Arida Riaubienė. X Rokiškio šaulių rinktinės Vyžuonos šaulių būrys

Autorius: Data: 2021-12-16 , 13:20 Spausdinti

Arida Riaubienė. X Rokiškio šaulių rinktinės Vyžuonos šaulių būrys

Juozas Papaurėlis apie 1930 m. 

Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, www.voruta.lt

1919 m. birželio gale Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 dieną šis skyrius buvo pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) (1919–1940). Tarpukario Lietuvoje LŠS buvo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų.

Po nepriklausomybės paskelbimo ši organizacija sulaukė nemažo tyrėjų dėmesio – pasirodė solidžių darbų, skirtų Lietuvos šaulių sąjungos istorijai, apie šaulius spausdinama atsiminimų, apžvelgiama organizacijos veikla išeivijoje, rengiami informaciniai leidiniai. Paskutiniais metais pradėti spausdinti leidiniai apie 1919–1940 m. atskiruose Lietuvos regionuose veikusius šaulių būrius. Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) pavyko rasti žinių apie netoli Rokiškio buvusį Vyžuonos (tarpukariu vadintas Vyžūnų – A. R.) šaulių būrį. Susidomėjimas šiuo šaulių būriu nėra atsitiktinis. Jam priklausė mano senelis – Juozas Papaurėlis (1900–1958).

Vyžuonos šaulių būrio, kaip ir kai kurių kitų Rokiškio šaulių rinktinės būrių, istorija nėra tyrinėta. Galbūt šioje apžvalgoje pateikti kai kurie faktai galėtų būti pradžia į išsamius dešimtosios Rokiškio šaulių rinktinės tyrimus. Rašant šį straipsnį, be archyvinės medžiagos, naudotasi tarpukariu leistais leidiniais, nagrinėjančiais bendruosius Lietuvos šaulių sąjungos klausimus.

Važiuojant keliu Rokiškis–Juodupė, netoli posūkio į Miliūnų kaimą, dėmesį patraukia pailgas akmeninis pastatas. Prieškariu čia buvo įsikūrusi Vyžuonos miškų urėdija, taip pat čia veikė X Rokiškio rinktinės 29-asis Vyžuonos šaulių būrys. Iš archyvinių šaltinių sužinome, kad Vyžuonos šaulių būrys buvo įsteigtas 1934 m. gruodžio mėnesį[1]. 1936–1937 m. šiame būryje buvo 22 aplinkinių kaimų gyventojai [2]. 1937 m. Vyžuonos šaulių būriui priklausė šie žmonės – Gasparas Stulgys, Antanas Meilus, Stasys Bičkauskas, Jonas Žindulis, Antanas Kietis, Vilius Treikanas, Jonas Klygis, Petras Gudas, Jonas Žemaitis, Vladas Šakalys, Izidorius Meškauskas, Jonas Gražulis, Bronius Šatas, Juozas Pabedinskas, Pranas Staigys, Ignas Meilus, Elena Mainelytė, Bronius Pacevičius, Kazys Paberžis, Antanas ir Vladas Sauliai[3]. Būriui vadovavo Jonas Gražulis. Būrio tarybai priklausė Juozas Papaurėlis, Gasparas Stulgys ir Bronius Pacevičius[4]. Iš išlikusių dokumentų aiškėja, kad būrio tarybos susirinkimuose dažniausiai buvo svarstomi klausimai dėl naujų narių priėmimo į Vyžuonos šaulių būrį, nario mokesčio ir kitų rinkliavų klausimai. Kaip ir kiti Lietuvoje veikę šaulių būriai, taip ir Vyžuonos šaulių būrys 1939 m. siuntė piniginę rinkliavą LŠS kūrėjo, atgimimo veikėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873–1929) paminklo statybai[5].

Apie Vyžuonos būrio šaulius žinių beveik nėra. Žinoma tik tai, kad daugiau nei pusė jų buvo ūkininkai, turėję nemažai žemės. Žemės ūkio ministerija tarpukariu šauliams rodė išskirtinį dėmesį. 1937 m. Rokiškio šaulių rinktinės vadas išsiuntė raštą Vyžuonos šaulių būrio vadui, kuriame pranešė, kad ministerija nemokamai duoda šauliams miško medžiagos tautinių vėliavų kotams ir žaginiams[6]. Tame pačiame rašte buvo prašoma informuoti, kiek medienos bus reikalinga Vyžuonos būrio šauliams. Po mėnesio Rokiškio šaulių rinktinės būrio vadas išsiuntė kitą raštą, kuriuo prašė jį informuoti „<…> kuriems būrio šauliams ūkininkams bus reikalinga karčių žaginiams ir kiek karčių vėliavoms iškelti“[7]. Sudarytame Vyžuonos būrio šaulių sąraše buvo 13 ūkininkų; prie kiekvienos sąraše esančios pavardės buvo nurodytas turimos žemės plotas. Medienos, skirtos vėliavų kotams ir žaginių kartims, prašė šie šauliai: Juozas Bukas, Antanas ir Vladas Sauliai, Kazys Paberžis, Kazys Bukas, Juozas Papaurėlis, Elena Mainelytė, Pranas Staigis, Jonas Žindulis, Antanas Meilus, Izidorius Meškauskas ir Antanas Kietis.

Daugiau žinių yra apie vieną iš šio būrio šaulių –  Vyžuonos miškų urėdijos buhalterį – Juozą Papaurėlį, kuris į šaulius įstojo 1936 m. balandžio 17 d[8]. Kaip ir daugelis tarpukariu pasižymėjusių ar nusipelniusių valstybės tarnautojų, jis buvo apdovanotas keliais garbės ženklais. Minint 10-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, Juozas Papaurėlis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus medaliu, 1935 metais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino riterio medaliu[9]. Iš išlikusių 1939 m. vykusių Vyžuonos šaulių būrio tarybos narių susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų sužinota, kad Juozas Papaurėlis buvo šio būrio sekretorius. Jo gražia, kaligrafiška rašysena užpildyta daugelis šaulių būrio dokumentų.

Karinis pasirengimas

Kaip žinia, sukarintoje visuomeninėje organizacijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kariniam šaulių pasirengimui. Vartant archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad gausu dokumentų, informuojančių apie Vyžuonos šaulių būrio įvairių rūšių šautuvams užsakytus šovinius, apie vyksiančias šaudymo pratybas, jų organizavimo tvarką ir kiekvieno šaulio rezultatus.

Išskirtinį dėmesį šaulių kariniam rengimui rodo ir 1938 m. rugpjūtį prie Vyžuonos ežero suorganizuoti septynių dienų kursai-stovykla kariuomenėje netarnavusiems šauliams. Į juos susirinko apie 150 dalyvių iš Rokiškio miesto ir jo apylinkių[10]. Šauliams vadovavo Rokiškio šaulių rinktinės vado padėjėjas kapitonas Abramikas[11]. Kursų dalyviai privalėjo dėvėti šaulių uniformą, turėti šautuvą.

Kultūrinė veikla

Šaulių sąjunga, be karinio parengimo, nemažą dėmesį skyrė kultūriniam šaulių švietimui ir lavinimuisi. 1938 m. minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dvidešimtmetį, buvo akcentuojami Lietuvos istorijos pažinimo ir bendrinės lietuvių kalbos mokėjimo klausimai. Šaulių būrių vadai turėjo organizuoti kursus. Lietuvių kalbos kursai buvo rengiami pagal kalbininko Prano Skardžiaus (1899–1975), istorijos – pagal Jono Matuso (1899–1962) sudarytas programas.

Spauda buvo bene pagrindinė šaulių lavinimosi priemonė. Vyžuonos šaulių būrys, kaip ir daugelis kitų būrių, turėjo savo biblioteką. Knygų į šią biblioteką atsiųsdavo Rokiškio šaulių rinktinės vadovybė. Iš vieno rašto aišku, kad 1938 m. pradžioje į biblioteką buvo atsiųsta po vieną egzempliorių 1937 m. Kaune išleistų knygų: visuomenininko, kalbininko Prano Germanto (iki 1940 m. – Meškausko) (1903–1945) „Komunizmas žmonijos nelaimė“, Valstybės saugumo departamento leidinys „Kovokime su piktu“, „Eilinių degazuotojų mokymo programa“[12]. Biblioteka taip pat gavo 5 egzempliorius Šaulių kalendoriaus 1939 metams (1938). Šauliai buvo raginami užsiprenumeruoti „Trimitą“ (1920–1940). Šio šaulių laikraščio prenumeravimo svarbą rodo vienas LŠS vado raštas. Jame rašoma, kad „<…> „Trimito“ išsirašymas yra viena šaulio pareigų; jei viena pareiga atliekama blogai, tai tenka manyti, kad ir į kitas šaulio pareigas žiūrima paviršutiniškai“[13]. Pastebėtina, kad iš Vyžuonos šaulių būrio „Trimitą“ buvo užsiprenumeravę 13 žmonių[14]. Spaudos platinimui šaulių būryje buvo skiriamas nemažas dėmesys. Būrio vadas susirinkimų metu buvo įpareigotas informuoti apie naujus leidinius, knygos taip pat turėjo būti platinamos pamokų, paskaitų, koncertų metu ir kituose renginiuose. Rokiškio šaulių rinktinės vadas šaulių būrius informavo, kad „<…> knygų platinimas turi būti gyvas, todel šiame darbe turi būti parodyta kuo didesnė iniciatyva ir rūpestingumas“[15]. Laikotarpis nuo 1940 m. kovo 5 d. iki balandžio 7 d. Lietuvoje buvo paskelbtas papigintų knygų mėnesiu. Šauliai buvo raginami dalinių bibliotekas papildyti naujomis knygomis. Atnaujinant bibliotekas, buvo rekomenduojama naudotis 1940 m. išleistais knygų katalogais –„Lietuviškų knygų platinimo mėnesio papigintų knygų katalogu“ (pasirodė 1938 ir 1940) ir „Pigios Sakalo knygos“(1940)[16].

Juozas Papaurėlis ir neatpažinta moteris apie 1930 m. bei Vyžūnų ežero vaizdas

Kaip ir daugeliui šaulių būrių, taip ir Vyžuonos šaulių būriui reikšmingi buvo 1938 m., kai buvo švenčiamos Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtosios metinės. Tais metais vyko X Rokiškio šaulių rinktinės šventė. Archyviniai šaltiniai informuoja, kad šventė prasidėjo mišiomis Rokiškio šv. Mato bažnyčioje. Į iškilmių programą buvo įtrauktas tautinių vėliavų iškėlimas, žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės pagerbimas; Nepriklausomybės aikštėje buvo surengtas paradas, skambėjo patriotinės dainos, šventės dalyviams buvo parengta įdomi sporto programa. Vyžuonos šaulių būrys taip pat dalyvavo 1938 m. Rokiškio gimnazijos rūmuose vykusiame moterų šaulių būrio vakare[17].

1938 m. Vyžuonos būrio šauliai dalyvavo ne tik Rokiškyje vykusiuose Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtuose renginiuose, bet ir buvo kviečiami į jubiliejinius renginius, vykusius kitose Lietuvos vietose. Paminėtinas 1938 m. birželio mėnesį vykęs prezidento Antano Smetonos vardo dienos minėjimas, Joninių šventė ant Rambyno kalno, rugsėjo mėnesį vykusi Tautos šventė, lapkričio mėnesį –Tautos vado diena ir Lietuvos kariuomenės 20-mečio renginys.

1939 m. Kaune buvo ruošiamasi iškilmingai minėti LŠS dvidešimtmetį. Dar 1938 m. rudenį LŠS vado išplatintame rašte buvo prašoma iki 1939 m. vasario 1 d. pranešti apie šaulius, dalyvausiančius minėtoje šventėje. Renginyje buvo numatytos ne tik sporto rungtys, bet ir šaudymo įvairaus kalibro šautuvais varžybos. Vienas svarbesnių šventės akcentų turėjo būti šaulių chorų pasirodymai, kuriems iš anksto buvo numatytas repertuaras. Ruošiantis LŠS minėjimui, 1939 m. gegužę Rokiškio šaulių rinktinės štabe įvyko kuopų, būrių vadų ir moterų būrių tarnybinis susirinkimas[18]. Šaulių sąjungos 20-mečio šventėje dalyvavo šie Vyžuonos šaulių būrio žmonės – Gasparas Stulgys, Leonas Gaidelis, Elena Tulabienė, Antanas Narkūnas, Stasė Kiškienė, Stasys Apalainis? bei Juozas ir Emilija Papaurėliai[19].

Siekiant palaikyti glaudesnius ryšius su visuomene, taip pat pritraukti į savo gretas naujų narių, šaulių būriai organizuodavo gegužines. Archyviniai šaltiniai informuoja, kad tokios gegužinės prie Vyžuonos ežero buvo suorganizuotos 1938 ir 1939 m. Gegužinės nevykdavo be vaišių. Viename Vyžuonos būrio vado rašte Rokiškio nuovados policijos viršininkui buvo rašoma, kad 1938 m. birželį vyksiančioje gegužinėje „<….> bufetą laikys p. Stankunas iš Rokiškio miesto“[20]. 1939 m. gegužinės organizatoriai kreipėsi į Rokiškio mokesčių inspekciją, prašydami „<…> leisti laikyti bufetą su alumi“[21]. Prekiauti alumi turėjo Vyžuonos kaimo gyventoja Zosė Sakalienė.

Tai tik keletas faktų apie 1934–1940 m. veikusį X Rokiškio rinktinės Vyžuonos šaulių būrį. Perskaitę šią apžvalgą, galbūt atsilieps tekste paminėtų žmonių giminės, artimieji. Jų turimos žinios, ikonografinė medžiaga padėtų išplėsti žinias apie aktyviai veikusius, bet dar mažai žinomus Rokiškio krašto šaulius.

[1] [L.Š.S.  X rinktinės (29) Vyžūnų šaulių būrio vado Jono Gražulio raštas L.Š.S. X rinktinės vadui]. 1937, gegužės 18. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 705, lap. 10.

[2] [Raštas L.Š.S-gos X rinktinės vadui dėl nario mokesčio įmokų 1936 m.] 1937, vasario 27. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 705, lap.12.

[3] [Vyžūnų šaulių būrio vado Jono Gražulio informacija L.Š.S-gos X rinktinės vadui apie nario mokesčio įmokas]. 1937, vasario 27. Ten pat.

[4] L.Š.S. X rinktinės Vyžūnų  šaulių būrio tarybos posėdžio protokolas. 1939, gegužės 5. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 713, lap. 3.

[5] L.Š.S. X rinktinės Vyžūnų šaulių būrio vado raštas P. X. Rokiškio šaulių rinktinės vadui. 1939, balandžio 19. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap.14.

[6] Lietuvos Respublikos K.A.M. Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas 29-ajam Vyžūnų šaulių būrio vadui. 1937, vasario 4. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 705, lap. 1.

[7] Lietuvos Respublikos K.A.M. Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas 29-ajam Vyžūnų šaulių būrio vadui. 1937, kovo 15. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 705, lap. 7.

[8] Vyžūnų šaulių būrio narių sąrašas. [apie 1939 m.]. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap.11.

[9] 29 Vyžūnų šaulių būrio vado raštas Lietuvos Respublikos K.A.M. X Rokiškio šaulių rinktinės vadui. Be datos. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap. 43.

[10] Lietuvos Respublikos K.A.M. Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas būrių vadams. 1938, liepos 20 d. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 708, lap.10.

[11] Lietuvos Respublikos K.A.M. Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas Vyžūnų Girininkijos girininkui. 1938, rugpjūčio 16. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 708, lap. 13.

[12] Lietuvos Respublikos K.A.M. Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas 29-ajai Vyžūnų šaulių būrio vadui. 1938, sausio 4. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 707, lap. 3.

[13] Lietuvos Respublikos K.A.M. Šaulių sąjungos vado raštas X Rokiškio rinktinės vadui. 1939, balandžio 13. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap. 12.

[14] L.Š.S. X rinktinės Vyžūnų  šaulių būrio vado raštas P. X. Rokiškio šaulių rinktinės vadui. 1938, rugpjūčio X diena. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 701, lap. 12.

[15] Lietuvos Respublikos K.A.M. X Rokiškio šaulių rinktinės vado raštas Šaulių būriams. 1939, sausio 7. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap. 1.

[16] Lietuvos Respublikos K.A.M. Šaulių sąjungos Vado raštas šaulių dalinių vadams ir taryboms. 1940, kovo 13. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap.12.

[17] Rokiškio moterų šaulių būrio kvietimas į viešą vakarą Vyžūnų šaulių rinktinei. 1938, vasario 21. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 707, lap. 2.

[18] Lietuvos Respublikos K.A. M. X Rokiškio šaulių rinktinės Vado raštas Kuopų, būrių vadams ir moterų būrių ir skyrių vadėms. 1939, gegužės 4. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 710, lap. 2.

[19] L.Š.S. X rinktinės (29) Vyžūnų šaulių būrio raštas Rokiškio šaulių rinktinės vadui. 1939, liepos X?. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap. 27.

[20] L.Š.S. X rinktinės (29) Vyžūnų Šaulių būrio vado Jono. Gražulio raštas p. Rokiškio nuovados policijos viršininkui. 1938, birželio 13. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 707, lap. 27

[21] [21] L.Š.S. X rinktinės Vyžūnų šaulių būrio rašta.s Rokiškio mokesčių inspekcijai. 1939, liepos 22d. LCVA, f. 561, ap. 20, b. 711, lap.25.

Istorija Naujienos Šaulių sąjunga , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra