Baltarusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius paragino šalies tikinčiuosius visą rugsėjo mėnesį melstis už teisingumą ir visuomenės santaiką, prašyti Baltarusijos globėjo šv. arkangelo Mykolo užtarimo.

Mūsų tėvynė išgyvena precedento neturinčią socialinę ir politinę krizę, kuri kiekvieną dieną gilėja, sakoma sekmadienį Baltarusijos bažnyčiose perskaitytame vyskupų konferencijos pirmininko laiške. Taiką mylinčioje ir tolerantiškoje Baltarusijoje brolis pakėlė ranką prieš savo brolį, liejosi kraujas ir buvo sužeista daugybė žmonių. Sunki ekonominė padėtis šiandien taip pat kelia nerimą. Mums gresia tarptautinė izoliacija. Didėja visuomenės susiskaldymas, kuris kelia susirūpinimą dėl ateities, nes, kaip sako Kristus, „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys“ (Mt 12, 25). Vis dažniau tenka išgirsti nuomonę, kad iškilo pilietinio karo grėsmė. Apie tai prieš kelis mėnesius nė vienas iš mūsų nė negalėjo pagalvoti.

Žinome, rašo arkivyskupas, kad, norint veiksmingai gydyti ligą, pirmiausiai reikia nustatyti diagnozę, o po to parinkti tinkamą gydymą. Taip turėtų būti ir sprendžiant dabartinę krizę, kuri po neseniai įvykusių prezidento rinkimų pasiekė apogėjų. Ieškant šios būklės priežasčių, būtina atkreipti dėmesį ir į dvasios sferą. Turime pripažinti, kad mūsų visuomenė serga dvasiškai. Praėjusio amžiaus pabaigoje sulaukėme laisvės. Tai puiki dovana, kuri buvo suteikta mūsų žmonėms, tačiau ji kartu yra ir didžiulė užduotis. Mūsų žmonės išgyveno ateistinio totalitarinio režimo priespaudą ir ištvermingai pakėlė persekiojimus. Tačiau ar mes mokame būti laisvi? Naujausia istorija parodė, kad taip nėra. Mes priėmėme patrauklų žodį „laisvė“ kaip galimybę gyventi be apribojimų ir atsakomybės, nesilaikant Dievo įstatymų.

Toliau savo kreipimesi arkivyskupas Kondrusiewiczius primena, kad geras tikintysis yra geras savo šalies pilietis, kuriam rūpi jos dvasinė ir materialinė gerovė. Kilusi krizė yra neteisingumo nuodėmės pasekmė. Todėl būtina išpažinti asmeninę ir kolektyvinę nuodėmę ir atgailauti, kad pakeistume savo gyvenimą. Vietoj melo turi vyrauti tiesa, vietoj blogio – gėris, vietoj neapykantos – meilė, vietoj vieni kitų smerkimo –  atleidimas, vietoj žalingo susiskaldymo – vienybė.

Pripažindami teisingumo principą, neturime pamiršti meilės taisyklės. Be jos neįmanoma atkurti normalaus gyvenimo. Žinodami, kad Dievas yra be galo gailestingas, turime atsiminti, kad ir kiekvienas žmogus yra pašauktas būti gailestingas ir atleisti kitiems. Šv. Jonas Paulius II sakė, kad meilė ir harmonija kuria taiką, o neapykanta ir smurtas ją griauna.

Arkivyskupas taip pat primena garsiąją šv. Pranciškaus Asyžiečio maldą: „Viešpatie, padaryk mane savo taikos įrankiu: kur neapykanta, leisk man skleisti meilę; kur nesutarimas – santaiką; kur skriauda – atleidimą; kur klaida – tiesą; kur abejonė – tikėjimą; kur nusiminimas – viltį; kur liūdesys – džiaugsmą“.

Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas primena, kad nuo pat socialinės ir politinės krizės Baltarusijoje pradžios Katalikų Bažnyčia ragino ieškoti problemų sprendimo, ragino kalbėtis, kvietė melstis, primindama Kristaus žodžius, kad be jo mes nieko negalime (plg. Jn 15, 5). Rugpjūčio 18 d. Minsko Šv. Simono ir Elenos bažnyčioje įvyko maldos susitikimas už taikų socialinio konflikto sprendimą. Arkivyskupas taip pat primena popiežius Pranciškus raginimą pradėti dialogą, nutraukti smurtą, gerbti teisingumą ir teisę.

Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas prašo visus šalies katalikus ir visus geros valios žmones kiekvieną rugsėjo mėnesio dieną malda kreiptis į pagrindinį Baltarusijos dangiškąjį globėją šventąjį arkangelą Mykolą ir prašyti jo užtarimo, kad būtų sustabdytas konflikto eskalavimas ir krizė taikiai išspręsta. (JM / catholic.by / Vatican News)