Atminti praeitį vardan ateities

Autorius: Data: 2012-01-10, 16:32 Spausdinti

„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu

Pirmiausia mūsų laikraščio skaitytojams prašytume pristatyti Vilniaus rajono savivaldybę, jos tarybą – kokių partijų atstovai ją sudaro ir kiek turi mandatų taryboje.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 100 tūkstančių gyventojų, jiems atstovauti taryboje išrinkti 27 nariai. Daugumą tarybos narių – jų devyniolika – sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai. Be jų, trys tarybos nariai atstovauja Centro dešinės koalicijai (konservatoriai, liberalai), po du narius taryboje turi Socialdemokratų ir Darbo partijos, vienas narys išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ (Liberalai demokratai) sąrašą. Kaip ir praėjusioje kadencijoje Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiai tapo savivaldybės tarybos vadovaujančios institucijos – kolegijos nariais.

2011-ieji jau praeityje. Kas, Jūsų nuomone, praėjusiais metais buvo reikšminga Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veikloje? Kokius svarbius dalykus išskirtumėte?

Vilniaus rajonas yra šalia sostinės, žemės čia nėra derlingos, bet rajonas garsus savo istorija, kraštovaizdžiu, gamta. Todėl nenuostabu, kad randasi vis daugiau naujakurių, naujų tradicijų, atgyja įdomesni turistiniai maršrutai. Šiais metais patvirtintas kraštovaizdžio specialusis planas, leisiantis išsaugoti gražias savivaldybės teritorijos vietas. Malonu, kad rajono savivaldybės tarnybose randasi vis daugiau jaunų, kvalifikuotų vietos lenkų tautybės specialistų, baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis atlikta renovacija Maišiagalos, Kalvelių, Nemenčinės, Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželiuose, pagerėjo mokymosi sąlygos mokyklose, atnaujintas daugiafunkcinis pastatas Pagiriuose, Buivydžiuose, neatpažįstamai pasikeitė Sirokomlės muziejus ir jo prieigos, suremontuotos gatvės Bezdonyse, Riešėje, apšviestos Lavoriškėse, galima išvardinti dar daug kitų objektų. Kasmet daugėja sveikatos ir socialines paslaugas teikiančių objektų skaičius, gerėja kokybė, stiprėja šių paslaugų teikimo bazė. Savivaldybės taryba jau antrą kadenciją naudojasi tik internetiniu paštu, bendraudama ir siųsdama juo svarstomus dokumentus sutaupo ne tik daug finansinių lėšų, bet ir realiai prisidėdama prie gamtos išsaugojimo. Šiais metais patobulintas tarybos narių darbas sesijų metu. Kaip ES Regionų komiteto narys dažnai lankausi kitose valstybėse, tad galiu drąsiai tvirtinti, kad šiųmetė įdiegta informacinė technologija yra net geresnė nei kitur. Malonu, kad vis platėja kultūros renginių ratas, mūsų rajono jaunieji sportininkai skina laurus biatlono, žolės riedulio, bėgimo rungtyse, nemažai moksleivių įvairių sričių olimpiadų laureatai.

Deja, šie metai paliko ir liūdnų atsiminimų. Mirė Vilniaus rajono Garbės pilietis kunigas Prelatas Juzef Obremski.

Prašome papasakoti, kokios paskutinės naujienos iš Veriškių pradinės mokyklos? Juk praėjo beveik metai nuo to laiko, kai Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė išformuoti 20 metų sėkmingai veikusią dvikalbę Veriškių pradinę mokyklą. Kokie poslinkiai jos byloje?

Tai, mano požiūriu, labai liūdnas puslapis Vilniaus rajono savivaldybės veikloje. Kelių mokytojų kolektyvas su vos dvidešimčia mokinių, pradinukų, kovoja su skaitlingu savivaldybės teisininkų ir valdininkų būriu dėl teisės išlikti savarankiška pradine mokykla. Tai tęsiasi jau antri metai. Žinoma, ar kas skaitytųsi su tokia „smulkme“, jei ne mokyklos bendruomenės parama, kurios prisibijo net absoliučios LLRA partijos daugumos valdoma rajono savivaldybė. Daug tiesos galima rasti Veriškių pradinės mokyklos internetinėje svetainėje (www.musumokykla.lt), kurią rūpestingai, visuomeniniais pagrindais tvarko jauna, šalyje pripažinta mokytoja metodininkė Valdonė Navickaitė. Jau buvo rašyta apie negražius, švelniai tariant, vieno tarybos nario, Sužionių seniūnijos aktyvistų veiksmus agituojant tėvelius atsiimti savo vaikučius iš šios mokyklos ir tuo pačiu išformuoti mokyklą. Tėveliams siūlomos darbo vietos, pinigai, nepasiekė užsibrėžto tikslo. Priešingai savivaldybės lūkesčiams – vietoj dvikalbės mokyklos liko tik valstybine kalba besimokantys pradinukai. Reikia pabūti vietoje ir pamatyti, kaip tėvai, mokytojai ir vaikučiai puikiai sutaria. Tėveliai supranta, kad savo Tėvynėje be gerai įvaldytos valstybinės kalbos mažai ką bepasieksi.

Gaila, žinoma, kad savivaldybės vadovai, užuot paklusę tėvelių valiai, paveikti ambicijų bet kokiu būdu pasiekti norimo rezultato, toliau aiškinasi teismuose. Dabar, tikiuosi, galutinį tašką šiame „kare“ padės Vyriausiasis adminstracinis teismas. Tikėkimės, kad jo sprendimas bus silpnesniųjų pusėje.

Kokia Jūsų nuomonė apie Vilniaus apygardos administracinio teismo paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus rajono Zujūnų gyvenvietės dalies gatvių pavadinimų keitimo?

Paprastai komentuoti teismų sprendimus neetiška, tačiau man regis, kad sprendimas negalutinis ir dar gali būti apskųstas.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nesutiko su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos daugumos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos kai kurių kaimų gatves pavadinti Juliano Tuvimo vardu. Jis motyvavo tuo, kad suteikiant pavadinimus objektams asmenybių vardais, būtina vadovautis patvirtintais kriterijais, kur kalbama apie asmens nuopelnus Lietuvos valstybei, jos istorijai, menui, mokslui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims. O šis asmuo, nors ir žinomas Lenkijoje, išskyrus tai, kad jo mama kilusi iš Lietuvos, pats nėra su ja susijęs. Jis gimė Lodzėje, mirė ir palaidotas Lenkijoje. Teismas atmetė Vyriausybės atstovo skundą remdamasis tuo, kad tokie sprendimai yra išimtinė savivaldos kompetencija.

Koks bus galutinis sprendimas, nesiimu spėlioti. Vis dėlto išlieka nemalonus jausmas. Vilniaus rajono savivaldybės vadovai tikrai garsių, gyvenusių ir rašiusių apie Lietuvą asmenų kažkodėl neįamžina. Pavyzdžiui, Juodšiliuose visiškai apleistas Juozapo Mackevičiaus (Jozef Mackiewich), rašiusio lenkiškai, namas, kuriame jis gyveno. Jo kūryba gretinama su Česlovo Milošo darbais. Nori ar ne, šį atvejį sieji su dvigubo standarto taikymu, prisimenant, kad būtent jis buvo vienas iš vietos lenkų šviesulių, sveikinusių 1939 metais Lietuvos kariuomenės įžengimą į Vilnių. Gal šia asmenybe susidomės ir tinkamai įvertins kultūros ministras ar Vilniaus miesto meras?

Vilniaus krašto gyventojai pastebi, kad Vilniaus rajone ne tik gatvėms, bet ir kitiems objektams stengiamasi suteikti pavadinimus, susijusius su Lenkija. Kiek tiesos yra tokiuose teiginiuose, pasvarstymuose?

Nemažai vietovių, gatvių pavadinimų tvirtinama kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje. Juos aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir dažnai jie atitinka vietovių pavadinimus. Tad šiuo klausimu galiu pasakyti tik tiek, nes kitos informacijos neturiu.

Asmeniškai manau, kad nėra bloga suteikti garsių asmenų vardus mokykloms, muziejams, kitiems visuomeniniams objektams. Svarbu, kad tai būtų tikrai žinomi asmenys, nusipelnę Lietuvai, dar geriau jei būtų tiesioginis jų ryšys su vietove (gimęs, augęs, dirbęs, rašęs, miręs, palaidotas). Tai prasminga, patriotiška, turi auklėjamąją vertę. Turėtume didžiuotis, kad tokie asmenys, kaip Adomas Mickevičius ar Česlovas Milošas vertinami ne tik pas mus, bet ir Lenkijoje. Juk atminti praeitį būtina, ypač kultūringam, išsilavinusiam žmogui. Tai pagarba ne tik praeičiai, tai svarbiau ateičiai, nes nežinantis savos artimiausios istorijos lieka aklas ir kurčias. Kiekviename objekte, pavadintame garsios asmenybės vardu, neabejoju, turėtų būti įrengtas bent jau nedidelis kampelis, kur būtų surinkta tam tikros informacijos apie ją, kurią kasdien matys žmonės oficialiose afišose, stenduose, raštuose, kalbose ir t. t. Tokia iškili, pagerbta ir nepamiršta asmenybė taps pavyzdžiu sekti jo pėdomis, tapti bent kiek panašiu ir naudingu savo šaliai, kraštui.

Dėkoju už dėmesį „Vorutai“ ir jos skaitytojams

Kalbėjosi Aušra Virvičienė

Nuotraukoje: G. Paviržis

Voruta. – 2012, saus. 21, nr. 2 (740), p. 5.

Rytų Lietuva , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra