Atkuriamiems Lietuvos Valdovų rūmams įsigytas garsaus Venecijos dailininko paveikslas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2005 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniu paštu iš Lietuvos ambasados Romoje Vilnių pasiekė ypatinga siunta – tai garsaus Venecijos dailininko Jacopo Negretti, labiau žinomo kaip Palma il Giovane, paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“, sukurtas XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje (apie 1600 m.). Paveikslą viename Italijos sostinės antikvariatų atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerams birželio pradžioje už Lietuvos gyventojų ir išeivijos suaukotas lėšas įsigijo Valdovų rūmų paramos fondas. Informaciją apie šį paveikslą surinko ir pateikė bei kūrinį įsigyti atkuriamiems Valdovų rūmams rekomendavo Lietuvos dailės muziejus, kuris, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu, kuria ir įgyvendina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą. Šis ir kiti Valdovų rūmams įsigyjami kūriniai atrenkami laikantis griežtų įsigyjamų vertybių istorinės priklausomybės, autorystės, meninio lygio, stilistikos, tipologijos, tematikos, geografijos, chronologijos ir kitų atrankos kriterijų. Kiekvienas Valdovų rūmams atrinktas įsigyti kūrinys nustatyta tvarka įvertinamas mažiausiai dviejų nepriklausomų ekspertų ir tik tuomet sprendžiama dėl jo įsigijimo.
Prieš įsigyjant Palma il Giovane paveikslą „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ savo ekspertines išvadas pateikė garsus italų meno istorikas, Caravaggio bei Italijos baroko tapybos, XVIII a. grafikos žymus tyrinėtojas, Romos universiteto profesorius Maurizio Marini (gim. 1942). Tai vienas autoritetingiausių baroko tapybos specialistų šiandieninėje Italijoje, kurio studijos leidžiamos italų, vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis (pvz., apie dailininkus Caravaggio, Diego Velazquez ir kt.). Prof. M. Marini – daugelio pasaulio muziejų (Madrido Prado, Milano Palazzo Reale, Bergamo Accademia Carrara, Palermo Palazzo Zijno, Romos Palazzo Venezia, Tokijo Teyen Metropolitan, Niujorko Metropolitan ir kitų kt.) ekspertas. Jis yra apdovanotas Casertos miesto Vanvitelli (1988), Italijos Respublikos Ministro pirmininko (1989) premijomis, o 1996 ir 2001 m. ant Kapitolijaus kalvos jam dukart įteikta prestižinė premija „Premio Roma“ už meno tyrimus. Profesorius 1991 m. taip pat buvo apdovanotas Šv. Mauricijaus ir Lazaro ordinu už nuopelnus kultūrai, o 1996 m. paskelbtas Caravaggio miesto garbės piliečiu. Be prof. M. Marini savo išvadas apie Palma il Giovane paveikslą „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ pateikė ir žymios Lietuvos dailės kolekcijų tyrinėtojos – Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Ieva Kuizinienė bei Lietuvos dailės muziejaus senosios tapybos rinkinio tyrinėtoja, katalogo „Lietuvos sakralinė dailė“, t. I: „Tapyba, skulptūra, grafika“ sudarytoja, Vilniaus dailės akademijos doktorantė Dalia Tarandaitė. Po ekspertų išvadų nelikus abejonių dėl kūrinio autorystės ir jo sukūrimo meto, jį buvo nutarta įsigyti atkuriamiems Valdovų rūmams. Ne tik transportavimo, bet ir paveikslo įsigijimo, laikino saugojimo Romoje problemas Valdovų rūmų paramos fondui bičiuliškai padėjo spręsti Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje ir jos darbuotojai – laikinasis reikalų patikėtinis Artūras Gailiūnas, vyriausiasis specialistas Petras Pietaris ir kt. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir jos vadovas ministras Antanas Valionis, ministerijos institucijos (pvz., Lietuvos ambasados prie Šv. Sosto, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje) bei ministerijos pareigūnai ir anksčiau yra talkinę Lietuvos dailės muziejui bei Valdovų rūmų paramos fondui įsigyjant bei į Lietuvą atvežant meno vertybes (pvz., 2005 m. Valdovų rūmams įsigytus du gobelenus, kurie nuo liepos 6 d. eksponuojami Taikomosios dailės muziejuje), taip pat rengiant tarptautines parodas.
Jacopo Negretti, vadinamo Palma il Giovane, paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ įsigyti atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams buvo atrinktas neatsitiktinai. Žinoma, jog šio vieno garsiausių Venecijos manierizmo ir ankstyvojo baroko dalininko, kurio kūryba gretinama su Tiziano Vecellio ir Jacopo Tintoretto, paveikslų tikrai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos (1587–1632) tapybos rinkinyje, kuris buvo sukauptas perkant paveikslus Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, Antverpene, gaunant Mantujos kunigaikščio dovanų. Minima, jog Žygimanto Vazos agentas Venecijoje nupirko iš paties Palma il Giovane paveikslą „Madona su šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Stanislovu“, kurio likimas nėra žinomas. Šio dailininko kūriniai išvardijami ir 1673 m. Paryžiuje įvykusio aukciono dokumentuose, kai po Žygimanto Vazos sūnaus Jono Kazimiero, atsisakiusio Lietuvos ir Lenkijos valdovo sosto ir gyvenusio Prancūzijoje, mirties buvo parduodama Vazų dinastijos meno kūrinių kolekcija, Jono Kazimiero Vazos išsigabenta į Prancūziją. Vazų dinastijos atstovų XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje sukauptoje įspūdingoje paveikslų kolekcijoje be Palma il Giovane drobių taip pat buvo tokių garsių italų, vokiečių, austrų, flamandų dailininkų kaip Tommaso Dolabella, Guido Reni, Pietro Beretini da Cortona, Jan Brueghel, Peter Paul Rubens, Anthonio van Duck, Jacob Jordaens, Rembrandt van Rijn, Lucas Cranach, Joseph Heintz, Bartholomäus Strobel, Bartoholomäus Spranger ir kt. kūriniai. Šių ir kitų dailininkų paveikslai puošė Vazų dinastijos rezidencinių rūmų Krokuvoje, Varšuvoje ir Vilniuje interjerus. Vazos, kaip ir kiti valdovai, dažnai vežiojosi savo meno rinkinius, baldus iš vienos rezidencijos į kitą. Tuo būdu XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje minėtų dailininkų darbai neabejotinai ne kartą yra puošę ir Vilniaus rūmų sienas. Vazų dinastijos valdovų, kurie XVII a. pradžioje ankstyvojo baroko stiliumi perstatė Valdovų rūmus Vilniuje ir čia dažnai rezidavo, paveikslų kolekcija buvo pradėta skaidyti jau XVII a. vidurio karų su Maskva ir Švedija metu. Per 200 paveikslų kaip karo grobis buvo išgabenta į Švediją, o 1673 m. Paryžiaus aukciono kataloge minimi dar 150 paveikslų. Daugumos jų likimas nėra žinomas, jie neidentifikuoti. Vos keli žinomi Vazų kolekcijos kūriniai šiandien saugomi Krokuvos Vavelio ir Varšuvos karališkose pilyse, taip pat garsiojoje Drezdeno paveikslų galerijoje. Taigi, Valdovų rūmams Italijoje įsigytas garsaus dailininko Palma il Giovane, kurio kūrinių būta Vazų dinastijos atstovų rinkiniuose, paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ ateityje pagrįstai papuoš atkuriamų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje vieną iš Vazų ankstyvojo baroko salių.
Palma il Giovane paveikslo „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ (drobė, aliejus; 0,85 x 0,79 m) centre vaizduojamas nuimto nuo kryžiaus Išganytojo kūnas sulinkusiomis kojomis, kurį iš nugaros prilaiko šv. evangelistas Jonas. Kairėje kompozicijos pusėje pavaizduota sielvarto iškankinta švč. M. Marija, prigludusi prie Sūnaus rankos, o dešinėje – šv. Marija Magdalena, pasirengusi ištepti Kristaus kūną aliejais. Šios pagrindinės ir kitos paveikslo siužeto figūros dailininko pavaizduotos manierizmui būdingu šviesos ir tamsos antitezės principu. Centrinę kompozicijos vietą užimanti Kristaus figūra labiausiai išryškinta šviesos. Prof. M. Marini nuomone, šis paveikslas greičiausiai yra didesnio paveikslo modelis, sukurtas pagal akvarelinį eskizą. Išliko trys Palma il Giovane paveikslai, sukurti panašia tematika ir pagal panašią schemą, Venecijos Accademia galerijoje, Belluno katedroje ir Bavarijos valstybiniuose paveikslų rinkiniuose Miunchene. Jų ikonografija ir sukūrimo laikas gali pateikti orientacinę informaciją ir apie Valdovų rūmams įsigytą paveikslą, kuris tokiu atveju datuotinas apie 1600 m. Kompozicijos, bet ne spalvinio sprendimo panašumas šį paveikslą taip pat sieja su Reggio Emilia katedros drobe „Kristaus apraudojimas“ bei to miesto muziejuje saugomu paveikslo eskizu. Tačiau nei su vienu iš čia išvardintų kitų Palma il Giovane darbų įsigytasis Valdovų rūmams kompozicijos, technikos ir stilistikos prasme nėra susijęs „in toto“. Todėl, prof. M. Marini nuomone, šis paveikslas galbūt galėtų būti siejamas su neišlikusiu Candianos Šv. Mykolo benediktinų vienuolyno (Paduva) bažnyčios altoriui nutapytu paveikslu „Miręs Kristus su verkiančiomis švč. M. Marija ir šv. Marija Magdalena“, kuris yra minimas 1648 m. dokumente kaip vertingas Palma kūrinys. Valdovų rūmams įsigytas paveikslas galėtų būti minėto vienuolyno neišlikusio altorinio paveikslo bandomasis „portatyvinis“ modelis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigyto paveikslo „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ autorius Jacopo Negretti (1544–1628), dažniausiai vadinamas Palma il Giovane, yra vienas žymiausių ir ryškiausių XVI–XVII a. sandūros – vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo baroko – Venecijos mokyklos dailininkų. Savo pravardę „jaunesnysis“ jis gavo dėl to, kad jo senelis, taip pat Jacopo Negretti (apie 1480–1528), taip pat buvo garsus italų dailininkas ir vadintas „Palma il Vecchio“ („vyresnysis“). Kaip dailininkas, anot M. Marini, Palma il Giovane susiformavo XVI a. antrosios pusės garsiųjų Venecijos dailininkų Tiziano Vecellio ir Jacopo Tintoretto aplinkoje ir įtakoje. S. J. Freedberg pabrėžia, jog ir Veronese bei Bassano kūrybos bruožai jam nebuvo svetimi. Sekdamas šių didžiųjų tapytojų suformuota Venecijos mokyklos tradicija, Palma il Giovane didelį dėmesį skyrė šviesos ir tamsos dermei, dramatizmo akcentavimui. Valdovų rūmams įsigytas paveikslas taip pat ryškiai atspindi minėtus dailininko kūrybos bruožus. Palma il Giovane talentas gana anksti buvo pastebėtas. Vos dvidešimtmetis jis nuo 1564 m. dirbo aukštus reikalavimus menininkams kėlusiam Urbino kunigaikščiui Guidobaldo da Montefeltro, kuris Palma il Giovane jau 1567 m. išsiuntė studijoms į Romą. Čia jis išbuvo apie 6 metus. Tai paaiškina ir Romos bei Toskanos manierizmo tradicijų bei stilistinių eksperimentų atspindžius jo kūryboje, kurie nesugebėjo užgožti stiprios Venecijos mokyklos įtakos. Grįžusio į Veneciją dailininko kūryboje vis dėlto galima įžvelgti ir manieristinio piešinio bruožų, ir Tintoretto paveikslams būdingo spalvingumo. Tokia dviejų krypčių tapybos manieros dermė bus būdinga Venecijos mokyklos atstovams iki pat XVII a. pabaigos. Šiuo požiūriu Palma il Giovane yra ryškus ir tipingas savo meto Venecijos mokyklos atstovas, kartais patetiškai vadinamas ir paskutiniuoju Venecijos Renesanso tapytoju. Venecijoje dailininkas iškart gavo daug visuomeninių ir privačių užsakymų. Po 1577 m. Dožų rūmų gaisro Palma il Giovane nutapė tris paveikslus Didžiosios tarybos salei. Po Tintoretto mirties 1594 m. Palma il Giovane tapo populiariausiu bei įtakingiausiu Venecijos dailininku, tęsusiu savo pirmtako tradicijas. XVII a. pradžioje Palma il Giovane taip pat pagarsėjo kaip mitologinės tematikos darbų, skirtų siauram intelektualų sluoksniui, kūrėjas. Būtent šiuo menininko kūrybinio apogėjaus metu Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza įsigijo jo kūrinių savo kolekcijai. Išskirtinį dailininko statusą Venecijos mieste liudija jo palaidojimo vieta garsiojoje San Giovanni e Paolo bazilikoje, kur jam paminklą sukūrė vienas garsiausių to meto architektų Vincenzo Scamozzi. Paminklą puošia trys biustai – centre paties Palma il Giovane, kairėje – Palma il Vecchio (abu sukurti 1621 m. Giacomo Alberelli), dešinėje – Tiziano (priskiriamas Alessandro Vittoria). Taip siekta pabrėžti, kuriuos menininkus pats Palma il Giovane laikė savo svarbiausiais mokytojais. Greta esančių angelų figūrėlių rankose – palmių šakelės, primenančios dailininko pravardę (it. palma = liet. palmė).
Palma il Giovane paveikslai šiandien yra saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose: Sankt Peterburgo Ermitaže, Los Andželo J. Paul Getty muziejuje, Luvre, Vašingtono nacionalinėje meno galerijoje, Londono nacionalinėje galerijoje, Čikagos meno istorijos institute, San Francisko dailiųjų menų muziejuje, Milano Ambrosiana bibliotekoje, Venecijos Accademia galerijoje, Milano Brera pinakotekoje, Suomijos nacionalinėje galerijoje Helsinkyje, Australijos Viktorijos nacionalinėje galerijoje, Samuel H. Kress fondo kolekcijoje ir pan., Venecijos, Romos, Genujos rūmuose ir bažnyčiose.
Vienas šio garsaus Venecijos dailininko kūrinys – paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ – bus rodomas ir atkurtuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Šiuo metu drobė perduota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams, kurie parengs paveikslą eksponavimui, pritaikys jam tinkamą rėmą. Italijoje įsigytą Palma il Giovane paveikslą „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ kartu su kitais autentiškais kūriniais bus galima pamatyti nuo 2006 m. liepos 6 d., kai bus pirmą kartą atnaujinta ir papildyta Taikomosios dailės muziejuje 2005 m. liepos 6 d. atidaryta ilgalaikė atkuriamiems Valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ekspozicija, bendrai surengta Lietuvos dailės muziejaus ir Valdovų rūmų paramos fondo.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra