Atėjimas. I Advento sekmadienis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Paskutinio liturginių metų sekmadienio (Romos rito ekstraordinarinėje formoje) Evangelija pranašauja antrąjį Kristaus atėjimą. Adventas–Atėjimas yra krikščionio buvimo šioje žemėje būdas – žmogus yra tam, kad lauktų. Kristaus laukimas yra krikščionio išsipildymas. Juk laukiame to, kuris jau atėjo; kuris pasiliko su mumis savo Kūne; kuris nuolat ateina pas mus sakramentinėje Aukoje, jeigu tik mes pas Jį ateiname sakramentinėje malonėje; jis būna mūsų maldoje, jei tik kreipiamės į jį visa širdimi.
 
Atėjimo laukimas yra tikroviška Ateinančiojo patirtis Kristaus Kūno sakramentuose. Tai, ką patiriame, yra nuolat mus pripildanti Dievo meilė. Ji ateina pas mus kaip mus perkeičianti ir šventinanti dovana – malonė. Tad laukimas yra ne kas kita, o pats šventėjimo aktas. Laukimas iš esmės yra išsipildanti sakramentinė būsena: „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių“ (Rom 13,14, I advento sekmadienio liturginis skaitinys).
 
„Apsivilkti Viešpačiu“ nėra tik gražus moralinis pamokymas. Apaštalas ragina atsispirti nuodėmės sužeistai žmogiškajai prigimčiai būdingam niekingų dalykų troškimui ir įsibūti į Viešpaties gyvastį. Jis gi yra Kūnas, kurio nariai esame. O mūsų žmogiškai kūniškas sąlytis su Viešpaties Kūnu yra sakramentinis gyvenimas. Vadinasi, krikščionio gyvenimas yra nuolatinė pastanga būti Kūne. Čia vyksta žmogiškosios prigimties šventinimas – Jo atėjimas ir įsibuvimas į mūsų valingą širdies aktą.
 
Apie tai byloja ir šio liturginio sekmadienio Įžangos ir Aukojimo giesmių tekstai: „Į Tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą; mano Dieve, tavimi pasitikiu, lai nerausiu iš gėdos; ir lai neišjuokia manęs manieji priešai; juk visi, kurie tavęs laukia, nebus sugėdinti“ (Ps 24, 1 – 3).
 
Įsidėmėkime Psalmininko žodžius „pakėliau savąją sielą“. Ar žinome, ką reiškia šie žodžiai? Ką reiškia kelti savąją sielą Dievop? Tai – ne emocijų kilnojimasis. Tai – šventinamos ir Dievo palaikomos valios aktas – suteikiamos malonės ir tikėjimo dorybės, arba sielai suteiktos galios, aktas. Keldamasis krikščionis laukia:
 
„Prašome, Viešpatie, sužadink savąją galią ir ateiki, kad, tau globojant, būtume verti išvadavimo iš gresiančių mūsų nuodėmių pavojų, o tau išlaisvinant, būtume verti išganymo. Kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu vienybėje su Dievu Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen.“ (I advento sekmadienio Kolekta, arba Pradžios malda).
 
Viešpaties prašome mus įgalinti ir išsilaisvinti. Adventas prasideda kaip krikščionio susivokimas esminiame savo gyvasties prioritete – Dieve. Žmogiškasis mirtingas gašlumas įvelia sielą į aibę Amžinybės perspektyvoje nevertų santykių. Mes įnirtingai siekiame išsipildymo ir todėl nepaliaujamai kaupiame malonius potyrius. O Viešpaties potyris dažnai yra užmirštamas; arba šis sakramentinis potyris yra įgvelbiamas į aistringų potyrių audinį.
 
Neseniai teko kalbėtis su studente – jauna katalike, kuri man karštai įrodinėjo, kad krikščionis jau nebestovi prie Kryžiaus su Mergele Marija; krikščionis yra jau atpirktas, todėl jam Auka yra tik praeities faktas. Šv. Mišios kaip Aukos dabartis šiam jaunam žmogui nėra reikalingos.
 
Aišku, pakaitalas šiam žmogui yra malonus džiūgavimas apeigų metu. Prisikėlimas jai yra malonaus religinio gyvenimo sinonimas. Ji jau nebelaukia. Ji yra išsipildžiusi ir džiūgaujanti. Kokia prasmė kantriai siekti šventumo malonės ir patirti Aukos sakramente mane į save įskiepijantį Viešpatį? Jokios … Be abejonės, ji yra suklaidinta.
 
Toks „tikėjimas“, deja, išsilaikys tik iki pirmų sunkesnių išbandymų arba didesnių malonių patirčių. Ko lauki, su tuo ir sutapsi, tuo ir tapsi.
 
Adventas yra įsibuvimas į jau čia ir dabar sakramentuose ir mano šventinamoje sieloje sužydintį Viešpatį. Neapsigaukime, Viešpats yra arti – Aukos sakramente.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: M. Kubilius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra