Atviras laiškas dėl Lietuvos istorijos mokymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose

Autorius: Data: 2012-02-24, 15:34 Spausdinti

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovams, istorijos mokytojams, istorikams, valstybės tarnautojams, Lietuvos miestų ir rajono savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams

ATVIRAS LAIŠKAS

Dėl Lietuvos istorijos mokymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose (gimnazijose)

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija (LPKTB), susirūpinusi Lietuvos jaunimo tautiškumo, meilės Tėvynei ir patriotizmo ugdymu, kelis kartus raštais kreipėsi į LRS, LRV ir LR Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) dėl Lietuvos istorijos ir lietuvių tautos pasipriešinimo okupacijoms dėstymo bendrojo lavinimo mokyklose (gimnazijose).

Susipažinę su daugybę istorijos vadovėlių, bei mums pateiktu istorijos bendrosios programos, skirtos pedagogams, mokymo priemonių rengėjams, švietimo administratoriams ir visiems, susijusiems su istorijos mokymu, projektu 11-12 (III-IV gimnazijų) klasėms, bei ŠMM 2010 12 10 ir 2011 01 12 raštais, pastebime, kad Lietuvos istorija nuosekliai dėstoma tik 5-oje pagrindinės mokyklos klasėje lygiu, suprantamu 11-12 metų vaikams. Aukštesnėse bendrojo lavinimo mokyklos klasėse Lietuvos istorija dėstoma išblaškytai, intarpais tarp Europos ir pasaulio istorinių įvykių, ŠMM teigimu – integruotai į visuotinę istoriją. Be to, – siekiama, kad mokiniai gautų „ne tiek paprastą žinojimą“, o išmoktų interpretuoti istorinius faktus.

Esame įsitikinę, kad istorijos mokslas priskirtinas prie tiksliųjų-humanitarinių mokslų (datos, istorinės aplinkybės, įvykių aplinkybės, pasekmės ir t. t.), todėl istorinių faktų interpretavimas gali klaidinti arba iškreipti pačią istoriją.

Į Europos ir pasaulio istorijos kursą integruoti atskiri Lietuvos istorijos fragmentai, kur įvykiai, minimi „sausai“, be gilesnės analizės, išblaško moksleivių dėmesį, daro ją sunkiai įsimintiną. Daug faktų praleidžiama arba paminima labai lakoniškai. Kai kurie faktai vadovėliuose interpretuojami netiksliai, pvz., Vilniaus krašto 1920-1939 m. okupacija sušvelnintai vadinama tik konfliktu dėl Vilniaus, ir t. t. Integruota į Europos istoriją Lietuvos istorija pateikiama išblaškytai ir nepilnai. Nedraugiškiems mūsų šalies oponentams sudaroma galimybė, nesant konkrečios LIETUVOS ISTORIJOS, atskirus epizodus interpretuoti taip, kaip kam yra naudingiau (pvz., – kadangi Vilnius 1920 m. nebuvo lenkų okupuotas, o buvo tik konfliktas dėl Vilniaus, tai šiandien galima pasauliui skelbti, kad lietuviai okupavo Vilnių; arba, Sausio 13-ąją, – „savi šaudė į savus“). Tuo ypatingai dažnai naudojasi mūsų valstybės atžvilgiu nedraugiškai nusiteikę kai kurių tautinių mažumų mokyklų vadovai.

Tūkstantmetė LIETUVOS ISTORIJA, – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki šios dienos, yra nepertraukiama, didinga, garbinga ir prasminga, – tiek LDK kovos už jos žemių gynimą nuo besikėsinančių grobikų, tiek kovos už nepriklausomybę su rusų okupantais (sukilimai) XVIII-XIX amžiais, tiek XIX a. tautinio atgimimo procesas, tiek XX a. nepriklausomybės kovos, ir, ypač, – ginkluota ir neginkluota (rezistencinė) kova su lenkiškais, fašistiniais ir sovietiniais okupantais. Į tai būtina atkreipti ypatingą dėmesį.

Siekiant Lietuvos Tautinėje mokykloje įtvirtinti LIETUVOS ISTORIJOS pažinimo svarbą tiek ugdant pilietiškumą, patriotizmą, meilę savo Tėvynei, tiek jos reikšmę Europos ir pasaulio istorijoje, būtina:

1. Įvesti bendrojo lavinimo mokyklose (gimnazijose) atskiru kursu dėstomą LIETUVOS ISTORIJĄ, nuosekliai ir vientisai atspindinčią mūsų valstybės vystymosi tikruosius istorinius įvykius;

2. Ypatingą dėmesį atkreipti į lietuvių tautos pasipriešinimo okupantams kovas nuo 1918 m. savanorių kovų, ir ypač į ginkluoto ir neginkluoto (rezistencinio) pasipriešinimo 1940-1993 m. laisvės kovas;

3. Atsisakyti mokyti Lietuvos istorijos interpretavimo, tai vertinant kaip galimybę klastoti istoriją.

To mus įpareigoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucija, preambulėje pažyminti: „LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, … – šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, … – puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę…“;

- mūsų himnas (Tautiška giesmė), kviečiantis Lietuvos sūnus semtis stiprybės iš praeities;

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, nurodantis tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba mokyti LIETUVOS ISTORIJOS.

Įvertinę visa tai, pasisakome už atskiro, vientiso ir nuoseklaus LIETUVOS ISTORIJOS kurso įvedimą bendrojo lavinimo mokyklose (gimnazijose).

Parašykite mums savo nuomonę dėl LIETUVOS ISTORIJOS dėstymo bendrojo lavinimo mokyklose (gimnazijose) aktualumo šiuo adresu:

Vytui Miliauskui (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija), Gedimino pr. 15, LT-01103 Vilnius arba el. paštu: lpktb.vald@gmail.com

LPKTB Valdybos vardu pirmininkas Vytas Miliauskas

Istorija , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra