Aš čia – gyva…

Autorius: Data: 2013-10-07, 13:46 Spausdinti

Aš čia – gyva…

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas

2013 m. rugsėjo 26 dieną Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko labai prasminga šventinė popietė – unikalaus daugiatomio leidinio „Novužės krašto vaikai“ 9-ojo tomo sutiktuvės.

Bibliotekos erdvi salė vos sutalpino iš įvairių Lietuvos vietų atvykusius žmones, turinčius savo kilmės šaknis Zanavykų žemėje. Bibliotekos direktorė Regina Ūsienė visus atvykusius sutiko gražiai parengtu renginiu ir nuoširdžiu atidumu. Popietę pradėjo Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė, pristatydama knygą, jos pagrindinį autorių Bernardą Aleknavičių – Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatą, Klaipėdos miesto ir Šakių rajono garbės pilietį, fotografijos meistrą, žurnalistą bei nepailstantį kraštotyrininką nuolat beieškantį, kaip Vaižgantas, gyvųjų „deimančiukų“, kurie savo veikla liudija pačio gyvenimo gyvybiškumą, kūrybinę dvasią. Vedėja greta B. Aleknavičiaus atsisėsti pakvietė ir jo ištikimuosius pagalbininkus, daug prisidėjusius prie knygos sudarymo – Sigitą Kumetaitį ir Vincą Aleknavičių. Popietę labai prasmingai pradėjo būrelis skaitovių – Lina Eringienė, Ona Jasinskienė, Danutė Batisienė ir kt. savo parengtu šios popietės turiniui pritaikytu literatūriniu montažu. Šakietės Violetos Simonavičienės rankomis prabilo gitaros garsai ir jos gražaus tembro balsas. Jos pradėtai dainai pagal Bernardo Brazdžionio žodžius – „O, atsimenu namelį…“ savo balsais pritarė visi susirinkusieji. Jausmingą poetišką žodį tarė Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rauktienė, pasveikinusi knygos autorius bei zanavykų žemę. Raiškiai paskaitė ir Šakių literatų klubo „Lygumų šaltinis“ aktyvios narės mokytojos, savo krašto patriotės ir jau plačiai žinomos poetės Janinos Marcinkevičienės poezijos posmus.

Sveikinimo žodžius taręs Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Arimantas Dumčius bibliotekai padovanojo keletą vertingų knygų.

O dabar – šiek tiek apie pagrindinį ne tik pristatomos knygos, bet ir ankstesniais metais išleistų kraštotyrinių knygų autorių Bernardą Aleknavičių. Gimė Lekėčiuose. Prigijo ne tik zanavykuose, bet kiek vėliau ir Klaipėdoje. Tai didelio darbštumo ir kūrybinės dvasios žmogus. Jo produktyvi veikla tiesiog liejasi per kraštus: jis buvo ilgametis Eltos korespondentas, žinomas fotografas, surengęs net 14 fotografijos teminių parodų: „Tėviškė mana“, „Lietuvninkai“, „Žemaičių žemės Rūpintojėliai“, „O buvo taip…“ ir kt. B. Aleknavičiaus daugelį metų rūpestingai kaupta kryptinga fotografijų medžiaga sudarė jo autorines solidžias knygas „Donelaitis ir mes“ (1989 m.), „Vydūnas“ (1999 m.) ir kt. Dešimtis tūkstančių negatyvų padovanojo Klaipėdos bibliotekai. Jis yra Klaipėdos Vydūno klubo įkūrėjas, tautodailininkų bei Vydūno draugijų garbės narys, Lietuvninkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigimo iniciatorius, išleidęs daugiau kaip 24 knygas. Jo knygose daugiausiai matome žmones, jų gyvenimo ir veiklos aprašymus. Pats autorius pastebi, kad „aprašydamas tarsi prikeli pamirštus žmones. Dirbdamas tokį darbą labai praturtėji…“. Jis kukliai kalbėdamas apie save, ypač vertina savo talkininkus pabrėždamas, kad „ be kitų žmonių nebūčiau nieko padaręs“. Jo darbo ritmą netrikdo jau nueitas 83 metų gyvenimo kelias. Jo kūrybinės mintys, mėgstamas darbas duoda jam gyvybingumo. „Kai turi mėgstamą užsiėmimą – tai ir gyveni“ – sakė Bernardas. Dar priduria, kad jam daug kūrybinio impulso suteikia žmona Antanina, su meile tvarkydama visą namų ūkį bei duodama gerus patarimus jo kūrybinėje veikloje.

B. Aleknavičiaus kūrybinė veikla įvertinta dr. Vinco Kudirkos (1990 m.), Ievos Simonaitytės (1997 m.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno (2012 m.) premijomis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

Devintame gausiai iliustruotame „Novužės krašto vaikai“ tome, turinčiame 243 puslapius, aprašyta 120 žymesnių zanavykų, gimusių 1930-1940 metais. Ant kreidinio popieriaus pateiktos ir jų nuotraukos. Įžangoje parašyti poetės Janinos Marcinkevičienės žodžiai lyg atveria ir visą knygos turinį: Žmogus – ugnis: / įsižiebia, dega, liepsnoja… / Jis – lyg žvaigždė: / taip ryškiai spindi / savo darbų šviesa / ir… užgęsta, o Irena Lukoševičiūtė-Skučienė priduria – Žmogus turi šviesti kitiems

Šiuos žodžius tarsi atspindi pirmasis knygos skirsnis, pavadintas „Aš čia – gyva“. Jame minimi sovietinės okupacijos metų įvykiai, kai Vasario 16-osios išvakarėse Zanavykijos krašto tai vienoje, tai kitoje vietoje nušvisdavo visų laukti „vilties žiburėliai“ – suplevėsuodavo lietuviškos Trispalvės. „Žmonės, išvydę šias vilties „liepsneles“, braukė ašaras ir tvirtai tikėjo, jog okupacinis režimas kada nors baigsis. XX a. V – IX dešimtmečiuose šias vilties „liepsneles“ dažniausiai kėlė vyresniųjų klasių mokiniai. Tai buvo bene populiariausia nesmurtinio pasipriešinimo forma sovietų okupuotoje Lietuvoje“, – rašo knygos autoriai. Tačiau iškelti trypiamos, bet Nenugalėtos valstybės tikrąją vėliavą buvo didžiulė rizika ir dažnai gyvenimo auka. Čia pat prisimenu niūriaisiais sovietiniais metais plevėsavusią Trispalvę ant Kauno Jėzuitų bažnyčios bokšto, kurią 1955 metais Vasario 16-osios išvakarėse iškėlė netoliese buvusios 9-tos vidurinės mokyklos, vėliau pavadintos Adomo Mickevičiaus vardu (dabar Jėzuitų gimnazija), drąsūs mokiniai – Algirdas Liorentas (Lietuvos kariuomenės aviacijos pulkininko ltn. Jono Liorento, skridusio 1934 m. kartu su A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi lėktuvais ANBO IV aplink Europą sūnus) ir Algirdas Petrusevičius, mūsų laikais lietuviško ginklo kūrėjas, buvęs LR Seimo narys. Vėliava skleidė tautinės stiprybės šviesą iki pat vidudienio: čekistai bijojo prie jos artintis, nes pridėta plyta imitavo miną… Saugumiečiams susekus, A. Liorentas buvo nuteistas 10 metų, o A. Petrusevičius – 8 m. lagerio. Bandant iš jo pabėgti, Algirdas Liorentas buvo nušautas, o Algirdui Petrusevičiui buvo nupjauta ranka… Panašiai nutiko ir Šakiuose: 1952 m. vasario 15 dienos vakare iškėlę Trispalvę virš Šakių vandentiekio bokšto Šakių gimnazijos 9 mokiniai už vadinamą antitarybinę veiklą buvo nuteisti net 25 metus kalėti. Vien už trijų spalvų skarelių surišimą drabužinėje dvi jaunesnių klasių mergaitės buvo pašalintos iš mokyklos. Trispalvė sovietinei valdžiai kėlė didelį siaubą. Tačiau okupacinė valdžia jos neįveikė jokiomis represinėmis priemonėmis. Jos nebuvo galima nugalėti – ji mūsų nenugalimos dvasios išraiška. Knygos „Novužės krašto vaikai“ 9-tame tome pateiktos Šakių gimnazijos 1952 m. laisvės kovotojų nuotraukos ir jų gyvenimo aprašai. Knygos 46-tame puslapyje Janina Stanislovaitytė-Šimonienė pateiktuose savo prisiminimuose, demaskuodama sovietinį melą ir stribų siautėjimą, rašo: „Tėveliai susiremontavo ūkinius pastatus, pasistatė modernią gyvenamąją, kuri, kaip vėliau sužinojau, mus ir pražudė. Šios mūsų gyvenamosios labai prireikė stribų vadui, tuometiniam Lukšių Lenino kolūkio pirmininkui K. Glikui. Šis žydelis pasistengė, kad ne tik mūsų sodyba, bet ir gražios svajonės būtų sugriautos. …Naktį į mūsų namus pasibeldė nekviesti svečiai su K. Gliku priešakyje. Pranešė, kad esame iškeldinami už Lietuvos ribų… Vertė pasirašyti, kad į Sibirą važiuojame savo noru. Tokį „savanoriškumo“ melą Rusijos kai kurie valdininkai nesigėdi skleisti ir dabar.

Atidžiau pasklaidžius knygą, joje matome 14-kos mokytojų, 18-kos mokslo darbuotojų, 3-ejų Nepriklausomybės Akto signatarų, trijų kunigų, vieno dabartinio Seimo nario, rašytojų-literatų, vertėjų, žurnalistų, kraštotyrininkų, architektų ir kt. pavardes, jų veiklos epizodus, išgyvenimus ir likimus. Turtinga ta Zanavykų žemė, kaip ir kiti Lietuvos regionai savo iškiliais vaikais, sugebančiais spindėti tomis žvaigždėmis. O jas suskaičiuoti knygos autoriams buvo tikrai nelengva. Gal tų mirksnių liko dar nesuskaičiuotų. Ir kas juos visus suskaičiuos… O kai kurie jau ir užgesę… Autoriai, rodydami didelį kruopštumą ir kantrumą, kiek leido sąlygos, kaip bitutės rinko tas žvaigždes į didelį gyvą korį – 243 puslapių knygą, kurios alsavimu taip gėrėjosi visi susirinkusieji į Šakių bibliotekos salę. Ją į pasaulį paleido gražiai atspausdintą bei aprengtą Klaipėdos spaustuvė „Druka“. Daug kas sveikino šią knygą, jos autorius ir leidėjus savo širdies kalba, pasakytu poetiniu žodžiu. Čia malonu buvo sutikti ir iš Šilutės atvažiavusį savo lituanistinių studijų kurso draugą Anatolijų Žibaitį su žmona – žinoma Žemaitijoje poete Dalia Zambacevičiūte-Žibaitiene, kurios šaknys glūdi zanavykų žemėje. Anatolijus buvo vienas iš mūsų būrio, kuris sovietinės okupacijos metais – 1956 m. Vėlinių išvakarėse slapta tvarkė lietuvių karių kapus Rasų kapinėse. Dalia taip pat gražiai sveikino Bernardą Aleknavičių ir jo pagalbininkus naujai jų išleistos knygos proga, paskaitė savo kūrybos eilių, padovanojo keleta savo poezijos knygelių svetingai Šakių bibliotekai. Man teko garbė pasveikinti iškilųjį Zanavykijos sūnų B. Aleknavičių, įteikiant jam Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus jubiliejinį Padėkos raštą už didelę patriotinę veiklą, už mūsų valstybės kultūros stiprinimo darbus, už jos istorinės atminties rinkimą ir saugojimą.

Gera, kad Novužės krašto vaikai turi tokį artimą ir brangų didelės dvasios kūrybingą brolį.

Nuotraukose:

1. Knygos viršelis;

2. Popietę pradėjo savo kūrybiniu žodžiu bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja, Šakių literatų klubo „Lygumų šaltinis“ narė Lina Eringienė

3. Pirmos eilės dešinėje – LR Seimo narys Arimantas Dumčius su žmona Onute

4. Dainuoja Violeta Simonavičienė

5. Tęstinių enciklopedinių knygų „Novužės krašto vaikai“ leidėjas Bernardas Aleknavičius (dešinėje) su savo ištikimais pagalbininkais Vincentu Aleknavičiumi ir Sigitu Kumetaičiu;

6. LR Seimo narys Arimantas Dumčius keleta knygų įteikia bibliotekos direktorei Reginai Ūsienei

7. Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rauktienė skaito poetės Janinos Marcinkevičienės eilėraštį

8. Antra iš dešinės – poetė Janina Marcinkevičienė

9. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas įteikia Bernardui Aleknavičiui Sąjūdžio jubiliejinį Padėkos raštą

10. Poetė Dalia Žibaitienė, jos vyras Anatolijus ir Zigmas Tamakauskas – buvę lituanistinių studijų kurso draugai, antisovietinės rezistencijos dalyviai, džiaugiasi gražiai išleista knyga

Kultūra , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra