Atidengtas vienas iš pirmųjų paminklų Žalgirio mūšiui
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
2010 m. liepos 18 d., sekmadienį, Žemaičių Naumiestyje vyko šventiniai renginiai, skirti Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių ir Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui paminėti.
Apie Žalgirio mūšio reikšmę
Seniūnijos salėje įvyko diskusija apie Žalgirio mūšį, jo reikšmę Lietuvai prieš 600 metų ir šios pergalės įtaką šiandieninei lietuvių savimonei. Diskusija vyko tarsi Žalgirio mūšio lauke – visą seniūnijos salės sieną puošė Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopija, kurią nutapė naumiestiškis Tadas Malinauskas.
Apie Žalgirio mūšį su naumiestiškiais ir jų svečiais diskutavo Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas. Susirinkusieji aktyviai atsakinėjo į retorinį klausimą „Ką jums reiškia Žalgirio mūšis?“. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui ši data asocijuojasi su 200 m. karų su kryžiuočiais pabaigos vainikavimu, verslininkui Rimantui Cibauskui – su pergale, simbolizuojančia tautos varomąją jėgą, šilutiškiui Antanui Krušnauskui – su tautos išlikimu.
Apie Žalgirio mūšį – tautiškumo simbolį kalbėjęs A. Gečas atkreipė dėmesį, kad Žalgirio mūšio interpretacijų sovietmečiu būta įvairių. Žalgirio mūšis tapo vyraujančiu viduramžių istorijos įvykiu, kuriuo visaip bandyta žmonėms įkalti vokiečių, kaip priešų, turinčių tiesioginį ryšį su viduramžių kryžiuočiais, įvaizdį.
A. Gečas priminė, kad prieš penkerius metus istorikas Alfredas Bumblauskas apgailestavo, kad Lietuvoje nėra paminklo Žalgirio mūšiui: „Naumiestiškiai bus vieni iš pirmųjų Lietuvoje, pastatę paminklą Žalgiriui atminti, kitas paminklas yra šis paveikslas – puiki ugdymo priemonė. Prie jo istorijos mokytojai galės vesti pamokas, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą“.
Po diskusijos apie Žalgirio mūšį, kitas lietuvių kovas su ordinais, pristatyta paroda Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Apie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) pradžią Šilutėje kalbėjo LPS Šilutės skyriaus iniciatyvinės grupės narys, LPS tarybos narys Šarūnas Laužikas, apie Sąjūdžio veiklą Žemaičių Naumiestyje – Adelė Jankienė. Antanas Krušnauskas akcentavo, kad priminti apie atkuriamą Nepriklausomybę būtina dėl jaunosios kartos, kuri apie tai mažai težino.
Su vėliavomis ir ąžuolo vainikais
Ant kalno šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje suskambo varpai, sudundėjo būgnai, pakvietę į šv. Mišias, kurias aukojo klebonas Kazimieras Leščiauskas. Į bažnyčią įneštos ir šv. Mišių metu pašventintos Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Šilutės savivaldybės, Žemaičių Naumiesčio, Degučių, Rusnės vėliavos, melstasi už tuos, kurie mylėjo Tėvynę ir už ją padėjo savo gyvybes vardan ateities kartų. Po bažnyčios skliautais skambėjo Klaipėdos mišraus choro „Aukuras“ (dirigentas A. Vildžiūnas) giesmės ir dainos, o už langų griaudėjo ir pliaupė lietus.
„Mes esame išskirtiniai, mokame iššaukti lietų, o kai reikia – giedrą“, – juokavo Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, nes ką tik pliaupusi liūtis nustojo išsirikiavus šventinei eisenai. Garbingų svečių ir naumiestiškių eiseną su ąžuolo girlianda, vėliavomis iki Dariaus ir Girėno parko lydėjo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų orkestras „Pamarys“ ir šokėjos (vadovai G. ir J. Railos).
Nuo šiol akmenimis grįstas takas Dariaus ir Girėno parkelio kalvoje privers sustoti kiekvieną ir dideliame akmenyje perskaityti Žalgirio mūšio datą. Šis paminklas valstybei nekainavo, jis pastatytas geros valios žmonių aukotomis lėšomis. Taip tęsiama naumiestiškių tradicija įamžinti svarbiausias Lietuvos tautai datas. Paminklą pašventino klebonas K. Leščiauskas, simbolinę tautinę juostelę perkirpo Savivaldybės meras V. Pozingis, administracijos direktorius Š. Laužikas, verslininkas R. Cibauskas ir Žemaičių Naumiesčio seniūnas J. Budreckas.
Nugriaudėjo trys patrankos salvės: už Žalgirio mūšio pergalę prieš 600 m. ir Vytauto Didžiojo garbei, už Lietuvos Respubliką ir jos Prezidentę dalią Grybauskaitę, už Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį.
Nuotraukoje: Atidengtas vienas iš pirmųjų paminklų Žalgirio mūšiui
Susiję straipsniai
Lietuva
2019-02-17, 11:03
0 komentarų
Pilėnų žūtis – paskutinis Karšuvos mūšis
- Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Astravo bažnytiniai metrikai kaip Jiezno metrikinių knygų veidrodis
- Knygos „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje
- JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą demonstruoja nepajudinamą JAV solidarumą su Lietuva
- Danutė Gailienė. Ar išlaikėme praeities didvyrių geną?
- Lietuvos karininkas ir Nepriklausomos Lietuvos gynėjas Antanas Juozapavičius
Europa
Pasaulis
2019-02-16, 10:40
0 komentarų
V. Vengrienė: legendiniame „Amerikos balso” radijuje dirbome prasmingai
- Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
- Brazilijoje – Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
- Prof. Juozas Skirius: kaip buvo paskirtas ir pripažintas Vytautas Čekanauskas Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele 1977 metais
- Algimantas Liekis. Išlikimas lietuviais tėvynėje ir kitur. Minint Lietuvių Chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo 70-metį
- Čikagoje paminėtas 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto sukilimas
Religija
2019-02-14, 19:59
0 komentarų
Vilniaus arkivyskupijos žinios. Melsimės už Tėvynę
- Prieš 88 metus popiežius Pijus IX inauguravo Vatikano radijo stotį
- Kauno arkivyskupijos kronika
- Lietuvos valstybės atkūrimo 100- čiui. Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis
- Atgimė 300 metų saugotas rankraštis apie Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklus
- Kunigo Prano Bieliausko tėviškėje
REKLAMA
Krūmų pjovimas. Apleistų žemių tvarkymas. Mokame 100–300 Eur/ha. Tel. 8 624 82 234.
DRAUGAI
