Atminties vėjas sunkmečio peizaže

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Rugpjūčio danguje ganydama debesis vasara pasuka rudens link. Kaimuose bei miesteliuose ataušta tradicinės šventės, tik dar pinasi po kojomis žiedais putoti žolynai ties Žolinės vartais. Bitėnų kapinaitėse sutinki šilutiškį, Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros katedros docentą Marijų Šidlauską, su kuriuo gali trumpą valandėlę padiskutuoti apie netekties poeziją. Kai vaikštai po Bitėnus jos matai daug.

Istorinės atminties akcentai rikiuojasi šalia Martyno Jankaus spaustuvės, apeidami apsukriai privatizuotą jo sodybos kiemą. Pagėgių savivaldybė praleido šansą turėti „Lietuviškos spaudos muziejų“. Trumparegiškos vietos kunigaikštukų politinės ambicijos numarino geras spaustuvininkų ir muziejininkų idėjas. Na ir ką gi dabar turime? Privačiose kolekcijose besiglaudžiančias senovines spaudos mašinas, bibliotekose gulinčias gražiausias metų knygas, kurių Neries krantinėje vamzdžiais išlankstyta kultūros sostinė kažkodėl užsienio svečiams nerodo. Mano akimis Bitėnai, kaip ir knygnešio amatu besididžiuojanti šalis, panašūs į pamažu dūlantį žmogiškosios būties paminklą, kurį kiekvienas nešiojamės savyje, tačiau nelabai sugebame jį kitiems parodyti. Tautinio išdidumo tame nedaug. Tiesos vardan reikia pasakyti, jog senųjų Bitėnų kaimo gyvenimo tradicijų nėra, o naujos dar iki galo nesusiformavusios.
Septintą kartą Martyno Jankaus muziejaus kieme stabtelėjo „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. 2003 m. laikraščio „Šilokarčema“ redaktorės Kristinos Toleikienės ir Martyno Jankaus muziejaus direktorės Giedrės Skipitienės iniciatyva buvo surengta pirmoji leidėjų, spaustuvininkų, krašto tyrinėtojų, istorikų, dailininkų, kultūros darbuotojų šventė, sulaukusi respublikinio dėmesio. Tradicijos toliau tęsimos, tačiau jau be spaustuvininkų, be leidėjų, knygnešių draugijos, istorikų, žurnalistų, o gal ir be organizacinės ugnies. Kartais kai kuriuos darbus pradedame daryti vien dėl to, kad taip reikia, kad nepatogu sustoti, kad kažkam yra proga užsiangažuoti. Jau kuris laikas Bitėnuose nebesimato iškilaus Klaipėdos krašto spaustuvininko ir mecenato Sauliaus Jokužio, leidėjo, šilutiškio Kęstučio Demerecko, vilniečio, unikalių lietuviškų leidinių leidėjo Petro Kalibato. Jau nėra mūsų istorinės sąžinės profesoriaus Antano Tylos, Vydūno draugijos pirmininko Vaclovo Bagdonavičiaus, Martyno Jankaus vaikaitės Ievos Jankutės. Ir ne vien dėl krizės renginiuose pasigendi maestro Stasio Domarko, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro paskleistos muzikos ant Rambyno kalno. Žvelgdamas į nusilupusias Mažosios Lietuvos paveikslų sodo paveikslų lentas, matai ir jauti čia esant didelių vidinių prieštaravimų. Keičiantis muziejaus vadovams išryškėjo Pagėgių savivaldybės požiūris į kultūros reiškinius. Panašu, kad dabar jie suplakami su komunalinio ūkio rūpesčiais. Atskirtis, man regis, turėtų būti. Prioritetus pirmiausia turėtų nusibrėžti vietos politikai, suvokdami pagonišką tiesą, kad nekurstoma ugnis užgęsta. Ar jums ne keista, kad į pastarųjų metų sueigas pas Martyną Jankų Bitėnuose nekviečiami net jo premijos nominantai? Savivaldybėje, iš kurios internetinės svetainės išimami jai nepalankių laikraščių pavadinimai, kultūrinės demokratijos, reikia manyti, labai nedaug.
Jau kelintas kartas Martyno Jankaus muziejaus organizuojamuose renginiuose apeinamas Valterio Kristupo Banaičio atminimas. Taip nutiko ir šį kartą. Jeigu per oficialius renginius, kaip pagarbos ženklą dedame gėles ant Martyno Jankaus ir Vydūno kapų, kodėl pagailime kelių žiedų V. K. Banaičio kapui? Gal iš nežinojimo? Šią Bitėnuose palaidotą asmenybę verta prisiminti ne tik kaip lietuviškos muzikinės kultūros šviesulį, bet ir kaip Vydūno, Martyno Jankaus lietuviškos laisvės ir nepriklausomybės idealų tesėją.
Vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas Valteris Kristupas Banaitis gimė 1918 m. rugsėjo 26 d. Karaliaučiuje, mirė 1999m. rugsėjo 9 d. Vokietijoje.
V. K Banaitis 1932–1935 m. mokėsi Tilžės gimnazijoje bei Tilžės vargonininkų mokykloje (dėstytojas prof. K. Schnueris). Iš mokyklos buvo pašalintas už patriotinę lietuvišką veiklą. Vargonininkavo lietuvių evangelikų parapijoje. 1937 m. atvyko į Kauną, kur baigė „Aušros“ gimnaziją ir pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, 1939–1941 m. vargonus ir kitas disciplinas studijavo Kauno konservatorijoje (dėst. Jonas Bendorius, Balys Dvarionas, Vladas Jakubėnas). Vėliau persikėlė į Vilnių, čia 1940 m. spalį suorganizavo simfoninį orkestrą, iš kurio išaugo Valstybinės filharmonijos orkestras. V. K Banaitis laikomas vienas iš Valstybinės filharmonijos steigėjų.
Parašė kantatą „Lietuva, Lietuva, tu kaip saulė gyva“, harmonizavo apie 40 liaudies dainų chorui, solistams, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Spaudai parengė 34 lietuvių evangelikų choralus (1951 m.). Jo daina „Ant ežerėlio rymojau“ buvo atlikta 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje. Buvo Baltijos tautų muzikos švenčių komiteto vedėjas. Kartu su J. Žilevičiumi buvo Italijos Rickordi muzikos enciklopedijos lietuviškojo skyriaus bendradarbis.
Reikia džiaugtis, kad dabartinė muziejaus direktorė Sigutė Kulikauskienė pabandė atsigręžti į šio renginio ištakas. Po kelerių metų pertraukos vėl buvo organizuojama konferencija, gal kiek kuklesnė už anksčiau buvusias, tačiau skatinanti istorinės atminties judėjimą savo krašte. Viena iš Martyno Jankaus muziejaus įkūrėjų, bitėniškė Birutė Žemgulienė prisiminė muziejaus įkūrimo peripetijas, pasidalino taikliais pastebėjimais ir įvykių komentarais. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Maziliauskas apžvelgė Martyno Jankaus visuomeninę veiklą. Vilkyškių vidurinės mokyklos pedagogė, istorikė Sonata Jončienė analizavo M. Jankaus muziejaus veiklą.
Visuomenei buvo pristatyti trys Pagėgių krašto tautodailininkų darbai, ne visai kukliai įsispraudę į profesionaliai nutapytą „Mažosios Lietuvos paveikslų sodą“. Šių metų darbus pavadinti Bitėnuose vykusio plenero rezultatais šiek tiek netikslu. Tarptautinis žodžių žodynas šį prancūzų kilmės žodį apibūdina kaip tapytojo darbo vietą po atviru dangumi, tapymą iš natūros gamtoje, perteikiant gamtovaizdžio spalvų, jo niuansų ir refleksų, kintančių nuo oro ir saulės, įvairovę. Kažin ar daug šio apibrėžimo sąvokų darbuose rasime? Darbai buvo daromi toli nuo Mažosios Lietuvos paveikslų sodo kūrybinės erdvės. Elvyra Šulcienė iš Natkiškių, Eligijus Kriaučiūnas iš Lumpėnų ir Irena Jurgaitienė iš Pagėgių padovanojo Bitėnuose veikiančiai paveikslų galerijai po savo kūrinėlį. Čia tenka papriekaištauti vietos dailininkų veiklos koordinatoriui Gediminui Kačiuliui ir kitiems vadinamojo plenero organizatoriams. Kūrybinės patirties stokojantiems autoriams kaip įkvėpimas buvo reikalinga M. Jankaus sodybos ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodo aplinka ir erdvė. Jiems būtų buvę kur kas naudingiau kelias dienas pavargti M. Jankaus daržinėje, negu priebėgomis tarp buitinių reikalų ir šeiminio gyvenimo, kūrybines idėjas bei ambicijas realizuoti nuosavuose sandėliukuose.
Mažosios Lietuvos paveikslų sodas kol kas nėra kokio nors vieno politiko ar vien Pagėgių savivaldybės nuosavybė. Šio unikalaus kultūros objekto kūrėjai yra čia savo darbus eksponuojantys dailininkai. Įdomu, kokiomis sutartimis ir įsipareigojimais Pagėgių savivaldybė reglamentuoja čia esančių darbų buvimą, Lietuvoje žinomų autorių darbų apsaugą bei šių darbų autorių teises. Jeigu tokių sutarčių nėra, tai kodėl? Ar antikorupcinės komisijos pirmininko tėvonijos nesaisto Lietuvos Respublikos Autorinių teisių įstatymas? Bitėnų sunkmečio peizažu nuskriejantis atminties vėjas patvirtina visais amžiais gyvavusią taisyklę „Viskas praeina“. Laukdami kitos šventės dar turime laiko pagalvoti ar jos tikrai reikia kasmet.
 
Autorių nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Bitėnų kapinaitėse buvo pagerbtas M. Jankaus ir Vydūno atminimas
2. Šigalių kaimo etnografinis ansamblis „Kamana“ yra visų Pagėgių savivaldybės renginių siela
3. Apie M. Jankaus muziejaus įkūrimą prisiminimais dalijosi B. Žemgulienė
4. Lumpėniškis E. Kriaučiūnas prie savo darbo „Bitėnų prieplauka“
 
Voruta. – 2009, rugpj. 22, nr. 16 (682), p. 12.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra