Atidengta atminimo lenta dr. Valteriui Didžiui

Autorius: Voruta Data: 2018-07-09 , 10:20 Spausdinti

Jurga PETRONYTĖ, www.ve.lt

Klaipėdoje, ant Turgaus gatvės 2 namo, šeštadienį atidengta  atminimo lenta gydytojui, buriuotojui, visuomenės veikėjui, Tilžės ir Fuldos aktų signatarui dr. Valteriui Didžiui (1896-1977 m.).

Atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo iš Australijos atvykę Valterio Didžio vaikai Ieva ir Martynas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai, istorija besidomintys klaipėdiečiai.

Prisimenatnt V. Didžio asmenybę, akcentuota lietuvybės išsaugojimo svarba. Valteris Didžys gimė 1896 m. Unguroje, Rytų Prūsijoje (dabar Vengoževas, Lenkija). Jo tėvai buvo suvokietėję ir lietuviška jų pavardė buvo rašoma Didschies. Vokiškai bivo kalbama namuose, vokiškai V. Didžys baigė Tilžės gimnaziją ir Miuncheno universiteto Medicinos fakultetą, tarnavo vokiečių kariuomenėje.

„Išsiaiškinęs savo lietuvišką kilmę tėvas atkūrė lietuvišką pavardę, išmoko lietuvių kalbą ir tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju. Jo mama dėl to buvo labai supykusi, išsižadėjusi sūnaus ir 10 metų su juo nebendravo“, – atidengiant lentą prisiminė V. Didžio dukra Ieva.

1918 m. V. Didžys tapo vienu Prūsų (Mažosios Lietuvos) tautinės tarybos steigėjų ir narių, Tilžės akto signataru. 1918–1920 m. teikė paramą besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.

1924–1939 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo geležinkelio ruožo gydytoju, turėjo savo kliniką Turgaus g. 1 name. V. Didžys pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas. Buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

1926 m. Klaipėdoje įsteigė lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubą“ ir buvo jo komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį.

1926 m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu.

Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946 m. tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos.

1949 m. išvyko į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m.

V. Didžys mirė 1977 m. spalio 21 d. Melburne. „Kai mirė tėvas – jo kūną sudeginome ir leikėme urną namuose. Po dešimtmečio mirė mama – jos urną taip pat laikėme namuose. Vėliau viešėdamas Lietuvoje, apsilankiau Bitėnų kapinaitėse, Martyno Jankaus muziejuje. Nusprendėme, palaidoti tėvus kartu su kitais Mažosios Lietuvos veikėjais“, – sakė V. Didžio sūnus Martynas. 2013 m. rugsėjo 7 d. Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos palaikai iškilmingai palaidoti Bitėnų kapinėse.

M. Didžys kukliai priėmė iniciatyvą atidenti atminimo lentą jo tėvui. „Galvojau, kad visi Tilžės akto signatarai yra nusipelnę, kad jų pavardės būtų surašytos ant vienos lentos“, – sakė jis ir su šypsena įvertino, jog atminimo lentoje pavaizduotas dr. V. Didžys visai nepanašus į šviesaus atminimo tėvą.

Mažoji Lietuva Klaipėda, Valteris Didžys

---

---