Pagrindinis puslapis Religija Katalikų kunigai Ateitininkų metai. Kunigas Rankelė išvyksta į Kamajus

Ateitininkų metai. Kunigas Rankelė išvyksta į Kamajus

Ateitininkų metai. Kunigas Rankelė išvyksta į Kamajus

Kun. Rankelė į Kamajus. Kitoje pusėje – fotografo spaudas: <Foto “Mėgėjas” L. Dainys>.

Aleksandras Sakas, Klaipėda, resfamiliaris.blogspot.com

Šeimos fotografijų albume yra tokia nuotrauka: Tėvo ranka nuotraukos apačioje parašyta: Kun. Rankelė į Kamajus. Kitoje pusėje – fotografo spaudas: <Foto “Mėgėjas” L. Dainys>. Kada ir kokia proga ši fotografija daryta ir kas tas kunigas Rankelė?

Trumpą jo biografiją radau Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinklalapyje:

Kunigas Kazimieras Rankelė gimė 1900 Raukštoniuose, Ramygalos vlsč. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio progimnazijoje. 1920 įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau mokslus tęsė Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą vadovavo Kauno ateitininkams, kunigavo Rokiškyje, Kamajuose, Palėvenėlėje. Mirė 1937. Palaidotas Ramygalos kapinėse.

Kunigas Kazimieras Rankelė nuotraukoje yra antros eilės centre, skaičiuojant iš kairės – penktas, lengvai atpažįstamas iš vešlių garbanų. Greta jo, toje pačioje eilėje ketvirtas iš kairės – profesorius Pranas Dovydaitis, Nepriklausomybės akto signataras ir ateitininkų sąjūdžio kūrėjas, antras iš kairės – Aleksandras Sakas, tuo metu vienas iš Kauno moksleivių ateitininkų vadovų.

Žemėliau, tiesiog ant grindų sėdinčiųjų eilėje iš kairės – būsimieji aviatoriai Viktoras Ašmenskas ir Eduardas Buinevičius, trečias – Jonas Mockūnas, pirmas iš dešinės – Jonas Bastakys.

Nuotraukoje įamžinto įvykio aplinkybės paaiškėjo, skaitant istoriko Artūro Svarausko straipsnį “Lietuvos Darbo federacijos nesutarimai su katalikų politine srove po 1926 m. perversmo“. Kazimieras Rankelė už radikalių socialinių ir tautinių idėjų propagavimą bažnytinės vadovybės buvo nubaustas, išsiunčiant jį iš Kauno į provinciją – Kamajus – pastoracinio darbo dirbti. Nuotraukoje matome 1934 metų sausio 13 dieną Karmelitų parapijos salėje įvykusį Kauno moksleivių ateitininkų atsisveikinimą su savo dvasiniu vadovu.

Kitą – 1934 metų sausio 14 – dieną kunigo Kazimiero Rankelės išleistuvės pratęstos mišiomis Karmelitų bažnyčioje, susirinkimu Tilmanso salėje ir vakariene “Lietuvaitės” valgykloje. Per vakarienę sakytos kalbos ir įteikta Lietuvos darbo jaunimo sąjungos dovana – lazda su užrašu „Idėjos šunims mušti“.

Pirmoje eilėje iš kairės: trečias – Lietuvos darbo jaunimo sąjungos vadas dr. Kazimieras Ambrozaitis, ketvirtas – kun. Kazimieras Rankelė, šeštas – Lietuvos darbo jaunimo sąjungos pirmininkas Vacius Baniulis. Nuotrauka iš Jono Mockūno jaunesniojo archyvo.

Tą patį vakarą kunigas Kazimieras Rankelė buvo išlydėtas Kauno geležinkelio stotyje.

Kaune liko kunigo Kazimiero paslaptys, žinomos tiktai nuodėmklausiui ir artimiausiems draugams. Gediminas Lipnickas viename savo straipsnių įdėjo ištrauką iš 1934 metų vasario 2 d. kunigo Rankelės laiško, rašyto idėjos draugui kunigui Alfonsui Lipniūnui, būsimam nacių Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniui. Ištrauka išties intriguojanti:

Jums galbūt nežinoma, kad aš į darbininkų sielą buvau visiškai įėjęs. (…) Dėl to aš anksčiau kaip policija žinodavau daugelį nusikaltimų. Kur galėdavau, sulaikydavau. Tokių atsitikimų buvo daug. Bet kur negalėdavau sulaikyti, pats dalyvaudavau, kad bent juos sumažinčiau. Taip yra buvę, kad aš su darbininkais ėjau vogti. Žmonės buvo nevalgę, išbadėję. Mano visi daiktai taip pat buvo ištuštinti. Aš negalėjau nuo noro pasiieškoti ko nors svetimame bute sulaikyti. Dėl to ėjau kartu, bet saugojau, kad galimai mažiau žalos padarytų. Vėliau, kai daugiau užsidirbo, privedžiau prie to, kad nebevogtų ir pavogtas dešras bei kumpius atpirktų.

Kamajuose, kaip regis, kunigas Rankelė neužsibuvo. Tais pačiais 1934 metais jis – jau Rokiškyje. Čia pradėjo konfliktuoti su klebonu, kuriam, kaip rašė to meto spauda, labiau nei sielovada rūpėjo pinigai ir kortos. Kunigas Rankelė iš Rokiškio greitai buvo iškeltas, tačiau parapijiečiai dėl to pakėlė triukšmą. Įvykius aprašiusias “Lietuvos žinias” klebonas padavė į teismą, taigi, buvo įsiplieskęs Bažnyčiai nemalonus skandalas. Galų gale klebonas taip pat turėjo palikti Rokiškį, o parapija buvo nubausta interdiktu – laikinai uždraustos visos iškilmės.

Kunigas Kazimieras Rankelė neliko užmirštas iki šių dienų. Viename iš anoniminių interneto komentarų radau tokią legendą (rašytą 2011 metų gruodį):

Buvo kunigas Rankelė seniai jau, tai jis nieko nieko neimdavo iš žmonių. Kiti kunigai jį į sklepą uždarė, nes jis, matot, kainą muša.

https://resfamiliaris.blogspot.com/2017/08/kunigas-rankele-isvyksta-i-kamajus.html

 

Naujienos iš interneto