Seniūnijos salėje įvyko diskusija apie Žalgirio mūšį, jo reikšmę Lietuvai prieš 600 metų ir šios pergalės įtaką šiandieninei lietuvių savimonei. Diskusija vyko tarsi Žalgirio mūšio lauke – visą seniūnijos salės sieną puošė Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopija, kurią nutapė naumiestiškis Tadas Malinauskas.

 

Apie Žalgirio mūšį su naumiestiškiais ir jų svečiais diskutavo Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas. Susirinkusieji aktyviai atsakinėjo į retorinį klausimą „Ką jums reiškia Žalgirio mūšis?“. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui ši data asocijuojasi su 200 m. karų su kryžiuočiais pabaigos vainikavimu, verslininkui Rimantui Cibauskui – su pergale, simbolizuojančia tautos varomąją jėgą, šilutiškiui Antanui Krušnauskui – su tautos išlikimu.

 

Apie Žalgirio mūšį – tautiškumo simbolį kalbėjęs A. Gečas atkreipė dėmesį, kad Žalgirio mūšio interpretacijų sovietmečiu būta įvairių. Žalgirio mūšis tapo vyraujančiu viduramžių istorijos įvykiu, kuriuo visaip bandyta žmonėms įkalti vokiečių, kaip priešų, turinčių tiesioginį ryšį su viduramžių kryžiuočiais, įvaizdį.

 

A. Gečas priminė, kad prieš penkerius metus istorikas Alfredas Bumblauskas apgailestavo, kad Lietuvoje nėra paminklo Žalgirio mūšiui: „Naumiestiškiai bus vieni iš pirmųjų Lietuvoje, pastatę paminklą Žalgiriui atminti, kitas paminklas yra šis paveikslas – puiki ugdymo priemonė. Prie jo istorijos mokytojai galės vesti pamokas, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą“.