Artėja nauji mokslo metai: kokių pokyčių laukti?
Autorius: Voruta Data: 2016-08-26 , 10:01 Spausdinti

Svarbiausi šių mokslo metų akcentai: individuali kiekvieno mokinio pažanga; skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų; praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas ir kt. Per kasmetinę, švietimo bendruomenėms skirtą Švietimo ir mokslo ministerijos konferenciją, šiandien surengtą Seime, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apžvelgė, ką pavyko nuveikti praėjusiais mokslo metais ir ką būtina padaryti šiemet, kad pagerėtų mokinių pasiekimai, mažėtų atotrūkis tarp mokyklų.
Kalbėdama apie ryškėjančius skirtumus tarp mokyklų ir net atskirų savivaldybių, ministrė dar kartą pasisakė griežtai nepritarianti mokinių segregacijai, formuojamoms atskiroms mokyklos ir klasėms, skirtoms tik iš kaimo mokyklų surinktiems, tik gabiems ar dar pagal kokius kitus kriterijus atrinktiems vaikams. „Man skaudu, kad reitingų viršūnėse dažnai matome segreguotas mokyklas ir tik joms nepelnytai priskiriame mokinių pasiekimų nuopelnus. Šiandienos iššūkis – mokytojo gebėjimas dirbti su skirtingų gabumų ir poreikių mokiniais“, – sakė ministrė.
Ministrė akcentavo ir tai, kad dar nėra iki galo užtikrinamas kokybiškas pamokų pavadavimas, lankomumas, mokymosi pagalbos mokiniui suteikimas. Tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų. „Pamokų lankomumas Europos Sąjungos šalių mokyklose laikomas didžiule vertybe, o mokinio nušalinimas nuo pamokų – didžiausia bausme“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Naujais mokslo metais per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto.
2017–2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti, kurių negalima patikrinti egzamino formatu. 2018 metų geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo.
Numatyta pertvarkyti egzaminų sistemą. Priimti sprendimai koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, stiprinti atsakomybę.
Ministrės Audronės Pitrėnienės pranešimas
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Svarbiausi šių mokslo metų akcentai: individuali kiekvieno mokinio pažanga; skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų; praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas ir kt. Per kasmetinę, švietimo bendruomenėms skirtą Švietimo ir mokslo ministerijos konferenciją, šiandien surengtą Seime, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apžvelgė, ką pavyko nuveikti praėjusiais mokslo metais ir ką būtina padaryti šiemet, kad pagerėtų mokinių pasiekimai, mažėtų atotrūkis tarp mokyklų.
Kalbėdama apie ryškėjančius skirtumus tarp mokyklų ir net atskirų savivaldybių, ministrė dar kartą pasisakė griežtai nepritarianti mokinių segregacijai, formuojamoms atskiroms mokyklos ir klasėms, skirtoms tik iš kaimo mokyklų surinktiems, tik gabiems ar dar pagal kokius kitus kriterijus atrinktiems vaikams. „Man skaudu, kad reitingų viršūnėse dažnai matome segreguotas mokyklas ir tik joms nepelnytai priskiriame mokinių pasiekimų nuopelnus. Šiandienos iššūkis – mokytojo gebėjimas dirbti su skirtingų gabumų ir poreikių mokiniais“, – sakė ministrė.
Ministrė akcentavo ir tai, kad dar nėra iki galo užtikrinamas kokybiškas pamokų pavadavimas, lankomumas, mokymosi pagalbos mokiniui suteikimas. Tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų. „Pamokų lankomumas Europos Sąjungos šalių mokyklose laikomas didžiule vertybe, o mokinio nušalinimas nuo pamokų – didžiausia bausme“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Naujais mokslo metais per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto.
2017–2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti, kurių negalima patikrinti egzamino formatu. 2018 metų geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo.
Numatyta pertvarkyti egzaminų sistemą. Priimti sprendimai koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, stiprinti atsakomybę.
Ministrės Audronės Pitrėnienės pranešimas
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07