Armėnai paminėjo savo tautiečių prieš 20 metų patirtas kančias

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. kovo 4 d. Lietuvos armėnų sąjunga surengė vakarą, skirtą 1988–1990 m. armėnų pogromų Azerbaidžane aukoms atminti.
 
Vakarą moderavęs Ruslanas Arutiunianas savo įžangos kalboje apie Azerbaidžane įvykusius armėnų pogromus pabrėžė, kad jie prasidėjo po to, kai nuolatinę etninę diskriminaciją patiriančio armėnų gyvenamojo Kalnų Karabacho srities taryba 1988 m. vasario 20 dieną priėmė teisinį sprendimą kreiptis į Azerbaidžano Aukščiausiąją Tarybą ir Armėnijos Aukščiausiąją Tarybą dėl srities pašalinimo iš Azerbaidžano TSR sudėties ir įtraukimo į Armėnijos TSR sudėtį. Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto politinis biuras jau kitą dieną posėdyje Kalnų Karabacho armėnų siekį pavadino ekstremistiniu. Kol egzistavo Sovietų Sąjunga, jos valdžia laikėsi šito požiūrio ir stengėsi nuslopinti Kalnų Karabacho judėjimą.
 
Iš karto pasigirdo perspėjimai iš Maskvos ir atviri grasinimai iš Baku, o praėjus penkioms dienoms nuo Karabacho srities tarybos sprendimo, toli nuo Karabacho, Sumgaito mieste prasidėjo masiniai armėnų gyventojų pogromai, žmonių kankinimas ir žudynės. Tik trečią dieną SSRS vidaus kariuomenė įsikišo ir pogromus sustabdė.
 
Rašytojas Vahagnas Grigorianas, pasakodamas apie 1988 m. Sumgaito skerdynes, pabrėžė, kad visi vėlesni armėnų pogromai Azerbaidžane įvyko dėl neteisingai įvertintų Sumgaito įvykių. Teismuose buvo nagrinėjami pavieniai epizodai, keli nusikaltėliai, pavadinti „chuliganiškais elementais“, nubausti labai lengvomis bausmėmis ir tuoj paleisti neišbuvę viso įkalinimo laiko. Azerbaidžane jie tapo „Sumgaito didvyriais“… Tuo metu Maskvos pagalba buvo skleidžiama daug dezinformacijos, o dabar Azerbaidžane jos sukuriama vis daugiau ir platinama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
 
Daugelio Jerevano mitingų liudininkė Marytė Kontrimaitė pasakojo apie ypač taikų 1988 metų armėnų mitingų pobūdį. Net ir tada, kai lapkričio pabaigoje Kirovobade vyko armėnų pogromai, Jerevano mitingų organizatoriai sugebėjo sutramdyti oratorius, bandžiusius kalbėti agresyvesiai, nebuvo nė vieno šūkio, raginančio keršyti žudikams ir banditams Azerbaidžane. Jokių kerštą kurstančių pasisakymų nebuvo ir armėnų žiniasklaidoje nei tada, nei 1990 m. sausį, kai į Jerevaną plūdo srautai pabėgėlių – daugiausia senukų – apiplėštų, sudaužytų, žaizdotų, baisius pažeminimus patyrusių… Tuo metu Azerbaidžane mitinguose skambėjo šūkiai „Mirtis armėnams“… Pademonstruotas dokumentinis filmas apie Baku armėnų pogromus „1990 m. sausis. Paprastas genocidas“. Po Sumgaito, valdžiai nuolaidžiaujant ar net ir tiesiogiai palaikant, daugelyje Azerbaidžano vietovių vyko masiniai armėnų pogromai. 1989 m. gruodžio 1 d. Kalnų Karabacho gyventojų išrinktos Nacionalinės Tarybos ir Armėnijos AT bendrame posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl Kalnų Karabacho susijungimo su Armėnija. 1990 m. sausio 10 d. SSSR AT Prezidiumas paskelbė armėnų sprendimą negaliojančiu.
 
Azerbaidžanui gavus politinį didžiojo Centro palaikymą 1990 m. sausio 13 d. prasidėjo armėnams lemtingi Baku įvykiai. Sausio 13–19 dienomis Azerbaidžano Liaudies fronto (ALF) atstovai valdžios leidimu ir pagalba organizavo vietos gyventojų armėnų masinius pogromus. Armėnų žudymas, prievartavimai, plėšimai ir deportavimas truko visą savaitę SSSR Vidaus reikalų ministerijos vietinių padalinių akivaizdoje ir jiems nereaguojant. Kariuomenė į Baku buvo įvesta sausio 19 d., kai paaiškėjo, kad ALF bando paimti valdžią.
 
Yra daugybė liudijimų, kad pogromams ruoštasi iš anksto: sudaryti tikslūs miesto žemėlapiai, suskirstyti kvartalais ir pažymėtos kompaktiškai armėnų gyvenamos vietos. Buvo derinami butų eksploatavimo darbuotojų, milicijos ir greitosios pagalbos veiksmai – aptikus armėnus buvo užtikrinamas pogromininkų nebaudžiamumas, nusikaltimai slepiami falsifikuotomis medicinos pažymomis, kuriose nurodomos nesmurtinės mirties priežastys. Iki pogromų vyko plataus masto antiarmėniška propaganda žiniasklaidoje, kurioje gausiai dalyvavo vietos inteligentija. Gruodį armėnai buvo masiškai atleidinėjami iš darbo, parduotuvėse pardavėjai atsisakydavo armėnus aptarnauti, jie buvo užgauliojami viešėjame transporte.
 
Iš anksčiau Baku gyvenusių maždaug 240 tūkstančių armėnų 1990 m. pradžioje mieste buvo likę apie 35–40 tūkstančių, dauguma – pagyvenę žmonės, ligoniai, mišrios šeimos ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo išvykti po pogromų, prasidėjusių 1988 metais.
 
1990 m. sausio 13 d. po 17 valandos minia, maždaug 50 tūkstančių, išėjo iš mitingo Lenino aikštėje, pasidalino į grupes ir ALF aktyvistų vadovaujami ėmė metodiškai, namas po namo „valyti“ miestą nuo armėnų. Yra daugybė pogromininkų žiaurumo liudijimų. Būta masinių viešų išprievartavimų. Žmonės buvo išmetami iš daugiaaukščių namų per langus, žudomi armatūros strypais, peiliais, tiesiog uždaužomi, deginami gyvi…
 
Pogromai vyko pagal vieną schemą: į butą įsilaužia 10–12 asmenų, prasideda smurtas ir prievartavimai, paskui pasirodo oficialūs ALF atstovai (dažnai su pagal visas taisykles apiformintais dokumentais butui perimti) ir aukoms pasiūlo, kad išgelbėtų gyvybę, nedelsiant vykti į uostą. Iš žmonių atimdavo vertingesnius daiktus, pinigus, brangenybes, taupomąsias knygeles, buto dokumentus. Uoste laukdavo ALF piketai, pabėgėlius vėl apieškodavo, apiplėšdavo, dažnai sumušdavo, paskui keltu deportuodavo į Turkmėniją. Neretai iš keltų iškeldavo lavonus, dažniausiai pagyvenusių žmonių, nepajėgusių pakelti smurto, mušimo ir pažeminimų.
 
Kiek iš tiesų sausio 13–19 dienomis Baku nužudyta armėnų, nežinoma. Teisminis tyrimas nebuvo atliktas, gyvi likę nukentėjusieji išsisklaidė po buvusią SSRS ir pasaulį, surinkti visą informaciją nebeįmanoma. Tikėtinas aukų skaičius – apie 400, bet gali būti ir gerokai daugiau.
 
Lietuvos žiniasklaidoje apie tuos įvykius informacijos buvo nedaug. Išsiskiria „Atgimime“ (1990 m. sausio 26–vasario 2 d.) išspausdintas A. Siaurusevičiaus straipsnis „Kaukazo karas“, kuriame pateikiama iš skirtingų šaltinių gauta informacija.
 
R. Arutiunianas priminė, kad kai kas Lietuvoje bando lyginti 1990 metų įvykius Baku ir 1991-ųjų sausio įvykius Lietuvoje. Gretinami Sovietų armijos veiksmai, kai po savaitę trukusių pogromų, kai mieste jau nebeliko armėnų, į Baku įžengė SSRS kariuomenė ir jėga sutramdė įsismarkavusius nacionalistus, bandžiusius užimti valdžią. Teigiama, neva buvo tokia pati sovietų agresija, kaip ir Vilniuje, „viens prie vieno“. Kalbėtojas sakė, jog Maskvos valdžia būtų labai norėjusi, kad ir Lietuvoje įvyktų „nors šimtoji dalis to, kas dėjosi 1990 m. sausio 13–19 dienomis Baku“. Tada sovietų armijos veiksmai būtų buvę legitimizuoti, ir labai galimas dalykas, kad Lietuvos ir kitų sovietinių respublikų kelias į nepriklausomybę būtų buvęs daug ilgesnis ir sunkesnis.
 
Buvo pademonstruoti internetiniame portale Xocali.net pateikiami Azerbaidžano platinamų antiarmėniškų klastočių pavyzdžiai – įvairiose šalyse padarytos nelaimių, katastrofų, teroro aukų nuotraukos platinamos kaip Karabache armėnams užimant Chodžaly gyvenvietę neva vykdyto „genocido“ iliustracijos.
 
Renginio organizatoriai pabrėžė, kaip svarbu nedalyvauti dezinformacijoje, tampančioje tikru informaciniu karu, galinčiu priartinti tikrą karą.
 
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkas Algis Kašėta pabrėžė, kad jam, kaip istorikui, rūpi, kad būtų atskleista ir įvertinta istorinė tiesa. Jis priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau prieš penkerius metus pripažino ir pasmerkė 1915 m. Osmanų Turkijoje įvykdytą armėnų genocidą.
 
Nuotraukoje: Tai armėnų kaimas (Armėnijos teritorijoje), kurį 1991 05 05 sunaikino Sovietinė armija. Tai buvo kerštas už Armėnijos Aukščiausios Tarybos paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Buvo panaudoti tankai, sraigtasparniai ir sunkioji artilerija, armėnai milicininkai sušaudyti. Nuotraukoje guli į nelaisvę paimti kaimo savigynos būrio vyrai. Azerai šią nuotrauką pateikia kaip armėnų vykdyto „genocido“ pries azerų gyvenvietę Chodžaly iliustraciją. Ir net neatkreipė dėmesio, kad aiškiai įskaitomas armėniškai ir rusiškai uzrašytas kaimo pavadinimas „Voskepar“

Iš internetinio tinklalapio xocali.net
 
Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 1, 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra