Atsisveikinant su pedagoge, visuomenininke dr. A. Gudonyte

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pro memoria
 
Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus Vilniuje direktorė, pedagogė, visuomenininkė, daktarė Alma Gudonytė, eidama 80-uosius metus, 2010 m. rugpjūčio 27 d. išėjo amžinybėn. Devyniolika metų ji pasiaukojamai dirbo kurdama muziejų ir jame rengdama gausybę kultūrinių švietėjiškų renginių.
 
Anykščių r., Narbūčių k. ūkininkų Adelės ir Rapolo Gudonių šeimoje 1930 m. gruodžio 4 d. pasaulį išvydo pirmagimė dukra Alma. Šeimoje gimė dar trys broliai: Mykolas, Albinas ir Gediminas. Namuose buvo nemaža biblioteka, tad Almutė anksti pamėgo knygas, poeziją, išmoko groti kanklėmis. Lankė Anykščių r. Aulelių pradinę mokyklą, ją baigusi mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje, 1950–1954 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę. Po studijų 1954–1958 m. dirbo Šilalės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, o 1958–1960 m. buvo paskirta šios mokyklos direktore, 1960–1961 m. – Šilalės rajono Švietimo skyriaus inspektore, nuo 1961 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute (PMTI) vyr. laborante, tais pačiais metais tapo vyr. moksline bendradarbe. 1966 m. įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) A. Gerceno pedagoginio instituto aspirantūrą ir 1968 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Suaugusių moksleivių savarankiško gimtosios kalbos (lietuvių) sintaksės mokymosi metodika“. Darbą tęsė tame pačiame PMTI dirbdama moksline sekretore 1971–1991 m. Tuo laikotarpiu parašė nemažai knygų: „Suaugusių mokinių savarankiškumo ugdymas per gimtosios kalbos pamokas“ (V.,1972), „Lietuvių kalbos pagrindai“ (V., 1973), „Lietuvių kalbos pratimai vakarinių pamaininių ir neakivaizdinių vidurinių mokyklų IX klasėms“ (V., 1978), X ir XI klasėms (1979, 1986), „Lietuvių kalbos mokymo vakarinėje vidurinėje mokykloje ypatumai“ (1989), „Pedagoginės paskaitos“ (vadovėlio aukštosioms mokykloms bendraautorė, 1969).
 
1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo galima pradėti vykdyti lietuviško žodžio ir knygos puoselėtojos Marijos Šlapelienės testamentą – įkurti M. ir J. Šlapelių namuose muziejų. Daug biurokratinių kliūčių teko įveikti dr. A. Gudonytei ir tik dėl didžiulio užsispyrimo 1991 m. rugsėjo 25 d. buvo įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Šio muziejaus direktore paskirta dr. A. Gudonytė, padedant Šlapelių dukrai Gražutei Šlapelytei-Sirutienei, imasi didelio ir atsakingo darbo – vadovauja namo restauravimui bei ekspozicijų paruošimui. Kaip artima giminaitė, globojusi Mariją Šlapelienę, 30 metų saugojo Šlapelių archyvą ir jis dabar yra eksponuojamas jų name-muziejuje, kuris 1996 m. rugsėjo 12 d. oficialiai buvo atidarytas lankytojams.
 
Kai G. Šlapelytei-Sirutienei tėvų namai tapo jos nuosavybe, ji juos padovanojo Vilniaus miesto žmonėms su sąlyga, kad čia bus įrengtas muziejus. 1996 m. G. Šlapelytė-Sirutienė ir Vilniaus miesto meras Alis Vidūnas pasirašė M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus perdavimo Vilniaus miestui aktą. Tai liudija kiemo pusėje į sieną įmūryta lenta „Gražutė Šlapelytė-Sirutienė kviečia pasisemti kultūrinės atgaivos Jos paveldėtame ir Vilniaus miestui padovanotame name-muziejuje“.
 
Direktorės dr. A. Gudonytės pastangomis Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus tapo lietuvybės atgaivos salele, kurioje tilpo Tėvynės pažinimo draugijos, Vilniečių ainių klubo (buvo jų nare), Lietuvos moterų lygos, knygų pristatymo renginiai, įvairių žymių žmonių jubiliejai. Muziejuje nuolat veikia parodos, kuriose eksponuojami įvairių dailininkų ir tautodailininkų darbai.
 
„Vilniuje viena alude mažiau, už tai viena šventove daugiau“, – taip kalbėjo Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos mokinys suruoštame vaidinime, skirtame Šlapelių atminimui.
 
Dr. A. Gudonytei tarpininkaujant prof. Vladas Žukas parašė dvi monografijas: „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ (V., 2000) ir „Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas“ (V., 2006). Direktorės pastangomis buvo sukurtas dokumentinis filmas „Ištikimi lietuviškam žodžiui. Marija ir Jurgis Šlapeliai“ (aut. V. Domaševičius ir J. Matonis). Dr. A. Gudonytė parengė spaudai G. Šlapelytės-Sirutienės straipsnių rinkinį „Vilnijos atgarsiai“ (V., 2004). 2009 m. istorikė hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė ir lituanistė A. Gudonytė išleido knygą „Lietuvybės kovų verpetuose. Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pab.–XX a. pr.“. Visų šių knygų leidybą finansavo JAV (Santa Monika) gyvenanti G. Šlapelytė-Sirutienė. Deja, 2009 m. sausio 5 d. Santa Monikoje, eidama šimtuosius metus, ji mirė. Jos urną su palaikais dr. A. Gudonytė parvežė į Lietuvą ir palaidojo šalia tėvų bei jos vyro Aloyzo Siručio Rasų kapinėse Vilniuje. Taip pat parvežė Gražutės ir Aloyzo Siručių didžiulį kultūrinį archyvą (daugiau nei 20 000 vnt.) į Lietuvą. Dr. A. Gudonytė spaudoje paskelbė daugiau nei 30 straipsnių apie Šlapelių šeimą, rašė ir kitomis kultūros temomis.
 
Atsisveikinimas su Vilniaus šviesuole dr. A. Gudonyte (urna su jos palaikais) rugpjūčio 30–31 d. vyko Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus patalpose. Atiduoti paskutinę pagarbą velionei atvyko daugelio visuomeninių organizacijų atstovai („Tėvynės pažinimo draugija“, „Lietuvos moterų lyga“, Cinzų fondas, „Talka Tėviškei“), 1956 m. laidos abiturientai, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, giminės, daugelis pavienių žmonių, pažinojusių ir bendravusių su ja. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Andrius Pleškūnas alto garsais pagerbė dr. A. Gudonytę, su kuria daug metų bendravo bei dar visai neseniai šiame muziejuje vyko jo motinos dailininkės Janinos Pleškūnienės paroda. Mokytojų namų Žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė) giedotojų grupė: Danutė Kaminskienė, Birutė Dubinienė ir Vidas Malinauskas Velionę pagerbė giesmėmis.
 
Laidotuvių dieną (2010 m. rugpjūčio 31-ąją) Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atsisveikinant su direktore dr. A. Gudonyte Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė pasakė, kad tai – didžiulė netektis miestui bei visiems ją pažinojusiems.
 
Ilgametis bičiulis ir knygų autorius prof. V. Žukas priminė dr. A. Gudonytės gyvenimą su M. Šlapeliene kartu išsaugojant lietuviškas knygas nuo konfiskavimo. Profesorius perskaitė atsiminimų atkarpą, kai 1990 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje „Kibinų“ restorane vaišes suruošė iš JAV atvykusi G. Šlapelytė-Sirutienė ir tos šeimos giminaitė dr. A. Gudonytė. Svečių buvo kelios dešimtys, iš jų prof. Pranas Norkūnas su žmona, prof. Povilas Čibiras, istorikas Vincas Martinkėnas, Gintaras Palemonas Janonis su žmona, prof. Pranė Dundulienė, dr. Meilė Lukšienė, teatrologas Antanas Vengris, dr. Domas Kaunas, prof. Zigmas Zinkevičius, Vilnijos draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras Garšva. Prof. V. Žukas perskaitęs neilgą pranešimą apie M. ir J. Šlapelių lietuvių knygyną, jo veiklą ir reikšmę, ypač Vilnijos istorijoje, išdėstė savo samprotavimus dėl Vilnijos lietuvių kultūros muziejaus įkūrimo Šlapelių namuose, siūlydamas jį pavadinti Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniaus krašto spaudos muziejumi. Dėl muziejaus įkūrimo pasisakė Juozas Maceika, dr. M. Lukšienė, V. Martinkėnas, prof. P. Čibiras, prof. Z. Zinkevičius, dr. D. Kaunas, A. Vengris. Dauguma pritarė muziejaus įkūrimui, pabrėždami, kad muziejus būtų gyvas, veiklus, nes M. ir J. Šlapelių nuveiktas darbas įkuriant lietuvių knygyną, kuris veikė caro valdžios metais nuo 1906 m., lenkų, vokiečių ir rusų okupacijos metais iki 1945 m. jungė okupuotą ir laisvą Lietuvą.
 
Prof. Ona Voverienė pasakė, kad užgeso vienas iš ryškiausių mūsų kultūros švyturių. Akcentavo dr. A. Gudonytės gailestingumą, užuojautą ir pagalbą žmogui, ypač M. Šlapelienei. Tikisi, kad jos atminimas neišblės, o geriausias paminklas Velionei bus lietuviškumo sklaida visoje Lietuvoje.
 
Kaip pagarba išėjusiajai buvo sugiedotas Lietuvos himnas ir giesmė „Sveika Marija“.
 
Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias už Velionę A. Gudonytę aukojo šios parapijos klebonas Vydas Juškėnas. Tardamas atsisveikinimo žodį, ją pavadino gyvenime švietusiu deimantu. Šv. Mišiose vargonų muzikai alto garsais pritarė A. Pleškūnas.
 
Dr. A. Gudonytė palaidota prie savo tėvų (Adelės ir Rapolo Gudonių) ir senelių (Anelės ir Antano Gudonių) Narbūčių k. kapinaitėse, visai šalia savo tėviškės. 1978 m., mirus Almos motinai, praūžusi melioracija namus nugriovė, beliko tik kelios obelys prie netoliese esančio ežerėlio. Kapinaitės labai mažos, vos aštuoni ar dešimt kapų, daugiausiai ten palaidota mažamečių vaikų, tačiau prižiūrimos, aptvertos mūro tvora. Jas įsteigė 1887 m. A. Gudonytės senelis, nors tuometinė caro valdžia nelabai norėjo duoti leidimą.
 
Kapinaitėse atsisveikinimo žodį tarė Svėdasų krašto Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas, žurnalistas Vytautas Bagdonas, sakydamas, kad dr. A. Gudonytė paliko žemėje ryškius pėdsakus, o gimtinėje lieka jos įmintos pėdos. Su seserimi atsisveikino vienintelis gyvenime likęs brolis Albinas, įvykdęs paskutinį jos norą sugrįžti į savo sodybą. Kalbėjo Almos pusseserė Skaistutė Kazlauskienė, prisimindama jos gerumą. Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Kazys Račkauskas priminė dešimt metų vykusį nuoširdų bendradarbiavimą su Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktore. Kapinaitėse taip pat skambėjo A. Pleškūno altas. Visi lydėjusieji sugiedojo giesmę „Marija, Marija“. Daug baltų gėlių ir vainikų papuošė dr.  A. Gudonytės amžinojo poilsio vietą.
 
Netekome didžiulės patriotės, atsidavusios švietėjiškai veiklai. Ji tikėjo gražia Lietuvos ateitimi, jos žmonėmis, kuriančiais ir dirbančiais tėvynės labui. Tikimės, kad jos veiklą Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje pratęs kartu su ja ilgus metus dirbusi Danguolė Žemaitytė, kiti darbuotojai bei toliau telks tautos šviesuolius.
 
Dr. A. Gudonytė buvo ne tik daugelio visuomeninių organizacijų narė, bet ir jų rėmėja. 2010 m. Vilniaus miesto savivaldybė ją apdovanojo sidabro medaliu už „Nuopelnus Vilniaus kultūrai“.
 
Nuotraukoje: M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus direktorė ir visuomenininkė dr. A. Gudonytė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra