Atsisveikinimo žodis profesoriui Adolfui Damušiui

Autorius: Data: 2013-02-14, 13:14 Spausdinti

 

Prof. Antano Tylos kalba, pasakyta Petrašiūnų kapinėse 2003 m. kovo 4 d. laidojant akademiką` Adolfą Damišį

Mes palydime ir atsisveikiname su Lietuvos pilietinio sąmoningumo ąžuolu ir simboliu, palydime Lietuvos laisvės kovotoją, mokslininką, profesorių, daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademiką Adolfą Damušį.

Dr. Damušis buvo mokslininkas, aktyvus lietuvių tautos visuomenės veikėjas, ateitininkas, Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras, išeivijos lietuvių politinių ir religinių organizacijų atsakingas veikėjas. Kas gi stimuliavo tokį aktyvų gyvenimą?

Kur Jis begyveno, ką bedirbo, per visą sąmoningą 95 metų savo gyvenimą jis išliko tvirtas nepriklausomos Lietuvos valstybės pilietis, visada dirbo Jos gerovei, geresnei ateičiai.

Šiam tikslui jis nuo gimnazijos laikų įsitraukė į Ateitininkų sąjungos veiklą. Ši organizacija leido formuoti save ir bendraminčius kaip asmenybes – idealistus, kuriems bendrasis gėris, Lietuvos gerovė būtų svarbiau už asmeninę naudą. Profesorius savo asmenine kultūra pelnė bendraminčių pasitikėjimą, jis buvo renkamas šios organizacijos centro ir padalinių vadovu Lietuvoje, vėliau JAV [buvo išrinktas Ateitininkų moksleivių sąjungos, Kauno studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, su bendraminčiais sukūrė ateitininkų technikų korporaciją Grandis]. Darbuodamasis ateitininkų moksleivių ir studentų organizacijose padėjo išugdyti daug asmenybių, kurios paliko ryškius pėdsakus mūsų išsilaisvinimo iš sovietinės okupacijos istorijoje, išeivijos veikloje.

Pagrindiniam tikslui įgyvendinti Jis pasirinko cheminės technologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Viską ką darė, dirbo metodiškai, iki leistinų galimybių giliai. Pasirinktoji specialybė turėjo tarnauti Lietuvos statinių estetikai ir fiziniam patvarumui. Tuomet rusenusioms viltims ir obalsiui „sukurkime mūrinę Lietuvą“ pats teikė realią pagalbą naujų statybinių medžiagų – cemento – paieškoms, savo žiniomis, moksliniais tyrimais. Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją. Jam buvo suteiktas docento vardas. Jo rengimasis tapti inžinieriumi gali būti pavyzdys kiekvienos specialybės dabarties jaunuoliui – studentui. Mokslinė patirtis buvo tinkamai įvertinta ir išeivijoje JAV, kur jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Aštri tarptautinė padėtis ir Lietuvos sovietinė okupacija nesiderino su Lietuvos piliečio dr. A. Damušio principais. Jo pagrindinė orientacija – išvaduoti iš sovietinės okupacijos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konflikto metu. 1940 m. rudenį [X] jis įstoja į Lietuvos aktyvistų frontą, 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu kartu su kitais vadovauja sukilėlių štabui, paskiriamas Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministru. Nacių okupacijos metais įsitraukia į VLIK´o veiklą.

Nuo 1947 iki 1997 m. Jis daug nuveikė įkuriant jaunimo stovyklą Dainava. Atkūrus išeivijoje LKMA, dalyvavo jos suvažiavimuose su pranešimais, 1964 m. tapo akademiku. Jau grįžęs į Lietuvą, dalyvavo jos posėdžiuose, pasisakydavo įvairiais klausimais. Nuolatos išgyveno dėl Lietuvos – džiaugėsi jos sėkmėmis ir graužėsi dėl nesėkmių. Niekada nebuvo abejingas.

Ilgas ir be galo turtingas akademiko Adolfo Damušio gyvenimas. Juo galima didžiuotis ir stengtis juo sekti, gyventi jo pilietinių principų skaidrumu. Šiuo metu tai mums labai svarbu.

Atsisveikinant su akademiku, mes kartu atsisveikiname su Lietuvos ir lietuvių permainingos ir dramatiškos istorijos liudininku.

Tegul būna lengva Lietuvos žemė ir ilgas atminimo takas prie šio kapo.

LKMA vardu užjaučiu p. Jadvygą, dukrą Gintę, sūnūs Saulių, Vytenį ir artimuosius.

„Voruta“ Nr. 6 (528) 2003 m. kovo 29 d. (p. 4)

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra