Artėja „Saulės“ švietimo draugijos šimtmetis

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

1904 metais dėl lietuvių kovų su caro valdžia buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Bręstanti revoliucija Rusijoje paskatino carą daryti ir kitų nuolaidų. Vadovaujantis “Laikinomis taisyklėmis dėl draugijų ir sąjungų” (1906 03 04) buvo leista kurtis švietimo draugijoms, mokytojauti lietuviams. Ypač didelę reikšmę turėjo Didžiojo Vilniaus Seimo raginimas kurti lietuviškas mokyklas ir auklėti jaunimą tautiška dvasia.
Tokiomis palankiomis sąlygomis buvo įkurtos švietimo draugijos “Žiburys” (1906 05 15), “Saulė” (1906 06 25), “Rytas” (1912 11 29) ir kitos. Pirmąsias draugijas įkūrė konfesinė inteligentija, nes ji sudarė 86,4 proc. visos tuometinės inteligentijos. Be to, caro valdžia tikėjosi dvasininkijos palankumo.
1906 m. birželio 25d. Kauno gubernijos gubernatorius, rusas, gimęs ir augęs Lietuvoje, palankus lietuviams – P.V. Veriovkinas patvirtino pirmuosius “Saulės” draugijos įstatus.
Ši diena – draugijos gyvavimo pradžia. Jos steigėjai – kunigas K.Olšauskis, pasauliečiai P. Januševičius, A. Liaumianskis, pedagogas T.Žilinskas, daktaras R. Šliūpas, vargonų meistras J. Garalevičius. Vėliau papildytuose draugijos įstatuose buvo apibrėžtas draugijos tikslas: “platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje”.
Pradėjusi veikti draugija atkreipė dėmesį į situaciją šalyje – iš 1134 pradžios mokyklų mokytojų tik buvo 275 lietuviai, kiti – rusai. Draugija užsibrėžė tikslą paruošti mokytojus lietuviškoms mokykloms.
1906 m. dar slaptai įkūrė mokytojų kursus. Kitais metais jie buvo legalizuoti ir jų vadovu paskirtas žymus pedagogas J. Vokietaitis. Kadangi tuo metu Veiverių ir Panevėžio mokytojų seminarijos ruošė mokytojus vyrus, Kaune pradėta ruošti mergaites. Tai buvo pirmoji lietuviška mokykla.
Kursai vyko išnuomotose patalpose Kaune, Donelaičio-Maironio gatvių kampe, vadinamuosiuose Miulerio namuose. Nuoma surydavo didelius pinigus. Todėl buvo nutarta pasistatyti savo namus, kuriuose galėtų įsikurti pati draugija, o svarbiausia – pedagogų kursai. Vadovaujantis šūkiu “Pastatykime namus tiems, kurie Lietuvos vaikus mokys”, draugijos ir jos vadovo K. Olšauskio pastangomis 1912–1913 metais buvo pastatyti “Saulės” namai. Pastatas tuo metu Kaune buvo tikrai įspūdingas. Net kardinolas E. Pacellis (matęs “Saulės” rūmų nuotrauką) juos pavadino puikiais. Šių rūmų vertę didina ir  tai, kad šis visuomeninės paskirties, lietuvių iniciatyva ir lėšomis pastatytas pastatas buvo pirmasis ne tik Kaune, bet Lietuvoje.
Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki karo. Vėliau jie buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau – į Voronežą. Tik 1918 m. sauliečiai grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta “Saulės” mergaičių mokytojų seminarija. 1923–1924 m. į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.
Sauliečiai aktyviai dalyvavo Kauno kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas J. Naujalio suburtas “Saulės” mokytojų kursų mišrus choras. Sauliečiai dalyvavo S. Šimkaus chore, “Dainos” draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dažnai dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškus spektaklius.
Iki 1918 metų kursus baigė apie 200 žmonių. Pedagogai ruošti tautiška-katalikiška dvasia. Dauguma jų gražiai įsiliejo į lietuviškas mokyklas. Tik kai kurie pasuko kitu keliu – tapo bankininkais (J. Kaupas), dailininkais (K. Šimonis), operos artistais (V. Polovinskienė-Grigaitienė, A. Nezabitauskaitė-Galaunienė), žurnalistais (M. Šalčius), kunigais, politikais, mokslininkais (prof. Gylys) ir kitais Lietuvai reikalingais veikėjais.
“Saulės” mokytojų kursai (vėliau seminarija) kaip magnetas traukė žinomus Lietuvos kultūros veikėjus. Čia darbavosi J. Balčikonis, F. Damijonaitis, J. Karosas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, S. Matjošaitis-Esmaitis, J. Matusas, R. Olekas, R. Šliūpas, ilgametis kursų vedėjas J. Vokietaitis, T. F. Žilinskas, K. Žitkus-Žitkevičius ir kiti. “Saulės” rūmai 1919 m. priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą J. Naujalio. Joje dirbo ir kompozitorius J. Tallat-Kelpša. Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu, ypač daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas Kauno gubernijoje.
Draugija įvairiose vietose organizavo savo skyrius, kuriuose svarbiausią vaidmenį atliko parapijų kunigai. Štai 1913 metais draugija turėjo 63 skyrius, 3372 narius. Draugijos skyriai steigė pradines mokyklas, sekmadieninius ir vakarinius kursus suaugusiems, bibliotekas, skaityklas, knygynus, vaikų darželius ir kitas švietimo įstaigas. Draugijos skyriai 1906–1914 m. įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien Kaune jie įsteigė 12 pradinių mokyklų. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus ir kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa Lietuvos kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
Draugija skyrė dėmesį ir aukštesniojo tipo mokykloms. 1916–1918 m. įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Biržuose, Kupiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Ramygaloje, Rokiškyje, Šeduvoje, Utenoje ir Žagarėje.
1918 metų pabaigoje, Lietuvai tapus nepriklausoma, iš 17 privačių gimnazijų ir progimnazijų,10 įsteigė draugijos. Tai Kauno, Biržų, Utenos, Telšių, Ukmergės, Jurbarko, Ramygalos, Žagarės, Kražių ir Švėkšnos. Jose 1919–1920 m. mokėsi 1639 mokiniai. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo draugijos įsteigtos švietimo įstaigos buvo beveik visos jos išlaikomos. Draugijos pajamos: skyrių narių, moksleivių mokesčiai, K. Olšauskio gauti pinigai iš vokiečių valdžios, iš popiežiaus gauta teisė organizuoti aukų rinkliavą pasaulyje “Lietuvių dienai” (1917 05 20) ir kitaip.
Atkūrus nepriklausomybę, draugija dar kurį laiką išlaikė savo pozicijas. Be to, dar steigė ir naujas mokyklas. Štai, 1923 m., po karo, įsteigė pirmąją Lietuvoje Kauno “Saulės” mergaičių progimnaziją, kuri vėliau tapo “Saulės” gimnazija.
Draugijos pozicijos pradėjo silpnėti po 1926 m. diktatūros įvedimo. Valstybė, siekdama įtakoti švietimo sistemą, po truputį perimdavo savo žinion privačias, ypač katalikiškas, mokyklas, vis mažiau materialiai rėmė draugijos mokyklas. Draugija, nebegalėdama išlaikyti mokyklų, pati jų atsisakydavo – 1930 m. atsisakė Kauno “Saulės” mergaičių gimnazijos, 1936 m. – Kauno “Saulės” mergaičių mokytojų seminarijos. 1940 m., prieš įsiveržiant bolševikams, draugija teišlaikė tik vieną Švėkšnos gimnaziją, vienintelę Šeduvos progimnaziją ir vieną pradžios mokyklą Kaune. 1940 m. bolševikams užgrobus Lietuvą švietimo draugija “Saulė” buvo paleista.
Taigi peršasi išvada, kad “Saulės” draugija turėjo didžiulę reikšmę rengiant nacionalinius mokytojų kadrus. Draugija sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. Viena įtakingiausių švietimo draugijų “Žiburys” įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei “Saulės” draugija .
“Saulės” mokyklų auklėjimo programa buvo suderinta su katalikų bažnyčios tikslais, mokyklas prižiūrėjo bažnytinė vadovybė. Nepriklausomybės laikotarpiu draugijos mokyklų darbas vyko pagal Švietimo ministerijos nustatytas mokymo programas.
“Saulės” draugija atliko svarbų vaidmenį švietimo raidoje, lietuviškumu-patriotiškumu ir katalikišku auklėjimu yra labai nusipelniusi lietuvių tautai ir valstybei. Draugija paspartino šalies švietimą visu dešimtmečiu.
2006 m. sukaks 100 m. nuo draugijos įkūrimo, tai – gera proga plačiau paanalizuoti jos nueitą kelią, įvertinti veiklą ir atskleisti jos reikšmę.
 Šios draugijos veikla nuo 1906–1915 m. neblogai apibendrinta Vidos Pūkienės knygoje Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais) (V., 1994).
Koks “Saulės” draugijos įkurtų švietimo įstaigų likimas? Kokie žmonės yra baigę šias mokyklas? Ar nereikėtų pažymėti draugijos veiklos svarbesnius momentus atminimo lentose ?
Jubiliejus galėtų paskatinti domėtis “Saulės” draugijos veikla pedagogus, Katalikų mokslo akademiją, katalikiškąją dvasininkiją ir kitus.
Tikėtina, kad šis jubiliejus bus deramai paminėtas ir bus įvertinta “Saulės” draugijos reikšmė Lietuvos švietimo raidai.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra