Ateitininkai apžvelgia naujausius savo darbo rezultatus

Autorius: Data: 2012-07-26, 11:05 Spausdinti

Ateitininkų federacija, prieš porą metų minėjusi organizacijos gyvavimo šimtmetį, jau vertina antrojo šimtmečio pirmųjų metų darbo rezultatus. Kokie ateitininkai yra šiandien? Kaip jaunimo organizacija prisideda prie visuomeninės veiklos XXI amžiuje? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Ateitininkų federacijos (AF) pirmininkė Rozvita Vareikienė.

Kas yra ateitininkai šiandien? Kuo jie kitokie nei buvo prieš šimtą metų?

Tai vienintelė Lietuvos jaunimo organizacija, turini tokias gilias tradicijas ir ilgametę patirtį. Ateitininkų veikla yra įvairiapusė – apima religinę, kultūrinę, socialinę, visuomeninę ir politinę kryptis. Per šimtą metų organizacija yra išbandžiusi įvairias jaunimo veiklos formas, kurias sėkmingai taiko, atsižvelgdama į konkrečias vietos ir laiko sąlygas – vyksta darbas kuopose, akademijose ir stovyklose, organizuojami kursai, savanorystės projektai, ateitininkai suteikia pagalbą ir kitoms organizacijoms.

Esame organizacija, geriausiai žinoma visuomenėje tarp intelektualų, kultūros, švietimo ir akademinės bendruomenės narių dėl mūsų istorijos ir organizacijos narių įnašo į Lietuvos valstybės politinę, kultūrinę ir socialinę raidą bei dėl glaudaus bendradarbiavimo su Katalikų Bažnyčia.

AF turi kuopų ir kitų struktūrinių vienetų tinklą visoje Lietuvoje ir išeivijoje, todėl mūsų veikla pasiekia jaunimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse, kur jaunimo užimtumas yra labai ribotas. Išeivija pritraukia ir naujosios kartos emigrantus. Džiaugiamės, kad ten kuriasi naujos ateitininkų kuopos.

Vis dažniau ir drąsiau ateitininkai išreiškia savo poziciją viešojoje erdvėje aktualiais organizacijai bei visuomenei klausimais. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais AF labai aktyviai pasisakė už šeimą ir jos sampratą, kuri yra sukuriama sudarius santuoką laisvu vyro ir moters sutarimu.

Kokie pagrindiniai iššūkiai iškyla ateitininkų idėjoms šiandienos visuomenėje?

Lietuvą pasiekiančios tendencijos perkainoti ilgaamžes vertybes (atsakomybės, įsipareigojimo, tiesos ir kt.), deja, bando išstumti ateitininkų puoselėjamas idėjas į negatyvią opoziciją. Visuomenėje iškyla nepalanki krikščionybei atmosfera, nyksta moralės normos. Mažėja dėmesys kultūros ugdymui ir plinta „naujojo amžiaus“ (angl. New Age) idėjos. Informacijos pertekliaus kontekste mažėja gebėjimai atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, analizuoti, vertinti, apibendrinti bei daryti išvadas.

Iš kitos pusės, pastebime, kad vis mažiau valstybinės paramos teikiama jaunimo organizacijoms bei jų veiklai palaikyti. Pereinama prie organizacijų finansavimo per viešuosius paslaugų pirkimus. Taip nevyriausybinės organizacijos praranda galimybę kūrybiškai plėtoti veiklą ir tampa valstybės užsakymų vykdytojomis.

Formuojasi visuomenės nuostata, kad jaunimo organizacijos yra skirtos tik saviraiškai ir laisvalaikiui praleisti. Tokių prioritetų finansavimui pasirinkimas didina tikimybę Ateitininkų federacijai virsti organizacija, orientuota tik į saviraišką ir laisvalaikio užimtumą.

Kartu pastebime, kad visuomenėje nuvertinama ir šeimos, santuokos institucija, menkinama gyvybė. Tačiau su šiuo iššūkiu turi kovoti ne tik Bažnyčios struktūros ir organizacijos. Prie jų galime, o kartu ir privalome, prisidėti kiekvienas iš mūsų. Jaunimo organizacija yra pats geriausias sprendimas, nes jauni žmonės bendraudami gali vienas kitam duoti žymiai geresnių pavyzdžių, kaip reikia gyventi, kuo vadovautis, kaip atrasti teisingus sprendimus.

Kaip Ateitininkų federacija atsiliepia į šiuos iššūkius?

Norime būti pajėgūs skleisti ateitininkijos ideologiją visuomenėje ir tapti organizacija, kuri gali kitus įkvėpti ir uždegti. Tam skirtas priemones numato AF strateginis veiklos planas 2011–2015 metams.

Siekiant būti organizacija, kuria galima remtis Lietuvos valstybės politinėje, kultūrinėje ir socialinėje plotmėje, pirmiausia turime atsakingai ugdyti jaunimą pagal ateitininkų principus, nes katalikiška pasaulėžiūra grįstas jaunimo ugdymas gali subrandinti patriotiškai nusiteikusius jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai įsijungti į religinę, visuomeninę, kultūrinę, intelektinę bei pilietinę šalies veiklą, puoselėjant krikščioniškas, tautines ir šeimos vertybes.

Ateitininkai aktyviai reaguoja į visuomenėje kylančias diskusijas. Pavyzdžiui, pernai LR Konstituciniam Teismui aiškinant šeimos sąvoką turbūt nebuvo nei vieno ateitininko, abejingo šiam klausimui. Šia tema buvo kalbama mūsų moksleivių akademijose, sendraugių susitikimuose. Ateitininkai aktyviai diskutavo ir rašė straipsnius tiek virtualioje erdvėje, tiek spaudoje. Mūsų pozicija ir išliko, kad tik santuokos pagrindu sudarytoje šeimoje geriausiai yra užtikrinamos jos narių teisės, apibrėžiamos pareigos ir sudaromos tinkamiausios sąlygos vaikams augti, ugdytis bei tapti visaverčiais visuomenės nariais.

Ateitininkai taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose ir tarptautinėse konferencijose, kuriose nagrinėjama gyvybės kultūra, pasisakoma už negimusios gyvybės apsaugą, prieš eutanaziją ir kitus žmogiškąjį orumą žeminančius reiškinius.

Bendradarbiaudami su Slovakijos eRko organizacija ir kitomis jaunimo organizacijomis Europoje, daug dirbame jaunimo lytinio ugdymo srityje ir stengiamės, kad tai mūsų šalyje netaptų lytiniu švietimu, kuris gali tik skatinti ankstyvesnius lytinius santykius ir jaunimo gyvenimą be atsakomybės.

Reaguodami į šių dienų aktualijas ir problemas, visų pirma ieškome jų sprendimo būdų diskutuodami ir kalbėdami tarpusavyje. Tik nustatę bendrą organizacijos poziciją galime pasiekti geresnių rezultatų.

Rugpjūčio 10-12 d. Ateitininkų rūmuose, Kaune, kaip tik vyks suvažiavimas. Kodėl jis organizuojamas? Kokie tikslai ir uždaviniai?

Ateitininkų federacijos įstatai įpareigoja kas dvejus metus šaukti AF suvažiavimą, kuris yra aukščiausias AF organas, turintis AF įstatų jam suteiktas visuotinio narių susirinkimo teises. Tai reiškia, kad visi svarbiausi organizacijos valdymo, kontrolės, veiklos klausimai čia yra sprendžiami demokratiškai.

Suvažiavimas – tai ateitininkų atskaitos taškas, kuriame pasitikriname, kuria linkme mes einame ir ką mums sako dabartinis laikmetis, ar mokame skaityti šiuos laiko ženklus ir į juos reaguoti.

Šio suvažiavimo tikslas – pasitikrinti savo veiklos kryptį, atsižvelgiant į šio laikotarpio aktualijas, numatyti Ateitininkų federacijos veiklos kryptis Tikėjimų metų, kurie skelbiami 2012 m. spalio 11 d. – 2013 m. lapkričio 24 d., perspektyvoje, atsiliepiant į popiežiaus Benedikto XVI kvietimą naujajai evangelizacijai.

Suvažiavime bus renkamas AF pirmininkas, valdyba, taryba, kontrolės komisija, patikslinamos kai kurios AF įstatuose numatytos kompetencijos, papildomos įstatuose įrašytos procedūros, anksčiau nenumatytų aplinkybių atveju.

Kartu yra labai svarbus organizacijos narių – moksleivių, studentų ir jau mokslus baigusių narių – bendravimas. Šio suvažiavimo metu visi mes kartu galėsime pajusti ypatingą mūsų ateitininkiškos šeimos bendrystę, nes Kaune gyvenančios šeimos į savo namus priims tuos, kurie atvyks iš kitų Lietuvos vietų ir užsienio. Mes visi kartu dalinsimės duona ir meile, ne tik švęsdami Šv. Mišias, bet ir priimdami svečius, būdami laisvalaikio metu.

Šiemet suvažiavimas bus išskirtinis, nes jis vyks praėjus dviem metams po Ateitininkų šimtmečio kongreso ir jame galėsime įvertinti pirmuosius mūsų organizacijos žingsnius antrame šimtmetyje.

Suvažiavime apžvelgsite ateitininkų veiklą po Ateitininkų šimtmečio kongreso. Kuo įdomi ir išsiskyrė jau antrojo AF šimtmečio pradžia?

Pirmaisiais metais per visą Lietuvą ir išeiviją dar tęsėsi šios reikšmingos datos – ateitininkų šimtmečio – minėjimai. Vilniuje Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse veikė paroda „Ateitininkų keliu“, vyko filmo „Ateitininkų istorija“ peržiūros, žurnalo „Ateitis“ šimtmečio renginiai. Ateities leidybinio centro iniciatyva buvo sukurtas filmas „Lagerių moterys“ apie Adelę Dirsytę, Stefaniją Ladigienę ir Nijolę Sadūnaitę, sutvarkyta ateitininkų federacijos biblioteka, kurioje yra per 5 tūkst. knygų.

Pirmaisiais metais atsakingai pradėta kurti ir per kelis mėnesius buvo parengta Ateitininkų federacijos strategija penkeriems metams ir sudarytas šios strategijos įgyvendinimo planas, kuris apėmė programos kuopoms kūrimą, gyvybę ginančią aktyvią ateitininkų poziciją ir studentų, sendraugių aktyvumo klausimus.

Per šiuos metus gimė daug labai gražių naujų iniciatyvų, kurios, tikiuosi, gyvuos ir taps tradicinėmis.

2011 m. sausio mėnesį Ateitininkų federacija kartu su LiJOT ir Lietuvos skautija įsipareigojo vykdyti jungtinę programą pilietiškumui ir tautiškumui ugdyti „TAPK“ (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.), kuri ypač suvienijo ateitininkų kuopas ir paskatino jas dažniau susitikti, kartu rengti įvairius renginius, keliauti. Per šį projektą prie ateitininkų prisijungė daug moksleivių.

Moksleivių ateitininkų sąjunga pradėjo organizuoti BASA kursus, kurių metu dalyviai mokėsi rašyti rašinius, o patys moksleiviai ateitininkų veikloje tapo daug aktyvesni ir kūrybingesni. Tai įnešė daug brandos ir gyvumo, pritraukė dar daugiau moksleivių, ypač jų akademijose. Tokie rezultatai, tikrai, džiugina.

2011 m. kovo mėn. Ateitininkų federacija su LR Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama ugdyti jaunimo pilietiškumą. Tikime, kad šis bendradarbiavimas su Krašto apsaugos ministerija, o kartu ir visa šalies kariuomene, padės jaunuolius sudominti krašto apsauga, ugdys patriotiškai nusiteikusius jaunuolius, pasirengusius kartu įsijungti į šalies kultūrinę, intelektualinę, visuomeninę veiklą. Šio tikslo link ateitininkų organizacija eina jau 100 metų.

Ateitininkai vykdo daug bendrų programų ir su Pilietinės gynybos centru prie KAM, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Pastarasis mums sudarė galimybę nemokamai lankytis Genocido aukų muziejuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir bendromis programomis ugdyti šalies jaunimą.

Džiaugiamės, kai valstybinės institucijos supranta jaunimo organizacijų indėlį į šalies ateitį. Jų nariai – jauni žmonės – tampa atsakingais ne tik šeimai, bet ir visai visuomenei, visai tautai. Tai vėlgi remiasi ateitininkų principais – tautiškumu, visuomeniškumu, šeimyniškumu.

Kaip pastebima ateitininkų veikla išeivijoje?

Drąsiai galiu sakyti, kad jei ne užsienyje gyvenančių lietuvių priklausymas ateitininkų organizacijai, būtų žymiai sunkiau jų šeimoms išlaikyti tautiškumą ir gyventi ta lietuviška dvasia, kuri dabar tarp jų, tikrai, yra išlikusi.

Po šimtmečio kongreso mūsų bendravimas su išeivija tik dar labiau sustiprėjo – į Dainavos stovyklą JAV važiuoja moksleiviai iš Lietuvos, o iš išeivijos vaikai atvažiuoja į stovyklas Berčiūnuose ir moksleivių akademijas. Tai džiugina!

Prieš porą metų prieškongresinėje stovykloje buvo daug išeivių moksleivių, kurie atvažiavo labai nedrąsiai – bijojo, kaip mes juos vertinsime, nes ne visi lengvai kalbėjo lietuviškai. Tačiau jie pamatė ateitininkų bendrystę ir ta baimė ištirpo.

Džiugu, kad atsiranda ir daugiau naujosios emigracijos žmonių, prisijungiančių prie ateitininkų veiklos. Mūsų studentai ir jaunos šeimos, išvažiavusios dirbti ar mokytis į užsienį, atranda ateitininkus ir susidraugauja. Jie mato, kad taip jie gali artimiau bendrauti ir išlaikyti ryšį su savo šalimi, matyti Lietuvą ten, kur jie gyvena – Šiaurės Amerikoje, Prancūzijoje, Briuselyje, Paryžiuje ir kt.

Ką veikia skirtingos AF regioninės kuopos? Kokie jų veiklos pavyzdžiai?

Kiekvienas regionas išsiskiria savo veikla ir gali būti pavyzdžiu kitų vietovių ateitininkams.

Visų pirma džiugu, kad atsirado Kauno krašto ateitininkų vietovė, kuri anksčiau, galima sakyti, slėpėsi pačios Ateitininkų federacijos veikloje, nes organizacijos centrinė būstinė yra šiame mieste. Dabar Kauno krašto ateitininkų vietovės valdyba pati aktyviai organizuoja renginius ir susitikimus. Būtent šio krašto ateitininkai aktyviai organizavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų šventimą.

Vilniaus krašto veikla yra jau tradiciniais tapę renginiai – Aušros vartų savaitgalis (lapkričio mėn. švenčiant Aušros Vartų atlaidus) ir Kazimiero savaitgalis (kovo mėn. minint Šv. Kazimierą). Dvejus metus Vilniaus krašto ateitininkai organizuoja akciją „Išjunk kompiuterį, įsijunk save!“. Ir jeigu pirmaisiais metais šis renginys praėjo dar, galima sakyti, nedrąsiai tik savo draugų rate, tai šiemet jau buvo įtraukta platesnė sostinės visuomenė. Renginio dalyviams buvo skirti įvairūs žaidimai, šokių pamokos ir piešimas, buvo galima pasiklausyti dainuojamosios poezijos koncerto. Prie šios akcijos prisijungė labai daug žmonių ir netgi Vilniaus svečiai, turistai, kurie stebėjosi tokia gražia jaunimo iniciatyva. Šiemet taip pat Berčiūnuose dar buvo organizuota ir stovykla 7-12 m. amžiaus vaikams.

Panevėžio r. Berčiūnų ateitininkų stovykloje kasmet organizuojamos vasaros poilsio stovyklos jauniesiems 10 – 14 m. amžiaus ateitininkams ir jų draugams. Tuo tarpu patys Panevėžio krašto ateitininkai aktyviai dalyvauja miesto visuomenės veikloje. Jie yra pagrindiniai LPF „Maisto bankas“ akcijos vykdytojai ir dalyviai šiame mieste.

Apžvelgėte ateitininkų veiklą ir jų pasiekimus pastaraisiais metais – jų antrojo šimtmečio pradžioje. Kokią Ateitininkų federaciją norėtumėte matyti jau po 50 – 100 metų?

Norėčiau, kad išsipildytų Ateitininkų federacijos vizija ir ateitininkai taptų apaštališkosios dvasios elitu, – „uoliu, narsiu, be svyravimų ir baimės, viskam pasiryžusiu, su iniciatyvos dvasia, drausmingu ir organizuotu“. Norėčiau, kad ateitininkai taptų jėga ne tik tokia, kuri ginasi, bet kuri gali ir kitus įkvėpti, uždegti – nešti Kristaus dvasią ten, kur vyrauja tikėjimo atšalimas ir kitos blogybės. Tikiuos, kad ateitininkai galės būti tikrais krikščioniškos sąmonės inteligentais, išmanys ir gyvens vadovaudamiesi krikščioniškomis vertybėmis ir jas skleis kitiems, aktyviai dalyvaus kuriant Lietuvos dvasinę, socialinę, psichologinę ir ekonominę gerovę.

Nuotraukoje: Ateitininkų federacijos (AF) pirmininkė Rozvita Vareikienė

Nuomonės, diskusijos, komentarai ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra