Pagrindinis puslapis Autoriai Gaidamavičiūtė Ona Aukštadvario parapijiečiai atsisveikino su ilgamečiu klebonu, monsinjoru Vytautu

Aukštadvario parapijiečiai atsisveikino su ilgamečiu klebonu, monsinjoru Vytautu

Aukštadvario parapijiečiai atsisveikino su ilgamečiu klebonu, monsinjoru Vytautu

Ąžuoliuko sodinimas. Kęstučio Taraškevičiaus nuotr.

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Aukštadvaris, www.voruta.lt

Per Šventą Oną, 2020 m. liepos 26-ąją, aukštadvariečiai, Aukštadvario parapijiečiai iškilmingai atsisveikino su ilgamečiu Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos klebonu, monsinjoru Vytautu Kaziu Sudavičiumi, išlydėdami jį į kitą – Pivašiūnų – parapiją.

Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas dėl kanoninio amžiaus atleido monsinjorą Vytautą Kazį Sudavičių iš Aukštadvario parapijos klebono (ir rektoriaus) pareigų ir naujuoju Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos klebonu (ir rektoriumi) paskyrė kunigą Juozą Bakšį, kuris taip pat aptarnaus klebono teisėmis Vytautavos Šv. Antano Paduviečio parapiją. Naujasis klebonas pradės pareigas iki šių metų liepos 31 dienos.

Oninių sekmadienį atsisveikinimo Šv. Mišiose dalyvavo Trakų rajono savivaldybės vadovai, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Aukštadvario seniūnijos įstaigų vadovai, Aukštadvario seniūnijos gyventojai, parapijiečiai, kraštiečiai, svečiai.

Per Šv. Mišių pamokslą monsinjoras V. Sudavičius teigė, kad svarbiausia yra artimo meilė, svarbiausia yra mylėti vienas kitą, padėti vienas kitam.

Po atsisveikinimo Šv. Mišių bažnyčioje vyko nedidelis padėkos koncertas: dainavo gydytoja Jurga Dūdienė su dukromis, Miglė Daugirdaitė ir vargonininkas, profesionalus chorvedys Egidijus Kaveckas, vadovaujantis ir bažnyčios chorui.

Trakų r. savivaldybės merė E. Rudelienė, atsidėkodama Monsinjorui, padovanojo Trakų Dievo Motinos paveikslą, palinkėjo, kad jį ir toliau globotų Trakų Dievo Motina.

Aukštadvario klebonas su senjorėmis.

Aukštadvario senjorų, taip pat senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ vardu kalbėjo Veronika Pilipavičienė, teigdama, kad monsinjoras buvo žmonių žveju, žmonių sielų žveju. Metaforiškais V. Pilipavičienės žodžiais, žvejo tinklai buvo geri, sėkmingai sekėsi žmonių sielų žvejyba. V. Pilipavičienė nuo senjorų padėkojo monsinjorui už Aukštadvario gražinimą.

Aukštadvario senjorė poetė Liongina Šovienė taip pat dėkojo monsinjorui už draugystę, bendradarbiavimą, linkėjo jam sveikatos.

Su monsinjoru atsisveikino Aukštadvario regioninio parko darbuotojai, padovanodami ąžuoliuką. Ąžuolą sodino Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas. Kaip teigė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, „mes visi esame žemės vaikai, einami gyvenimo keliu, nevienodas pėdas įmenam, vieni išauga ąžuolais. Monsinjoras – didelis ąžuolas, kurio paunksmėje slėpėsi visi silpnesnieji, vieniems jis tėvas, vyresniesiems – brolis ar mokytojas, patarėjas. Tokią Lietuvos ąžuolui tinka tik simbolinis ąžuolas, pasodintas tegul prigyja. Šis monsinjoro Vytauto ąžuolo tegul ateinančioms kartoms teikia prieglobstį, paunksmę.“

Buvusi ilgametė Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė monsinjorui dėkojo už nuveiktus darbus. Monsinjoro Vytauto Kazio Sudavičiaus pastangomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija pirmoji Trakų rajone pateikė projektą „Žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0930-1399) sutvarkymas irpritaikymas visuomenės poreikiams“ pagal „Vietos plėtros 2009–2014m. strategiją“ II prioriteto „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas, sukūrimas, kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas“. Įgyvendinus šį projektą, atsirado sutvarkyta ir kiekvienam prieinama viešoji erdvė aktyviam poilsiui parapijai priklausančiame žemės sklype prie Navos ežero.

Atsisveikinimo ir padėkos žodžius parapiją paliekančiam monsinjorui Aukštadvario bendruomenės vardu tarė Laura Žilionytė, šios bendruomenės tarybos pirmininkė.

Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorių koordinatorė Irena Beržinskienė monsinjorui dėkoju už bendradarbiavimą linkėjo daug sveikatos.

Aukštadvario gimnazijos vardu atsisveikinimo žodį tarė mokytoja Audronė Varankevičienė, o mokyklos-darželio „Gandriukas“ vardu – jo direktorė Vilė Lauruševičienė.

Aukštadvario bažnyčios klebonas, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius Aukštadvario parapijoje praleido aštuoniolika turiningų, prasmingųtarnystės metų . Nuo 2002 m. balandžio 5 dienos nueita ilga ir prasminga gyvenimo kelio atkarpa. Čia, Aukštadvaryje,  jis pakrikštijo ne vieną kūdikį, suteikė sakramentus, palaimino santuokas,  palydėjo ne vieną parapijietį Anapilin.

Monsinjoro Vytauto Kazio Sudavičiaus kelias – nepaprasto žmogaus, o žmogaus – kunigo. Vieniems ištiesta dosnumo ranka, kitiems nubraukta skausmo ašara, suteiktas krikštas ar palaiminta santuoka.

Monsinjoras laimina ąžuoliuką.

Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius gimė 1943 m. sausio 25 d., užaugo Telšių rajone Žarėnų parapijoje. Jis, dar būdamas vaikas, 10 metų kentė Sibiro tremtį. Grįžęs į Lietuvą 1958 m., dirbo Ežerėlio (Kauno r.) durpyne. Baigęs Ežerėlio vakarinės mokyklos 7 klases, 1961–1965 m. mokėsi Vilniaus politechnikume, iki 1969 m. dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. 1969–1974 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1974 m. balandžio 9 d. 1974–1980 m. – Kaišiadorių vikaras, nuo 1979 m. aptarnavo ir Palomenės parapiją. 1980–1981 m. – Kruonio, 1981–1983 m. – Merkinės klebonas, iš ten paskirtas į Pivašiūnus (Alytaus r.). 1992–2002 m. – Kaišiadorių klebonas ir Žaslių dekanas. 1998 m. už Pivašiūnų bažnyčios Dievo Motinos vainikavimą gavo monsinjoro titulą. Nuo 2002 m. balandžio 5 d. – Aukštadvario (Trakų r.) parapijos klebonas ir ten esančios Šv. Dominyko bažnyčios rektorius[1].

Monsinjoras Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijoje tarnystę atliko aštuoniolika metų. Per šį laikotarpį jis įnešė svarų indėlį į Aukštadvario seniūnijos kultūros lobyną, etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą bei iniciatyvų įgyvendinimą. Jis – tikras etnokultūrinio paveldo saugotojas ir puoselėtojas. Monsinjoro dėka Aukštadvario bažnyčioje nuolat vyksta remonto darbai, gražiai sutvarkytas bažnyčios šventorius, suremontuoti vargonai, įrengtas elektrinis apšildymas, sumontuotas bažnyčios  įgarsinimas. Kunigo tarnystės Aukštadvaryje metu Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia tapo seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru.

 Kunigo atlikti darbai yra pastebimi ir gražiai įvertinti. Jau 2006 m. monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius yra apdovanotas Trakų rajono savivaldybės Vytauto Didžiojo II laipsnio nominacija, o šiemet jam įteikta Kunigaikščio Gedimino nominacijų suteikimo trišalės komisijos padėka už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje.

V.K. Sudavičiaus atsiminimai apie tremtį pateikiami leidinyje „Atmintis: tremtinių atsiminimų rinkinys“(Kaišiadorys, 2003). Čia trumpai rašoma ir apie atsiminimų autorių. Apie monsinjorą V. K. Sudavičių rašoma leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje“, minima leidiniuose „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913–2013“„Pivašiūnai. Gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas“, yra straipsnių periodikoje.

Beje, Aukštadvario Kristaus atsimainymo parapijos 100 metų jubiliejaus proga Monsinjoro, seniūnijos  ir Aukštadvario bendruomenės dėka išleista knyga  „Aukštadvario bažnyčiai – 100“. Aukštadvario miestelio privilegijos 430-ies metų jubiliejaus proga Aukštadvario miestelio centre pastatytas paminklinis akmuo, o šv. Domininko namų skverelyje paminklinis kryžius  „Praeičiai atminti“,  kryžius tremties aukoms atminti bažnyčios šventoriuje, Čižiūnų kapinėse, Zabarauskų kaime. Lietuvos tūkstantmečio proga monsinjoras kartu su seniūnija Aukštadvario centriniame parke inicijavo koplytstulpio – taikos angelo, nešančio gerąsias žinias  pastatymą ir įšventinimą. Kunigo ir parapijiečių pastangomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija pirmoji Trakų  rajone pateikė projektą „Žemės sklypo sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“. Įgyvendinus šį projektą, atsirado sutvarkyta ir kiekvienam prieinama viešoji erdvė aktyviam poilsiui parapijai priklausančiame žemės sklype prie Navos ežero.
Žmogus – kunigas, tačiau jis vienijo seniūnijos bendruomenę, seniūnijos įstaigas ir jų kolektyvus į vieną bendrą junginį. Tai psichologas, pagydęs daugelio parapijiečių sielas, dažnai aplankantis vienišus žmones bei daugiavaikes šeimas. Tai žmogus, kurio darbai, idėjos ir pasiaukojimas įkvepia ir padrąsina esančius šalia. Dėl to, 2006 m. Monsinjorui Vytautui Kazimierui Sudavičiui buvo įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo I laipsnio nominacija „Už bendrosios gyventojų kultūros vystymą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą“, o  2012 m. jis buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo nominacija už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje[2].

[1] Prieiga per internetą: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/vytautas-kazimieras-sudavicius/.

[2][2] Prieiga per internetą: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aukstadvario-kunigas-vytautas–kazimieras-sudavicius?fbclid=IwAR08y-eO-wADpf_UolZ2tWNn6CFWNkUactnvCAjLsN-juhdOOdv1lvvZveA#.Xxl0X6cQKOU.facebook

Naujienos iš interneto