Apie Gintaro Lučinsko knygą „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)“
Autorius: Voruta Data: 2020-06-05 , 09:40 Spausdinti

1941 m. birželio sukilimas: Dokumentų rinkinys, sud. V. Brandišauskas, V., 2000, 378 p.
Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt
1941 m. Birželio sukilimas lyg galingas sprogimas sudrebino visą Lietuvą. Tai buvo entuziastingas, visuotinis ir spontaniškas lietuvių tautos bandymas nusikratyti sovietine okupacija ir atgauti valstybinę nepriklausomybę.
Nors 1941 m. Birželio sukilimas buvo vienas iš ryškiausių ir dramatiškiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų Lietuvoje, tačiau iki šiol lieka nepakankamai ištirtas ir tebetyrinėjamas Lietuvos istorikų. Tokią situaciją sąlygojo daugybė priežasčių. Pats sukilimas truko tik apie savaitę laiko, jis sutapo su nacių-sovietų karo pradžia ir buvo užgožtas vėlesnių ilgalaikių procesų ir žiaurių įvykių (nacistinės ir sovietinės okupacijų, holokausto, pokario trėmimų ir partizaninio karo ir t. t.). Vėlesni ir žymiai ilgiau trukę istoriniai įvykiai tautos istorinėje atmintyje nustelbė ir išblukino prisiminimus apie šį herojišką, bet trumpą naujausios mūsų istorijos puslapį.
Prisiminimai ir pagarba Birželio sukilimui buvo palaikomi tik į Vakarus pasitraukusių sukilimo dalyvių pastangomis. Lietuvoje sąlygos tyrinėti 1941 m. Birželio sukilimo istoriją atsirado tik po nepriklausomybės atkūrimo. Iki šiol dauguma Lietuvos istorikų daugiausia tyrinėjo Lietuvių aktyvistų fronto (toliau LAF) susikūrimą ir veiklą Berlyne, LAF-o programą ir ideologines nuostatas. Pakankamai gerai yra išnagrinėti sukilėlių veiksmai Kaune, Lietuvos laikinosios vyriausybės paskelbimas ir jos veikla pirmosiomis karo ir nacių okupacijos savaitėmis, svarbiausių sukilimo organizatorių ir vadų likimai. Vienas mažiausiai ištirtų sukilimo aspektų yra antisovietinio pogrindžio organizacijų ir sukilėlių veiksmai Lietuvos provincijoje – apskrityse ir valsčiuose. Profesionalūs istorikai faktiškai nesidomėjo šiuo klausimu, palikdami jį rajonuose gyvenančių istorijos mokytojų, kraštotyrininkų ir kitų savo krašto istorija besidominčių entuziastų valiai.
Kaip teigiamą išimtį būtų galima nurodyti dr. V. Brandišausko parengtą dokumentų rinkinį, atskirus „Versmės“ leidyklos išleistus valsčių istorijos tomus, reguliariai „Trimito“ žurnale publikuojamus straipsnius 1941 m. Birželio sukilimo tema (1). Antisovietinio pogrindžio ir Birželio sukilimo provincijoje tyrimų ignoravimas, manyčiau yra klaidinga ir taisytina pozicija. Sistemingi ir nuoseklūs šios temos tyrimai leistų atsakyti į keletą labai svarbių klausimų, atsakymų į kuriuos iki šiol neturime. Pirmiausia susidarytume konkretų ir visapusišką vaizdą apie sukilimo eigą visoje Lietuvoje. Galbūt, išryškėtų kai kurie regioniniai skirtumai ir specifiniai bruožai, nes pogrindžio veiklos ir sukilimo masiškumas, intensyvumas bei trukmė įvairiose apskrityse ir valsčiuose buvo skirtingas.
Kita vertus, labiau atsiskleistų ir visai Lietuvai būdingi dėsningumai, patvirtinantys mūsų nuojautas ir supratimą apie sukilimo visuotinį ir masinį pobūdį. Be to, galėtume sužinoti bent apytikrį pogrindžio ir sukilimo dalyvių skaičių ir jų patirtus nuostolius, taip pat sukilėlių pasiektus laimėjimus (užimtus miestelius, atkurtas vietinės valdžios įstaigas, įvykdytas diversijas, raudonosios armijos daliniams ir sovietinių pareigūnų būriams padarytus nuostolius (nukautus, sužeistus ir paimtus į nelaisvę raudonarmiečius ir sovietinius aktyvistus). Verti dėmesio ir kiti mažai tyrinėti rezistencijos ir Birželio sukilimo aspektai: antisovietinio lietuvių pogrindžio kūrimasis ir veikla iki nacių-sovietų karo, vietinių pasipriešinimo grupių ryšiai su pogrindžio vadovybės centrais Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose. Labai reikalingi tyrimai apie sukilimo dalyvių motyvaciją, socialinę kilmę, profesiją, amžių, dalyvavimą Nepriklausomos Lietuvos laikų organizacijų (Šaulių sąjungos, jaunalietuvių) ir partijų veikloje. Atsakymai į šiuos klausimus leistų paaiškinti, kokie žmonės ir dėl kokių priežasčių įsitraukė į pasipriešinimo organizacijas ir tapo sukilėliais.
Beveik į visus aukščiau iškeltus klausimus ir problemas atsakymą regioniniu – Alytaus apskrities mastu pateikia G. Lučinsko knyga. Knygos autorius labai kruopščiai ištyrė archyvinius dokumentus, istorinę literatūrą ir spaudą, apklausė gyvus išlikusius liudininkus. Tokį darbą galėjo atlikti tik savo krašto (Dzūkijos) patriotas ir istorijos mylėtojas. G. Lučinskui pavyko išaiškinti net 588 Alytaus apskrityje veikusios pogrindinės „Geležinio vilko“ organizacijos narius. Vien šis skaičius liudija, koks stiprus buvo Dainavos krašto žmonių patriotizmas ir nepasitenkinimas okupacine sovietų valdžia. Turbūt, sunku būtų surasti kitą Lietuvos apskritį, kurioje iki nacių-sovietų karo būtų veikusi tokia skaitlinga antisovietinio pasipriešinimo organizacija. G. Lučinsko knygoje pateikiami „Geležinio vilko“ organizacijos dalyvių sąrašai, atsiminimai, straipsniai, svarbiausių organizacijos narių biografijos, archyviniai dokumentai, nuotraukos ir kiti liudijimai. G. Lučinsko parengta knyga svarbus indėlis į 1940–1941 m. antisovietinės rezistencijos tyrimus ir paminklas už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems Dainavos krašto žmonėms. Kartu tai geras pavyzdys kitiems kraštotyrininkams, lokalinės istorijos tyrinėtojams ir savo gimtinės mylėtojams. Jeigu daugiau žmonių sektų šiuo pavyzdžiu, tuomet nebeliktų jokių „baltų dėmių“ nei Lietuvos, nei atskirų jos regionų istorijoje.
Voruta. – 2011, liep. 2, nr. 13 (727), p. 11.
Bubnys Arūnas Istorija Rezistencija Rusijos okupacija
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Anglų ir lenkų kalbomis išleista dr. Arūno Bubnio knyga „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m“
~ Antrasis pasaulinis karas, Bubnys Arūnas, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2020-10-14, 14:02
-
Arūnas Bubnys. Laisvės kovotojas Juozas Deksnys (1910-1946)
~ Bubnys Arūnas, Istorija, Naujienos, Rezistencija
2020-09-10, 09:17
-
Arūnas Bubnys. Pilypas Žukauskas-Narutis – Birželio sukilimo organizatorius ir Štuthofo kalinys
~ Bubnys Arūnas, Istorija, Rusijos okupacija
2020-05-26, 11:58
-
Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais
~ Bubnys Arūnas, Istorija, Rusijos okupacija
2020-01-08, 18:47
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52