Aukščiausio Teismo pirmininko posto siekiantis G. Kryževičius: administracinių teismų likimas priklausys nuo politikų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko posto siekiantis šio teismo teisėjas Gintaras Kryževičius tvirtina, kad tik nuo politikų valios priklausys, ar administracinėse bylose bus įvesta kasacinė instancija, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog visas administracinių teisės pažeidimų bylas turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai. Tokią poziciją LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjas išdėstė penktadienį Teisėjų taryboje.

 
Į neeilinį tarybos posėdį susirinkę teisėjai vienbalsiai pritarė, kad G. Kryževičius būtų skiriamas LAT pirmininku. Šį pritarimą gavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia G. Kryževičių LAT vadovu.
 
Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė teigė, kad šalies vadovė įsitikinusi, jog G. Kryževičius turi įspūdingus biografinius duomenis – yra „tikrasis karjeros teisėjas, turintis patirtį visuose teismuose“, be to, jai sudaręs solidaus, atsakingo ir kompetentingo asmens įspūdį.
 
Tuo tarpu G. Kryževičius Teisėjų taryboje aiškino, kad specialiai nesidomėjo situacija teismuose, o apie bendrąsias tendencijas žinąs iš žiniasklaidos. „Bylų skaičius teismuose ženkliai auga, tai reiškia ženklų krūvių padidėjimą“, – sakė LAT pirmininko posto siekiantis teisėjas.
 
Teisingumo vykdytojas neslėpė, kad jam priimtinas Teisingumo ministerijos pasiūlytas teismų sujungimo planas, tačiau jis suabejojo, „kas pas ką važiuos“ – ar teisėjai į kitus miestus, ar iš kitų miestų bylos proceso dalyviai pas teisėjus.
 
„Jeigu siekdami racionalaus bylų paskirstymo žmones pasmerksime papildomoms išlaidoms, kai iš Vilniaus reikės važiuoti, tarkime į Molėtus ar Zarasus, toks variantas netinka, – sakė G. Kryževičius. – Juk Vilniuje gyvenantis žmogus turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėjama tame pačiame teisme, o ne Zarasuose. Pagaliau, bylos per vieną posėdį nėra išnagrinėjamos, todėl mes turime siekti, kad žmonės nesakytų, jog ši teismų reforma bus vykdyta tik teisėjų labui. Taip mes pasmerkiame žmonių neigiamą požiūrį į teisinę sistemą.“
 
G. Kryževičius taip pat aiškino, kad reikia atsisakyti ir teismų kanclerių, nes seniau visus reikalus teismuose kuo puikiausiai sutvarkydavo ūkvedžiai. „Reikia atsisakyti valdiško transporto“, – taip pat pažymėjo prezidentės favoritas į LAT pirmininkus.
 
Kolegų iš Teisėjų tarybos paklaustas, ką mano apie kasacijos įvedimą administracinėse bylose, anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju dirbęs G. Kryževičius patikino, kad sprendimą dėl šio klausimo gali priimti tik politikai.
 
„Kai buvo kuriami administraciniai teismai, buvo manoma, kad reikia kuo spartesnio proceso žmonių ginčuose su valdžia, – teigė G. Kryževičius. – Dabar šitokio kozirio mes nebeturime – negalime sakyti, kad administracines bylas galime išspręsti per pernelyg trumpą laiką, nes žmonėms tenka laukti ir metus.“
 
„Jeigu politikai nuspręs, kad administracinėse bylose turi būti įvesta kasacija, kas nuo to pasikeistų? – klausė ir pats atsakė G. Kryževičius: – Manau, kad tokiu atveju tik būtų daugiau kalbama apie teisės problemas, nes kasaciniai teismai tik tai sprendžia. Ar Lietuvoje reikalingas antras kasacinis teismas, tai – politinė valia.“
 
LAT teisėjas sakė, kad iš administracinių teismų reikėtų bendrosios kompetencijos teismams perduoti administracinių pažeidimų bylas kaip mažąją kriminalinę justiciją.
 
„Administraciniuose teismuose žmonės dūsta nuo darbo, tai kelia abejonių, ar esant tokiems krūviams galima tikėtis kokybės, – sakė G. Kryževičius. – Dabar kartais žmonės net mąsto, ar apskritai verta ginti savo teises dėl tokio ilgo laikotarpio.“
 
LAT pirmininko kėdės siekiantis G. Kryževičius pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės nesupranta teismų sprendimų, todėl pažymėjo, kad reikia nustatyti formą, kaip žmonės galėtų bendrauti su teisėjais.
 
„Mums teko lankytis Olandijoje, kurioje teisėjai papasakojo, kad byloje paskelbus sprendimą teisėjas žmonėms viską paaiškina suprantama žmoniškąja kalba“, – G. Kryževičius įsitikinęs, kad panaši praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
 
Jeigu Seimas pritars G. Kryževičiaus kandidatūrai, jis automatiškai pateks ir į Teisėjų tarybą. Šiuo metu LAT pirmininko vieta taryboje yra laisva.
 
DELFI primena, kad 1962–aisias gimęs G. Kryževičius 1985 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1985–1988 metais dirbo LAT sekretoriate skyriaus viršininku – pirmininko padėjėju, vėliau vienerius Komunalinio ūkio ministerijoje vyriausiuoju juriskonsultu.
 
Nuo 1989–ųjų gruodžio iki 1995–ųjų kovo G. Kryževičius dirbo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėju, o nuo 1995–ųjų kovo iki 1999–ųjų balandžio – Vilniaus apygardos teismo teisėju.
 
Vėliau beveik porą metų jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, o nuo 2001–ųjų sausio iki 2007–ųjų birželio dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėju. Be to, jis vieną kadenciją buvo šio teismo pirmininko pavaduotoju, bet dėl šeimyninių problemų iš šio posto pasitraukė.
 
Nuo 2007–ųjų birželio G. Kryževičius LAT dirbo teisėju.
 
Buvęs LAT pirmininkas Vytautas Greičius po ilgų diskusijų Seime buvo atleistas liepos 21–ąją. V. Greičius taip pat buvo vienas tarp kandidatų toliau vadovauti LAT.
 
Prezidento Valdo Adamkaus favoritu laikytas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Prapiestis nesiekė tapti LAT pirmininku.
 
www.delfi.lt
 
Autoriaus nuotr.
 
Nuotraukoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko posto siekiantis šio teismo teisėjas G. Kryževičius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra