Arkivyskupas G. Grušas: „Kongresas tegul tęsiasi kasdienybėje“

Autorius: Data: 2016-05-12, 13:43 Spausdinti

Arkivyskupas G. Grušas: „Kongresas tegul tęsiasi kasdienybėje“

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sekmadienio eisenoje kartu su popiežiaus legatu kard. Pietro Parolinu bei nuncijumi Lietuvai arkivysk. Pedro L. Quintana. Nuotraukos autorius Evaldas Lasys

Saulena ŽIUGŽDAITĖ

Gegužės 6–8 d. Vilniuje vyko svarbiausias jubiliejinių metų renginys – Nacionalinis gailestingumo kongresas. Intensyvi ir įvairiopa programa sulaukė didelio dalyvių dėmesio, leido išgyventi Gailestingumo žinią tiek asmeniškai, tiek bendruomeniškai. Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo paprašėme apibendrinti įvykio reikšmę Lietuvos katalikams ir visuomenei.

Kokių minčių kyla pasibaigus Nacionaliniam gailestingumo kongresui? Ar pasiektas užsibrėžtas tikslas? Kaip vertinate tą katalikų bendruomenę, kurią matėte prieš akis Katedros aikštėje?

Pirmiausia norisi dėkoti Dievui už tikrai gausų malonių lietų, kuris liejosi tiek ant kongrese dalyvavusių žmonių, tiek ir ant organizacinės komandos. Surengti tokį renginį per keturis mėnesius buvo didžiulis iššūkis, bet tai patvirtino, kad Dievo dvasia veikia ir kad Dievas to norėjo. Šv. Tėvas paskyrė Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną savo legatu šiam kongresui, ir tai leido pajusti artimą ryšį su popiežiumi Pranciškumi bei su visa Bažnyčia, švenčiančia Gailestingumo jubiliejų.

Susirinkusi gausybė žmonių teikė daug džiaugsmo tiek vyskupams, kunigams, tiek vieni kitiems. Žmonės savo džiaugsmu, malda ir Sutaikinimo Sakramento šventimu liudijo stiprų tikėjimą, o kartu ir išreiškė troškimą sulaukti popiežiaus Pranciškaus Lietuvos žemėje. Šios trys dienos, Nacionalinis gailestingumo kongresas, turėtų būti kiekvienam paskatinimas įprasminti Gailestingumo jubiliejų ir savo parapijose – bendra malda, gailestingumo darbais, bendromis piligrimystėmis, kad atnaujintume savo tikėjimą, patirtume Dievo gailestingumą ir gailestingumo dalintumėmės.

Tikroji sėkmė paaiškės pagal tai, kiek dalyvavę žmonės perkels gautas malones, išgirstą informaciją į parapijos, bendruomenės veiklą ir į savo kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, meditacijos apie palaiminimus, kurios buvo skaitomos sekmadienio procesijos metu, yra puiki medžiaga mąstyti apie Dievo gailestingumą asmeniškai ar bendruomenėse ir tuo gyventi. Piligrimo knygelėse išspausdinta kruopščiai parengta Sąžinės peržvalga, kiti tekstai, kurie ir toliau gali lydėti žmogų ne tik Jubiliejaus metais, bet viso gyvenimo kelionėje. Ateityje paskaitų įrašai bus prieinami per Marijos Radiją ir internetu, tad galės daug kam duoti peno gilinantis į gailestingumo tematiką.

Kongresas buvo parengtas per gana trumpą laiką, tačiau viskas vyko išties sklandžiai ir profesionaliai. Ar tai rodo naują bažnytinės bendrystės brandą? Pavyko sutelkti ir sujungti beveik visas pasauliečių, kunigų, pašvęstųjų, įvairių organizacijų, žiniasklados pajėgas?

Kongreso organizacinėje grupėje jautėsi patirtis, kuri buvo pradėta kaupti dar organizuojant šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą, ir vėliau išplėtota, perduota jaunesnėms kartoms įvairiuose nacionaliniuose renginiuose – Lietuvos jaunimo dienose, Eucharistiniuose kongresuose, regioniniame Taizė susitikime, Šiluvos jubiliejaus metais ir kituose didžiuosiuose atlaiduose.

Buvo labai džiugu matyti sąmoningus ir patyrusius savanorius, kurie paaukojo daugiau nei keturias dienas padėti piligrimams prasmingai išgyventi Gailestingumo kongresą. Tikiu, kad tai jiems buvo ypatinga gailestingumo darbų patirtis.

Vis dėlto nemaža dalis žiniasklaidos ignoravo renginį. Ypač tos informavimo priemonės, kurios ieško sensacijų ir skandalų, neatkreipia dėmesio į pozityvius visuomenės reiškinius. Šio renginio atveju toks nepastabumas buvo akivaizdus, tačiau tai matyti ir kalbant plačiau. Nacionalinis transliuotojas ir katalikiška žiniasklaida yra labai svarbūs, kad žmonės susidarytų teisingą vaizdą apie gerus dalykus, kurie vyksta mūsų visuomenėje.

Ruošiantis kongresui ir jo metu jautėsi bendradarbiavimas tarp visų Katalikų Bažnyčios sluoksnių, narių, t. y. tarp Lietuvos vyskupų, kunigų, vienuolijų ir parapijų, centrų, jaunimo organizacijų, žiniasklaidos priemonių. Džiugu, kad labai daug kunigų atvyko teikti Sutaikinimo sakramentą šeštadienį Susitaikinimo pamaldose. Išpažintys, gausus tikinčiųjų dalyvavimas sekmadienio procesijoje bei šv. Mišiose Katedros aikštėje buvo stiprus Gailestingumo liudijimas miestui ir pasauliui.

Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvavo Nacionaliniame gailestingumo kongrese ir prisidėjo prie jo savo darbu. Labai ačiū organizatorių komandai, visiems, prisidėjusiems prie programos, tiems, kurie dalijosi talentais, paskaitininkams, užsiėmimų vadovams, chorams, koncertų dalyviams. Ačiū tiems, kurie rūpinosi liturgija, procesija, piligrimyste, kurie nuolat už mus meldėsi ir tiems, kurie savanoriavo. Dėkoju vilniečiams, atvėrusiems namų duris piligrimams. Ačiū Lietuvos kariuomenei, kongreso rėmėjams, žiniasklaidai, visiems prisidėjusiems, kad renginys vyktų sklandžiai ir saugiai.

Kokias pamokas ateičiai išryškino Kongreso patirtis?

Kiekvienas įvykis yra dovanota galimybė mokytis. Kardinolo Pietro Parolin žodžiai, kuris jis užsimena apie viltį dėl popiežiaus Pranciškaus galimo atvykimo, skatina būti pasiruošusiems tolimesniems įvykiams ir renginiams.

Kardinolo Parolino pamoksle nuskambėjo priminimas, kad tai negali būti vienkartiniai renginiai. Tikėjimas nėra tik šventės. Tikiuosi, kad įgytą patirtį dalyviai perkels į savo parapijas kasdienybėje. Noriu pakartoti tai, ką sakiau sekmadienio šv. Mišių pabaigoje: patyrę Dievo gailestingumą, atsinaujinę, grįžkite namo liudyti Gailestingumą savo darbais. Leiskime, kad Šventoji Dvasia vestų, kad Dievas mus perkeistų, o per mus – ir mūsų visuomenę.

Kaip vertinate kard. P. Parolino vizitą Lietuvoje? Ką mums reiškia toks didelis popiežiaus dėmesys? Džiaugiantis popiežiaus pažadu atsiliepti į kvietimą aplankyti Lietuvą, ir tikriausiai Latviją bei Estiją, kartu kyla klausimas, kodėl tarp daugybės kvietimų, Pranciškus pasirinko mažas mūsų šalis?

Reikia pasakyti, kad popiežius dar nepadarė galutinio sprendimo. Vien paties Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino atsiuntimas reiškia, kad popiežius Pranciškus yra labai arti mūsų, ir jis per savo atstovą Nacionaliniame gailestingumo kongrese buvo su mumis. Kardinolo Parolino vizitas iš tikrųjų atkreipia pasaulio dėmesį į tris Baltijos šalis dabartiniame tarptautiniame kontekste.

Kardinolo dalyvavimas Nacionaliniame gailestingumo kongrese pabrėžia Vilniaus kaip gailestingumo miesto reikšmę. Neturime apsiriboti tik gailestingumo maldų žodžiais ar šv. seselės Faustinos perduotu pamaldumu, tačiau turime atkreipti dėmesį į gailestingumą, kuris reiškiasi kasdieniame gyvenime.  Kardinolo Parolino apsilankymas Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospise buvo konkretus darbų, į kuriuos mes esame kviečiami, ženklas.

Paskaitoje Šv. Jonų bažnyčioje svečias pabrėžė, kad ir Šventojo Sosto diplomatija tarptautiniuose santykiuose yra kuriama ant gailestingumo pamatų. Jo apsilankymas Karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje, kurioje tarnauja NATO kariai, parodo taikos palaikymo misijų svarbą ne tik mūsų regione, bet ir visame pasaulyje.

Popiežiaus galimas apsilankymas mūsų kraštuose būtų ne tik Gyvosios Bažnyčios ir jos tikėjimo sustiprinimas, bet ir galimybė pasiekti tuos pakraščius, apie kuriuos Šventasis Tėvas dažnai kalba, t. y. paribius, kur gali kilti grėsmių taikai, kur visuomenėje yra likusių istorijos žaizdų, susiduriama su socialinio gyvenimo sunkumais, pakraščius, kur reikia tikėjimu ir gailestingumu gydyti visuomenės tarpusavio santykių žaizdas.

 

Religija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra