Atominis monstras – po devyniais užraktais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2008-aisiais tuometinis Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas rusų planus Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę pavadino viešųjų ryšių akcija, tačiau realybė yra kitokia: jau šiandien elektrinės statybvietėje ketinama padėti kertinį akmenį.
 
Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius. Be kita ko, vakar Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ taip pat pranešė, kad Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį (2010-02-24) pasirašė įsaką dėl atominės elektrinės Kaliningrade statybų ir kad jų pradžia numatoma šiandien.
 
Atominė elektrinė turėtų iškilti anksčiausiai 2015-aisiais Nemano gyvenvietėje, kuri nuo Lietuvos sienos nutolusi vos 20 kilometrų.
 
Keisčiausia, kad rusai lietuviams praktiškai neteikia jokios informacijos nei apie elektrinės statybas, nei apie galimą poveikį aplinkai, nei apie saugumo garantijas. Mūsų valstybės politikai dėl tokios pozicijos, panašu, gali tik padūsauti.
 
O aplinkosaugininkai jau skambina pavojaus varpais: esą elektrinės agregatų aušinimui naudojant Nemuno vandenį gali negrįžtamai pasikeisti ir upės, ir Kuršių marių ekosistema.
 
Diplomatas neinformuotas
 
Atominės elektrinės Kaliningrado srityje statybų vieta kurį laiką buvo neviešinama: neva tam, kad nekiltų spekuliacijų žemės sklypais.
 
2008-ųjų balandžio 16 d. buvo pasirašyta Kaliningrado srities ir valstybinės kompanijos „Rosatom“ sutartis, numatanti branduolinės jėgainės statybą minėtame krašte. Teigta, kad projektas suderintas su Europos Sąjunga ir yra jos „sertifikuotas“.
 
Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade V. Stankevičius mūsų dienraščiui teigė, kad, jo žiniomis, vasario 25 d. ketinama padėti kertinį akmenį elektrinės statybų vietoje.
 
„Ar bus tai padaryta, ar ne, – nežinau. Kol kas elektrinės statybų klausimas yra projektinės stadijos. Objektą planuojama statyti netoli Sovetsko, Nemane, apie 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kalbant apie poveikio aplinkai vertinimą, mes nieko nežinome. Ne viską žino ir patys kaliningradiečiai, nes elektrinę statys valstybinė kompanija. Yra atliekami tyrimai, studijos, bet išvadų mes nežinome“, – sakė diplomatas.
 
V. Stankevičiaus įsitikinimu, darbai tikrai nevyks spontaniškai, esą rusai į statybas žvelgia labai atsakingai.
 
„Pradžioje buvo prieš tas statybas nukreiptas aplinkosaugininkų judėjimas. Bandyta reikštis per spaudą, tačiau dabar iniciatyvos užgeso. Pripažinsiu, kad iš mūsų pusės būgštavimų dėl elektrinės statybų yra. Griežtai pasisakau, kad statant tokį objektą šalia Lietuvos būtina darbus vykdyti taip, tarsi statytum pačioje Lietuvoje“, – atvirai kalbėjo diplomatas.
 
Negauna informacijos
 
Ką žino apie rusų užmačias mūsų politikai ir atsakingi specialistai?
 
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas pripažino, kad apie kokią nors Nemano atominės elektrinės statybų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą net nėra girdėjęs.
 
Mat Rusijos Federacija nėra pasirašiusi Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos, kitaip vadinamos ESPOO konvencija.
 
„Jie turėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atominė energetika atgimsta pasaulyje, sveikinu Rusiją norint statyti saugią elektrinę. Tačiau kyla klausimas: kur jie dės tą energiją? Galiu patvirtinti, kad su Lietuva jokių derybų dėl elektrinės statybų nebuvo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
 
Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto narė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė vienareikšmiškai tvirtino, kad atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje yra didžiulė grėsmė Lietuvai.
 
„Esame apie tai kalbėję ir su Aplinkos, ir su Užsienio reikalų ministerijų atstovais. Tačiau informacijos trūksta. Išsamių žinių neturi ir mūsų diplomatinės atstovybės Kaliningrade atstovai. Užsienio reikalų ministerija prašė informacijos apie elektrinės statybas, tačiau nežinau, ar gavo. Jei būtų gavę, tai ir mus informuotų, bet taip nėra. O grėsmių yra visomis prasmėmis. Tai ne tik žala gamtai, bet ir politinis spaudimas“, – mūsų dienraščiui teigė A. Stancikienė.
 
Ją labiausiai stebina rusų ketinimai statyti tokį objektą vos 20 km nuo Lietuvos sienos: esą tai tas pats, kas elektrinę statyti mūsų valstybėje.
 
„O dar Baltarusija statys savo atominę elektrinę. Pateksime į elektrinių žiedą. Radiacija – neišvengiama. O ką mūsų komitetas gali padaryti? Nebent kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ir ją įpareigoti skubiai kreiptis dėl informacijos pateikimo“, – skėsčiojo rankomis Seimo narė.
 
„Įvertinkite patys“
 
Dar paprasčiau situaciją apibūdino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys: rusai nenori bendradarbiauti.
 
„Dar pernai, metų pradžioje, pradėjome rašyti krūvą raštų Rusijos Federacijos gamtinių išteklių ministerijai, griežtinome toną. Nors Rusija nepasirašė ESPOO konvencijos, tačiau galėtų vadovautis geros kaimynystės principais, derinti projektą su mūsų valstybe. Bet jie neatsakė nieko. Tada Užsienio reikalų ministerija išsiuntė notas dėl papildomos informacijos suteikimo. Po kurio laiko gauta informacija. Bet tokia, kad… Dokumentas sukurptas pagal jų nacionalinės teisės principus. O esmė: patys įvertinkite poveikį aplinkai“, – mūsų dienraščiui sakė specialistas.
 
Galop diplomatiniais kanalais rusų paprašyta pateikti komentarus informacijai paaiškinti.
 
„Tiesiog rusai nenori bendradarbiauti, nors tai yra keista. Vykdant dujotiekio „Nord Stresam“ projektą konvencija vadovautasi, tačiau dėl atominės elektrinės statybų – ne. O juk galėtų jie ir mūsų nuomonę išgirsti. Pavyzdžiui, Baltarusija, kuri taip pat statys atominę jėgainę, rengia viešą diskusiją Vilniuje. Procesai – panašūs, tačiau elgiamasi kitaip“, – apgailestavo V. Auglys.
 
Valdininkas sutiko, kad rusai turės aušinti reaktorius vandeniu ir įtikima, kad tam bus naudojamas Nemuno vanduo.
 
„Esame ne kartą suformulavę klausimus: koks poveikis bus Nemunui, Kuršių marioms? Išsamių, aiškių atsakymų nėra. Kitas dalykas: galimos avarijos likvidavimo zona. 20 kilometrų – labai nedaug, tad ir mūsų valstybė turi būti pasiruošusi. Bet kaip galima pasirengti, jei neturi informacijos? Mes vis dar tikimės iš kolegų gauti techninę informaciją“, – vylėsi pokalbininkas.
 
Žala marioms
 
„Jei rusai pastatys atominę elektrinę Nemane, galime pamiršti Kuršių marias kaip rekreacinę zoną. Ir turistai nenorės čia atvykti, žinodami, kad vanduo – su atominės elektrinės „kvapu“. Aš net ir žuvies iš Kuršių marių nebenorėsiu valgyti“, – taip tvirtino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
 
Jo manymu, bet kuriuo atveju „rusiška darbų kokybė bus su kvapeliu“.
 
„Aš tikrai nemanau, kad tas objektas bus eksploatuojamas korektiškai. Ir žinome, kaip Rusijoje slepiama informacija. Net jei ir bus koks radiacijos nuotėkis, mes niekada apie tai nesužinosime“, – prognozavo E. Paplauskis.
 
Ekologo manymu, plačiau paskleidus informaciją apie rusų atominius planus Kaliningrado srityje, turėtų sukilti ir labai stipri Vokietijos žaliųjų bendruomenė.
 
„Tai ir yra keisčiausia, kad kol kas santūriai tylima. O čia tokį monstrą ruošiasi statyti!“ – stebėjosi jis.
 
www.ve.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Ekologai baiminasi, kad rusai Kaliningrado srityje, vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos
2. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas R. Žilinskas: Atominė energetika atgimsta pasaulyje, sveikinu Rusiją norint statyti saugią elektrinę. Tačiau kyla klausimas: kur jie dės tą energiją? Galiu patvirtini, kad su Lietuva jokių derybų dėl elektrinės statybų nebuvo
3. Nors atominė elektrinė iškils visai šalia Lietuvos sienos, rusai informacija apie ją dalintis nenori
4. Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto narė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Stancikienė: Dar Baltarusija statys savo atominę elektrinę. Pateksime į elektrinių žiedą. Radiacija – neišvengiama

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra