Pagrindinis puslapis Lietuva „Aš dar kartą grįžtu“: Širvintose lankėsi Igno Šeiniaus anūkas

„Aš dar kartą grįžtu“: Širvintose lankėsi Igno Šeiniaus anūkas

„Aš dar kartą grįžtu,“ – taria širvintiškiams mūsų krašto šviesuolis, rašytojas ir diplomatas Ignas Šeinius. Po 26 metų, balandžio 7 d., tuos pačius žodžius ištarė ir jo anūkas, medijų specialistas, televizijos prodiuseris Ignas Šeinius (Ignas Scheynius). Paskutinį kartą Širvintose jis viešėjo 1991 m. su savo tėvu, šviesios atminties Širvintų krašto garbės piliečiu Irviu Šeiniumi.

Šį kartą į senelio gimtinę Ignas sugrįžo su savo sūnumi Feliksu. Garbingus svečius, kelias dienas viešėjusius Vilniuje, festivalyje „Kino pavasaris“ Širvintose pasitiko rajono merė Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, Viešosios bibliotekos ir Kultūros centro vadovės.

Pirmoji stotelė – Igno Šeiniaus gatvėje pernai metų spalį atidengtas paminklas ir šiltas susitikimas su skulptoriumi Henriku Orakausku, iniciatyvinės grupės pirmininke Danute Miliukiene, su Irvio Šeinio įkurto Širvintų vaikų dienos centro vadove Elena Petkūniene, savanorėmis Zofija Jablonskiene, Zina Stoniene. Pokalbio temos šokinėja metais – kas buvo svarbu Ignui Šeiniui, kokios jo mintys apie laisvę, kūrybą, gimtąją kalbą iškaltos grindinyje; kaip dažnai į Širvintas atvykdavo ir kiek gerų darbų čia nuveikė Irvis Šeinius; koks buvo gyvenimas Igno Šeiniaus šeimos Švedijoje, kaip augo, ko mokėsi jo vaikai, anūkai, proanūkiai, kas dabar svarbu Širvintų krašto žmonėms, jaunimui. Kaip pripažįsta Šeinių šeimos vyrai, iš protėvių jie paveldėjo daug lietuviškumo, polinkį į kūrybą, gamtos jausmą. Ir nors lietuviškai trečioji mūsų rašytojo karta jau nedaug bemoka, jiems gera klausytis skambios kalbos, norisi daug ką sužinoti, pabūti ten, kur visą laiką norėjo sugrįžti senelis ir tėvas.

Svečiai iš Švedijos dėkojo už tai, kad gimtajame krašte jų garbingo protėvio atmintis yra puoselėjama, džiaugėsi, kad ir Viešoji biblioteka netrukus bus pavadinta Igno Šeiniaus vardu. „Toks jausmas, tartum mus čia visi pažįsta,“ – šypsojosi rašytojo anūkas, savo išvaizda stebėtinai panašus į senelį, kai mokytoja Danutė Miliukienė jam parodė pirmojo leidimo „Tėviškės padangėje“ apsakymų rinkinį, kuriame yra ir jo tėvo Irvio, ir jo paties parašas su 1991 m. data. Šį kartą jis jau kartu su savo sūnumi pasirašė knygoje su 2017 m. žyma, pažadėjęs, kad kitas įrašas joje atsiras kur kas greičiau nei po 26 metų.

Kelionė senelio ir prosenelio gimtosiomis vietomis tęsėsi. Ignas ir Feliksas Šeiniai vyko į Bagaslaviškį. Ten jį sutikę mokyklos direktorius Pranas Kamienas ir mokytoja lituanistė Roma Vareikienė palydėjo į Šeiniūnus, Pyplius. Bažnytėlė, kurioje buvo pakrikštytas Ignas Šeinius, gimtosios jo sodybos vieta, kapinaitės, kuriose ilsisi jo mama Marija Jurkūnienė… Apsilankymas Igno Šeiniaus vardo mokykloje ir daug įdomių atradimų, saugojamų muziejuje, dar kartą patvirtino tai, kad Igno Šeiniaus atminimas yra gyvas čia gyvenančių žmonių širdyse.

Dar pilkas lietuviškas kraštovaizdis, žvilgsnį į tolį kviečiantis pasišiaušęs ežero veidrodis ir pavasarinis vėjas sklandantis laukais po „Tėviškės padange“ bylojo tai, kas parašyta ant paminklo pjedestalo: „Aš dar kartą grįžtu“. Taip ne kartą tarė Ignas Šeinius. Taip ištarė, ir, tikėtina, dar ne kartą ištars ir jo anūkai bei proanūkiai…

 http://www.sirvintos.lt/lt/naujienos/5/as-dar-karta-griztu-sirvintose-lankesi-igno-seiniaus-anukas:10498

Naujienos iš interneto