Atkurtos Lietuvos valstybės vadovas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Nenorėčiau būti renkamas LTSR prezidentu“… (Vytautas Landsbergis. 1990 m. kovo 11 d.)
I. Vardan istorinės tiesos
Valstybinis leidybos centras 1995 m. išleido knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai“, kurioje Algirdas Mykolas Brazauskas, nors ir pristatytas kaip ketvirtasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, tačiau akcentuojama „akivaizdi tiesa, jog A.Smetona, A.Stulginskis ir K.Grinius – tai viena Lietuvos prezidentų karta, o A.Brazauskas – kita“ („Lietuvos Respublikos Prezidentai.“ Valstybinis leidybos centras. Vilnius. 1995. 397 psl.).
Bet Algirdas Mykolas Brazauskas Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos tekstą perskaitė ir pasirašė 1993 m. vasario 25 d., o nepriklausoma Lietuvos Valstybė atkurta 1990 m. kovo 11 d.
Dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnis skelbia, kad Respublikos Prezidentas yra Valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Nejaugi 1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos valstybė neturėjo vadovo? Tai kas tada atstovavo Lietuvos valstybei vienu iš sudėtingiausių jos istorijos laikotarpiu – 1990 – 1992 metais? Solidžiame valstybinio leidybos centro 1995 m. leidinyje „Lietuvos Respublikos Prezidentai“ neradau apie tai nė žodžio.
Esame 1990 m. kovo 11 – osios dalyviai ir liudytojai, istorinės lietuvių tautos gyvoji karta, išreiškusi savo apsisprendimą ir troškimą gyventi nepriklausomoje demokratinėje Respublikoje, todėl manyčiau, kad, vardan istorinės tiesos, derėtų pakalbėti apie Asmenį, kurį istorikai, politologai ir žurnalistai bijo pavadinti buvusiu pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu.
Sugrįžkime į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę, kurioje 1990 m. kovo 11 d. Mandatų komisija paskelbė savo išvadas dėl 133 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų: išrinktais pripažinti 70 nepartinai ir 63 įvairių partijų nariai, tarp jų 40 Lietuvos komunistų partijos, 9 Lietuvos socialdemokratų partijos, 5 TSKP, 4 Žaliųjų partijos, 3 Lietuvos demokratų partijos ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.
Po to buvo renkamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Tai buvo lemiamas istorinis momentas, nes nuo to, kas taps Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, priklausė, ar bus realizuota Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkiminė programa – paskelbti, kad atstatoma nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Kandidatu pasiūlytas A.M. Brazauskas kalbėjo: „Aš esu realaus suvereniteto įtvirtinimo šalininkas. Vien politinio įtvirtinimo nepakanka – mano supratimu, jis turi būti lygia greta statomas ant tvirtų ekonominių pagrindų“ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija).
Stenogramos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Vilnius. 1990. 36 psl.).
A.Taurantas paklausė, ką mano kandidatas apie Sąjūdžio programą remiančių kandidatų klube paruoštus pagrindinius penkis dokumentus. A.M.Brazauskas atsakė, kad nespėjo su jais susipažinti (ten pat, 38 psl.).
Nekyla abejonių, kad 1990 m. kovo 11-oji nebūtų tapusi nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo diena, jeigu A.M. Brazauskas tada būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, tačiau, laimė, juo tapo Vytautas Lansbergis, už kurį balsavo 91 deputatas, o už A.M.Brazauską balsavo tiktai 38.
Išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis padėkojo už pasitikėjimą. „Neišrinkote manęs į garbės vietą – išrinkote į darbo vietą“, – pasakė jis ir tęsė posėdį. Išsprendus organizacinius klausimus, Aukščiausiajai Tarybai buvo pateikti aukščiau minėti penki dokumentai: „Deklaracija dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų“, „Įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, „Aktas dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“, „Įstatymas dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ ir „Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Konstitucija)“.
Pirmajame dokumente buvo konstatuota, kad „1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suverenią galią (suprema potestas) per šią Aukščiausiąją Tarybą, kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. (18 val.) buvo vadinama Lietuvos Aukščiausiaja Taryba“.
Po to Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė, kad oficialus valstybės pavadinimas yra „Lietuvos Respublika“, o jos herbas ir ženklas – Vytis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė tampa Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybe.
Tada Aukščiausiosios Tarybos deputatai balsavo už Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo – svarbiausią Kovo 11 dokumentą.
Pasiūlytas kandidatu į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus, Vytautas Landsbergis taip kalbėjo: „Už mūsų ir mumyse pačiuose yra daugybės Lietuvos žmonių laukimas. Laukimas to, kas bus, ir rūpestis dėl to, kaip bus. Man regis laukimas yra didesnis, pasiryžimas didesnis už baimę. Kas gali prisidėti, kad tas laukimas taptų realybe, ką jums sako širdis, nuojauta, patirtis, už tai ir kviečiu balsuoti. Jūsų valia išreikš Lietuvos žmonių valią“. (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos. Vilnius. 1990. 62 psl.).
Atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo atstatytas 1938 m. gegužės 12 d. (paskutinės iki 1940 metų okupacijos) Lietuvos Konstitucijos galiojimas. Tačiau po penkiasdešimties okupacijos metų Lietuva buvo tokia pasikeitusi, kad buvusios jos Konstitucijos galiojimo atstatymas buvo tiktai simbolinis aktas. Aukščiausiosios Tarybos deputatams buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Konstitucija), kuris galiojo iki 1992 m. spalio 25 d. piliečių referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo.
Toks buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkiminės programos realizavimo svarbiausių penkių dokumentų paketas, kurį į LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmąjį posėdį atsinešė jo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Iki pat 1990 m. kovo 11 d. Sąjūdis buvo už A.Brazausko pečių, kurie ir atlaikė smarkiausius Maskvos smūgius“, – rašo Rimgaudas Geleževičius minėtame leidinyje – „Lietuvos Respublikos Prezidentai“.
Deja, Maskva smūgiavo ne iki kovo 11, o po jos. A.M.Brazauskas, pasiūlytas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, neturėjo jokio nepriklausomos valstybės atstatymo plano ir netgi nebuvo susipažinęs su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dokumentais.
II Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinis statusas
Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 86 straipsnis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.
Nekyla abejonių, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo ne tiktai parlamento, bet ir valstybės vadovas. Palyginus dabar galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, nustatančius Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teisinį statusą, su Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo atitinkamais straipsniais, galima padaryti tiktai vieną išvadą: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, išrinktas 1990 m. kovo 11 d., faktiškai vykdė Prezidento pareigas.
Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 87 straipsnis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas:
1) vykdo bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba; pasirašo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus;
2) pateikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų;
3) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras išrinkimui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus pareigas;
4) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko, Lietuvos Respublikos prokuroro, Lietuvos Vyriausiojo valstybinio arbitro pareigas;
5) veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas leidžia potvarkius.
Tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirašė įstatymus bei tarptautines sutartis, teikė Aukščiausiajai Tarybai Ministro Pirmininko ir kitų aukštų valstybės pareigūnų kandidatūras išrinkimui, skaitė pranešimus svarbiais vidaus ir užsienio politikos klausimais (atitikmuo dabar – Lietuvos Respublikos Prezidento metinis pranešimas), vedė tarptautines derybas, todėl, būtent, šitas pareigūnas buvo Lietuvos Respublikos vadovas, nors Laikinasis Pagrindinis Įstatymas vadino jį ne Prezidentu, o aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu.
Todėl tarp Lietuvos Respublikos Prezidentų turėtų būti nurodytas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (1990 – 1992), kuris buvo pirmasis atkurtos valstybės vadovas. Kitaip Lietuvos Respublikos istorijoje atsiranda pilkas valstybingumo periodas, nors tas laikotarpis buvo vienas lemtingiausių mūsų tautos likimui.
EPILOGAS
„Su opozicine LDDP nebuvo tariamasi nei dėl derybų su Maskva, nei parenkant kandidatus į valstybinius postus, nei sprendžiant kitas problemas. A.Brazauskui, kuris ir praradęs visus oficialius postus išliko, kaip bylojo visi to meto sociologiniai tyrimai, vienu iš autoritetingiausių ir populiariausių Lietuvos politikų, V.Landsbergio kabinete per trejus Aukščiausiosios Tarybos darbo metus teko lankytis tik keletą kartų“, rašoma aukščiau minėto leidinio „Lietuvos Respublikos prezidentai“ 450 psl.. Jis Lietuvos Komunistų partiją pavertė Lietuvos Demokratine Darbo Partija. Tai ir rūpėjo sunkiausiu Lietuvai istoriniu laikotarpiu vėliau išrinktam pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu A.M.Brazauskui. Bet kokia kaina išlikti valdžios olimpe.
Vytautui Landsbergiui teko atlaikyti ir Maskvos smūgius, ir opozicijoje likusių Lietuvos komunistų sumanias viešųjų ryšių akcijas, kurių metu faktinis valstybės vadovas buvo ne konstruktyviai kritikuojamas, o nepadoriai žeminamas. Ne be reikalo KGB giriasi savo labiausiai pavykusia diversija nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje – Vytauto Landsbergio autoriteto sunaikinimu ir valdžios grąžinimu buvusiai komunistinei nomenklatūrai.
Tačiau stebina tai, kad Vytauto Landsbergio žeminimo akcija tebesitęsia ir šiandien. Pasak sociologinių tyrimų duomenų, neigiamai vertinamas politikas yra Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis, kuris dažnai atsiduria šalia Viktoro Uspaskicho. Netikiu, kad mano tauta nusigręžė nuo žmogaus, kuris jos vardu prašė Pasaulio tautų paramos ekonominės blokados ir 1991 m. sausio 13 d. agresijos metu, buvo pirmojo Lietuvos valstybės istorijoje 1991 m. vasario 9 d. Plebiscito iniciatorius (tada teiginiui, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė Respublika pritarė ¾ visų aktyvią rinkimų teisę turinčių piliečių), pasirašė 1992 m. spalio 25 d. piliečių referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Mačiau tautodailininko Ipolito Užkurnio medžio skulptūrą „Dovydas prieš Galijotą“, kuri Vytautą Landsbergį vaizduoja beginklį ir pusnuogį prieš Sovietų Sąjungos galybę. Prisimenu, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas Algirdas Patackas savanoriškai saugojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Sovietų Sąjungos agresijos dienomis, nes, matyt, giliai širdyje nepasitikėjo oficialiai jam paskirtais apsaugininkais. Vytautas Landsbergis vadovavo Lietuvos valstybei paskutiniais jos karo su Sovietų Sąjunga metais ir nugalėjo taikiu, parlamentiniu būdu.
Netikiu, kad tauta užmiršo, kaip daugiatūkstantinės minios 1990 metais skandavo: Landsbergis – Lietuva. Tarp kitko nuotraukos, išspausdintos leidinyje „Lietuvos Respublikos Prezidentai“ ir vaizduojančios tautos ryžtą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, yra susijusios su Vytauto Landsbergio, o ne A.M.Brazausko politine veikla.
Ir, žinoma, žemiau kritikos yra Rimgaudo Geleževičiaus samprotavimai nurodytame leidinyje, kai cituojama A.M.Brazausko nuomonė: „LKP net gi buvo savotiška pozityvioji, todėl tyli ir rami rezistencija, neleidusi galutinai suniokoti Lietuvos vardan imperinių Kremliaus interesų. Būtent, ši atkakli, nors ir ne visada pastebima rezistencija padėjo mūsų kraštui sustiprėti ekonomiškai ir kultūriškai, išsaugoti lietuviškumą ir, sulaukus palankaus istorinio momento, atkurti nepriklausomybę“ (428 psl.).
Šitokiais ciniškai melagingais teiginiais stengiamasi suformuoti mūsų istorinę savimonę. Bet kol kas dar neišmirė karta, kuri patyrė komunistinį genocidą ir represijas, kuri teisingai įvardino Lietuvos komunistų partiją (TSKP – Tarybų Sąjungos komunistų partijos struktūrinį padalinį Lietuvoje) nusikalstama organizacija, aktyvia nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui organizatore ir vykdytoja.
Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto nuopelnai Lietuvai nesumažėjo todėl, kad jis nebuvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Vytautas Landsbergis lemtingu Lietuvai 1990 – 1992 metų laikotarpiu buvo atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, nors ir nebuvo tituluojamas jos Prezidentu.
Kada baigsis vieno iš iškiliausių Naujausios Lietuvos istorijos politikos veikėjo ignoravimas ir netgi žeminimas?
Manau, kad tariamas Vytauto Landsbergio reitingas šalia odiozinės Viktoro Uspaschiko figūros yra Lietuvai priešiška viešųjų ryšių akcija. Atvirai pasakius, tikrai netikiu tariamai sociologinių tyrimų duomenimis ir smerkiu istorijos klastotes, nepriklausomai nuo to, ar jomis užsiima eilinis žurnalistas, politologas, ar Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Tikiu savo tautos atmintimi, jos gyvosios kartos pozicijos tvirtumu. Dievas mato, kad sovietmetis taip nepataisomai nesuluošino Lietuvos tautos, kad ji spjaudytų į šulinį, iš kurio pati semia vandenį.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra