„Ariogalos ir Betygalos kraštas“ – naujas žinynas keliausiantiems padubysiais
Autorius: Voruta Data: 2019-03-23 , 16:25 Spausdinti

www.voruta.lt
Nauja Vytenio ir Junonos Almonaičių knyga „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“[i], kviečia ten, kur šylančiais šio pavasario orais jau džiaugiasi puikieji slėniai sraunios Dubysos: į Ariogalos miestą, Betygalos miestelį bei jų apylinkes dabartiniame Raseinių rajone. Tai pastebimai suaukštaitėjęs pietrytinis Žemaitijos pakraštys, dar XIII a. egzistavusių Ariogalos ir Betygalos kraštų, arba valsčių, XV a. įkurtų parapijų teritorija.
Kaip sakoma knygos pratarmėje, joje aprašomos vietos lengvai pasiekiamos nuo senojo Žemaičių plento ir naujosios Kauno–Klaipėdos automagistralės. Labiausiai jos vilioja įspūdingais padubysių peizažais, stačiašlaičiais piliakalniais, nuo Vytauto Didžiojo laikų savo istoriją pradedančiomis bažnyčiomis, pasiaukojančią Lietuvos partizanų kovą primenančiais paminklais, žymių asmenybių, visų pirma – poeto Maironio, memorialinėmis vietomis.
Keliauti čia tinka įvairiais būdais: pėsčiomis, dviračiais, automobiliais ar baidarėmis Dubysos upe. Atvykusiųjų laukia geri, ne itin apkrauti automobilių keliai, praminti takai. Dalis objektų, ypač esantys Dubysos regioninio parko teritorijoje, puikiai parengti lankymui. Čia galima turiningai praleisti laiką ramioje gamtinėje aplinkoje, prisimenant klasikinę Maironio poeziją.
Knygos įvade trumpai aptariama Ariogalos ir Betygalos apylinkių gamta, svarbiausi praeities bei kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje aprašytos 36 gyvenamosios vietovės, 2 miškai, pristatomi ten esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai. Svarbiausios 65-ios lankytinos vietos pažymėtos priešlapiuose pateikiamuose žemėlapiuose (M 1:100 000). Leidinį iliustruoja maždaug 225 fotografijos, schemos, piešiniai, žemėlapių fragmentai.
„Ariogalos ir Betygalos kraštas“ – jau 20-asis VšĮ „Keliautojo žinynas“ išleistas kelionių po Lietuvą vadovas ir 25-asis leidinys. Jis dedikuotas vienam iš žygeivystės pradininkų Lietuvoje Jonui Vitkauskui (1938–1985). Knyga parengta bendradarbiaujant su VšĮ „Atrask Raseinius“, leidybą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos. Talkino ir būrys bendraminčių, pasidalijusių savo žiniomis, archyvine medžiaga, iliustracijomis ir kitaip. Autoriai ir leidėjai visiems nuoširdžiai dėkoja bei kviečia istorijos ir gamtos mėgėjus pažvelgti į žinyne pristatomą kraštą pro jų atvertą langą.
Palankiausiomis kainomis šį ir kitus VšĮ „Keliautojo žinynas“ leidinius galima įsigyti internetiniame knygyne svetainėje http://www.keliautojozinynas.lt/
[i] Išleido VšĮ „Keliautojo žinynas“, Kaunas, 2018 m.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09
-
1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose
~ Lietuva, Parodos, Sausio 13-oji
2021-01-11, 13:27
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
~ Kultūra, Naujienos, Renginiai
2021-01-11, 09:29
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55