Atkurkime maldingumą į Lietuvos Globėją – Trakų Švč. Mergelę Mariją

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2005 m. rugsėjo 4-11 dienomis. Trakų bažnyčioje vyko didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Rugsėjo 4 d. (sekmadienį) atvažiavome anksti rytą, kad nors kiek dalyvautume naktinėje Švč. Sakramento adoracijoje.

Daugumą adoracijos dalyvių sudarė kelerių metų Kryžiaus Kelių maldingų atgailos kelionių po Lietuvą, taip pat po Europos kraštus – į Romą bei Sopulingosios Motinos keliu – aplankant stebuklingąsias Lietuvos Švč. Marijos šventoves šauniųjų piligrimų būrys iš Klaipėdos, Šiluvos, Kauno, Aušros vartuose prisijungę vilniečiai, kitų Lietuvos vietovių (Vadovas – nenuilstantis klaipėdietis Gintaras Naudžiūnas). Šiuo metu mūsų šaunieji piligrimai Europos keliais neša kryžių į Golgotos kalną Šventojoje Žemėje. Kelionė prasidėjo 2006-05-05 nuo Šiaulių Kryžių kalno. Kelionės pabaiga – 2006-10-18 – Jeruzalė, Golgota (Lietuva – Baltarusija – Ukraina – Vengrija – Austrija – Italija – Izraelis). Tiesioginiai reportažai iš kelionės vietų vyksta kiekvieną šeštadienį 14.30 val. per Marijos radiją. Šių piligrimų maldinga kelionė Vilnius-Trakai prasidėjo rugsėjo 3 d. (šeštadienį) rytą po Šventųjų Mišių Aušros Vartuose. Priekyje – didingasis kryžius, kuris nešamas visose anksčiau minėtose piligriminėse kelionėse. Po sustojimo Lentvaryje, vakarop pasiekti Trakai.

Rytines šv. Mišias po naktinės Švč. Sakramento adoracijos atnašavo mons. Vytautas Pranciškus Rūkas. Pamokslo metu monsinjoras daugiausia kalbėjo apie Trakų šventovėje esantį nuo Vytauto Didžiojo laikų malonėmis ir stebuklais išgarsėjusį, popiežiaus Klemenso XI 1718 m. rugsėjo 4-12 d. pirmąjį Lietuvoje karūnuotą, dabar restauruotą Švč. Dievo Motinos paveikslą. Paveiksle pavaizduota Švč. M. Marija, vainikuota Lietuvos Globėjos titulu. Monsinjoras dėkojo visiems atvykusiems maldininkams, ypač maldingos kelionės Vilnius-Trakai pasiaukojusiems piligrimams už ryžtą gelbėti Lietuvą iš tebeaugančių dorovinių nuopuolių, kurie nepaprastai prislėgė mūsų tautą. Prašė aktyvios pagalbos ir maldų, kad atgaivintų mūsų senolių tradicijas – gausiai lankyti nepagrįstai primirštą pirmąjį stebuklingąjį Marijos paveikslą Lietuvoje, papuoštą Romos vainiku Lietuvos Globėjos titulu šventovėje Trakuose.
Daugelio knygų apie maldingas atgailos keliones autorė, tikra Lietuvos apaštalė (analogija Kalkutos Motinai Teresei) dr. Birutė Žemaitytė kalbėdama per Marijos radiją (2005-09-06) atkreipė dėmesį, kad įsiklausytume į Dangiškosios Motinos balsą – Lietuvos Globėja visų mūsų labai laukia Trakuose, trokšta mums padėti, nes situacija grėsminga. Gaila, kad esam apsnūdę. Ypač sukrusti turėtų vilniečiai. Nors kasmet madininkų šiek tiek padaugėja, tačiau dar tik „lašas jūroje“. Krikščionys privalo jausti atsakomybę už savo tautą, už savo kraštą. Matyt, trūksta informacijos. Pavyzdžiui, nemažai maldininkų rugpjūčio mėnesį pro Trakus važiuoja į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose. Tačiau kažkodėl rugsėjo mėnesį neatvyksta į didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Trakuose.

Truputis istorijos

Vytautas Didysis 1409 m. savo tėviškėje Trakuose pastatė Marijos Apsilankymo vardo bažnyčią. Šitą dailų paveikslą, tarp kitų labai vertingų dovanų, kaip svarbiausią ir didžiausią dovaną apie 1400 metus Rytų imperatorius Emanuelis II Poleologas (1391-1425) padovanojo neseniai priėmusiam krikščionių tikėjimą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui-Vytautui, labai draugiškam savo bendražygiui, dažnai nugalinčiam priešus. Marijos paveikslą aukso vainikais papuošė pats Vytautas, Lietuvos kancleris Sapiega ir vicekancleris Aleksandras Naruševičius. Trakų bažnyčioje paveikslas greitai išgarsėjo stebuklais. Praslinkus vos 40 metų, paveikslas jau buvo apkabinėtas votais, paliktais dėkingų žmonių, gavusių prie to paveikslo malonių. Nuo 1603 m. buvo lankomas procesijomis iš Vilniaus, Kauno, Merkinės ir kitų vietovių. Stebuklų garsas plačiai paplito ne tik po Lietuvą, bet ir gudų, ukrainiečių, prūsų žemes.

Kuomet kraštą ištikdavo didelės stichinės nelaimės (karas, maras, badas ir pan.), visų akys nukrypdavo į Trakus. Kai 1603 m. Lietuvoje ėmė siausti maras, o paskui dėl liūčių ėmė grėsti ir badas, Vilniaus vyskupas Benediktas Vainas surengė iškilmingą atgailos procesiją iš Vilniaus į Trakus prašyti Dievo Motinos pagalbos. Po to lietūs greitai liovėsi, maras baigėsi. Todėl nuo to laiko kasmet iš Vilniaus į Trakus buvo daromos procesijos.

Įsiveržus priešams į Lietuvą, kai viskas buvo plėšiama ir naikinama, garsusis paveikslas būdavo paslepiamas arba išvežamas į saugesnę vietą. 1655 m. rusams užėmus didžiąją Lietuvos dalį, stebuklingasis Marijos paveikslas buvo atvežtas į Vilniaus katedrą ir patalpintas Šv. Kazimiero koplyčioje. Iškilmingomis pamaldomis ir procesijomis su tuo paveikslu į kitas bažnyčias buvo prašoma Lietuvai Marijos užtarimo ir pagalbos saugoti ją nuo karo ir maro nelaimių. Iškilminga procesija iš Vilniaus į Trakus paveikslas buvo sugrąžintas 1667 m. rugsėjo 8 d. Procesijoje dalyvavo 4 vyskupai.
1702 m. švedams įsiveržus į Lietuvą, stebuklingasis paveikslas vėl buvo atvežtas į Vilnių ir paslėptas vyskupo Eustachijaus Katavičiaus rūmuose. Prie jo vyskupas laikydavo Šv. Mišias. Karui pasibaigus, paveikslas vėl buvo grąžintas į Trakus.

Pirmojo pasaulinio karo metu paveikslas buvo išvežtas į miškuose esantį Žagarinės kaimą pas ūkininką Grabauską. Čia prie paveikslo buvo laikomos Šv. Mišios. Į jas susirinkdavo daugybė apylinkės žmonių. Karo frontui praėjus, paveikslas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą, o po metų, rugsėjo 8 d., vėl grąžintas į Trakus.

Kaip minėta, paveikslas iškilmingai vainikuotas 1718-09-04d. Iškilmėms vadovavo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. Vainikavimo iškilmių aprašymo 1719 metų dokumentai paskelbti laikraštyje „Trakų žemė“ (1993 m. kovas-balandis Nr. 3-4 (20-21). Popiežiaus vainikai iškilmingoje procesijoje, kuriai vadovavo 5 vyskupai, buvo nešami į Trakų bažnyčią. Procesija praėjo 5 iškilmių vartus, pastatytus ir išpuoštus Marijos garbei. Keturiuose vartų daug pagarbos skirta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Vainikavimo iškilmės su atlaidais tęsėsi ištisas 8 dienas. Kasdien atvykdavo didžiausios žmonių minios. Pamokslai buvo sakomi lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis. Įspūdingai atrodė Vilniaus akademinis universitetas su visu savo senatu ir beveik visais profesoriais, mokslų magistrais ir daktarais, kurie buvo pasipuošę uniforminiais apsiaustais. Akademinis jaunimas žygiavo su savo vėliavomis.

Nuo pat XVII a. Pradžios buvo pagaminta daugybė Trakų Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo kopijų – paveikslėlių ir medalių, gamintų daugiausia užsienyje. Latvijos žymiausioji Marijos šventovė Agluonoje turi stebuklingą Marijos paveikslą – Trakų Dievo Motinos paveikslo kopiją, tad ir miestai tarsi giminiuojasi. 1993 m. rugsėjo mėnesį Agluoną aplankė popiežius Jonas Paulius II. „Lietuvos aidas“ (1996-08-13) aprašo Latvijos piligrimo Alberto Krenevskio kelionę pėsčiomis Trakai-Agluona (kasdien sukarti 30-40 km). Agluoną maldininkas pasiryžo pasiekti 1996 m. rugpjūčio 14 d. Vakare Bazilikoje prie popiežiaus Jono Pauliaus II altoriaus aukojamos Šv. Mišios – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų intencija. Rugpjūčio 15 d. – Žolinė – Latvijoje yra nedarbo diena. Šiai šventei 1996 m. žygius po Latviją paskyrė 40 grupių. Tai apie 50 tūkst. maldininkų.

Po iškilmingo paveikslo apvainikavimo (1718 m.) specialioje knygoje pradėta rūpestingai užrašinėti stebuklingus įvykius Trakuose. Iki 1793 m. toje knygoje užrašyti 42 stebuklingi įvykiai. Yra ir iš vėlesnių laikų. Tikslinga atkreipti dėmesį, kad nuo seniausių laikų daug kur Lietuvoje Švč. Mergelės Gimimo atlaidus žmonės liaudiškai vadina trakinėmis. Net garsiuosius Šiluvos atlaidus seneliai vadina ne Šilinėmis, o trakinėmis, patys nesuprasdami nei žodžio prasmės, nei kilmės (Birutė Žemaitytė. Sopulingosios Motinos keliu. 2005)

Kodėl vėlesniais laikais Trakai buvo lyg ir primiršti, nors prie paveikslo sukabinti ir vėlesnių laikų (taip pat ir XX a.) votai rodo, kad čia Marija nenustojo dalinusi savo Sūnaus malones ne tik eiliniams žmonėms, bet ir į istoriją patekusiems asmenims? Reikia tyrinėti ir ieškoti atsakymų. Viena, trauka į Trakus mažėjo pagarsėjus Aušros vartų Marijos paveikslui. Be to, akivaizdu, kad okupantams labai netiko, jog paveiksle pavaizduota Švč. M. Marija, Trakuose vainikuota Lietuvos Globėjos titulu. Todėl negailėta pastangų, kad garsas mažėtų.

1719 m. stebuklingojo Švč. Dievo Motinos paveikslo vainikavimo iškilmių oficialiame lotynų kalba aprašytame dokumente Trakų bažnyčia vadinama bazilika („Trakų žemė“, 1993 m. kovas-balandis). Tačiau Šv. Grigaliaus universiteto Romoje kunigo prof. Pauliaus Rabikausko žiniomis, Vatikano archyvuose nepavyko (bent iki šiol) rasti specialaus dokumento, kuriuo popiežius Trakų bažnyčiai būtų suteikęs bazilikos titulą.

Svarbi aktualija – Trakų bažnyčiai reikalingas neatidėliotinas remontas, kuriam reikalingas ne vienas milijonas. Bažnyčia ir savivaldybė tokių lėšų neturi. Lėšas turėtų skirti Respublikos Vyriausybė.
Ko gero teisingas pastebėjimas, kad praleista unikali proga atgaivinti istorinį Trakų šventovės lankomumą: reikėjo pastangų, kad 1993 m. Šv. Tėvas Jonas Paulius II būtų atvykęs į Trakus, pasimeldęs prie Švč. M. Marijos Lietuvos Globėjos stebuklingojo paveikslo.

Suprantama, Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų lankomumą Trakuose mažina tomis pačiomis dienomis garsiosios iškilmės Šiluvoje (Šilinė). Reikėtų, kad visos aštuonios atlaidų dienos nesutaptų Šiluvoje ir Trakuose.

Neįkainuojama vertė, kad Švč. Marija Trakuose apvainikuota kaip Lietuvos Globėja. Istorikė Ona
Matusevičiūtė rašo: „Tad ar nederėtų Švč. Marijos Litanijoje šalia kreipimosi į Šiluvos Mariją „Ligonių sveikata, melski už mus“ kreiptis į Trakų stebuklingąją: „Lietuvos Globėja, melski už mus“ („Trakų žemė“ 1993 m. kovas-balandis). Šie skatinimai minimi ir praktikuojami nuo 18 a. pradžios, t.y. nuo vainikavimo iškilmių.

Galvokime visi ir negailėkime pastangų atgaivinti mūsų senolių tradiciją – gausiai lankyti Švč. M. Marijos, Lietuvos Globėjos, šventovę Trakuose kaip Pivašiūnuose, Šiluvoje, Aušros vartuose, Žemaičių Kalvarijoje.
 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra