbiavimo ryšių plėtojimą apdovanotas Bratislavos Komenskio universiteto (Slovakija) aukso medaliu, 1979 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas, 1981 m. už kolektyvinį darbą ,,Vilniaus universiteto istorija“ paskirta Lietuvos valstybinė premija, 1983 m. apdovanotas Žemės ūkio mokslų akademiko K. Skriabino medaliu, 1984 m. apdovanotas parazitologo akademiko E. Pavlovskio medaliu, 1993 m. jam paskirta Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio vardine premija.

Turėjo žmoną Aleksandrą, sūnų Gediminą Arvydą ir dukrą Živilę Jolantą.

Mirė 2004 m. gegužės 16 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Daugiau kaip 70 metų profesoriaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935 – 1939 metais“ rankraščiai pragulėjo jo asmeniniame archyve. Kai 2012-ųjų metų vasarą jie pateko į jo anūko Andriaus Biziulevičiaus rankas, vaikaitis suprato, kad geresnės progos atsidėkoti seneliui už vaikystėje įskiepytą meilę savo kraštui, jo istorijai, gamtai ir knygai nebebus. Andrius savo ir profesoriaus dukters Živilės Jolantos iniciatyva panoro gydytojo vardu išleisti knygą.

Jos pratarmėje Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė, žolininkė Ryta Balsevičiūtė rašo:

Žmonės gerai pažinojo gydytoją, jį gerbė ir pasitikėjo, todėl nenuostabu, kad surinktoje medžiagoje gausu intymių dalykų, susijusių su higiena, lytiniu gyvenimu <…>.

Profesoriaus išgirsti ir užrašyti unikalūs gydymo augalais receptai aktualus ir šiuolaikinėje medicinoje.

Autorius apklausė 23 pateikėjas iš tuometinių Varėnos, Stakliškių, Aukštadvario, Onuškio valsčių. Jam pavyko apklausti dar XIX antroje pusėje gimusias pateikėjas.

Knygos pabaigoje trumpai pristatomi 88 vaistingieji augalai, nurodomos jų gydomosios savybės ir gydymo būdai. Taip pat pabaigoje pridedamas tuometinę pateikėjų kalbą, įvairias tarmybes, svetimybes aiškinantis žodinėlis. Daug kur pateikėjų kalba palikta autentiška, nes 2013 m. Lietuvoje – Tarmių ir Sveikatingumo metai.

Leidinio ats. red. A. Biuzilevičius širdingai dėkoja ,,Versmės“ leidyklai, Aukštadvario regioniniam parkui ir įmonei ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“, kad knyga išvydo dienos šviesą.

Šaltiniai

Biziulevičius Stasys, Liaudies Medicina Aukštadvario krašte 1935 – 1939 metais, Vilnius, 2013 m.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3, Vilnius, 2003 m.

Biuzelevičius Stasys, Zoologijos istorijos bruožai, Vilnius, 1992.

Žydų gelbėjimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais 1941 – 1944 m., Vilnius, 2001 m.

Biuzelevičius Stasys, Žmogaus askaridozė ir trichocefaliozė, Vilnius 1973 m.

Biuzelevičius Stasys, Burakauskas Adolfas, Trichineliozė, Vilnius, 1988 m.

Biziulevičius Stasys, Žmonių helmintai ir helmintozės Lietuvoje, Vilnius, 1977 m.

Tiesa, 1946 m. gegužės 31 d.

Mokslo Lietuva, 2004 m., Nr. 13.

Mokslo Lietuva, 2004 m. Nr. 17.

Mokslo Lietuva, 2009 m. Nr. 12.

Biziulevičiaus Stasio asmeninis archyvas

Biziulevičiaus Andriaus asmeninis archyvas

Antanas Lesys, Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Nuotraukose: 

1. Knygos viršelis 

2. Prof. Stasys Biziulevičius savo darbo kabinete. 1979 m.

3. Prof. S. Biziulevičius su vaikaičiu Andriumi 2001 m. Alešiškių kaime

Spauda , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra