Archyve rasta informacija apie Dainavos apygardos vado kpt. D. Jėčio-Ąžuolio palaikų paslėpimo vietą

Autorius: Data: 2011-03-23, 16:10 Spausdinti

Archyve rasta informacija apie Dainavos apygardos vado kpt. D. Jėčio-Ąžuolio palaikų paslėpimo vietą

Gintaras LUČINSKAS, Alytus

Domininkas Jėčys, Povilo, gimė 1896 10 20 Medžiūnų k., Vabalninko vls., Biržų aps. 1914 m. baigė Panevėžio realinę vidurinę mokyklą. 1919–1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Netoli Vilniaus pateko į lenkų nelaisvę, pabėgo ir perėjęs fronto liniją grįžo į Lietuvos kariuomenę. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 12-ąjį pėst. pulką. Nuo 1923 12 31 tarnavo 1-ame pėst. pulke. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų kursus (V laida). 1925 12 12 perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungą, buvo Tauragės, Zarasų šaulių rinktinių vadu. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932 m. Utenos brandmajoras, 1933 m. Utenos–Zarasų brandmajoras. 1935 09 28 perkeltas į Utenos komendantūrą ir paskirtas II Utenos šaulių rinktinės vado padėjėju. 1936 02 24 perkeltas į Alytaus komendantūrą karininku šaulių reikalams. Buvo XIX Alytaus šaulių rinktinės vado padėjėjas, ėjo intendanto-raštvedžio pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28 perkeltas į Seinų komendantūrą ir paskirtas Seinų aps. kariniu viršininku. Atsisakęs Lazdijų aps. LKP (b) komitetui perduoti šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus ir pajutęs suėmimo pavojų 1941 05 15 iš karinės tarnybos pasitraukė ir slapstėsi, atnaujino ryšius su šauliais. Vėliau atgaline data nuo 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas.

Kilus Vokietijos–SSRS karui 1941 06 23 grįžo į Alytaus aps. karo komendanto pareigas. 1941 08 05 vokiečiams uždraudus LLV veiklą ir išformavus komendantūrą iš karinės tarnybos pasitraukė. 1941–1944 m. dirbo Alytaus savivaldybės Socialinio aprūpinimo skyriaus vedėju. 1944 02 16 pradėjus formuoti gen. P. Plechavičiaus Vietinę Rinktinę paskirtas šios rinktinės dalinio vadu Alytuje. 1944 05 15 vokiečiams uždraudus VR išformavo Alytaus dalinį. Slapstėsi Tuberkuliozės sanatorijoje. 1944 m. prasidėjus reokupacijai kurį laiką slapstėsi pas žmonos gimines Navickų k., prie Rumbonių.

Partizanas nuo 1945 m. pavasario.1945 m. birželio mėn. Punios šile bendrame pasitarime su Dzūkijoje veikusių Margio, Vaidoto, Kęstučio ir Geležinio Vilko partizanų grupių vadais įkūrė Dzūkų rinktinę ir buvo išrinktas jos vadu, sl. Ąžuolis. Parengė ir išsiuntinėjo „Dzūkijos partizanų veiklos taisykles“, kuriose buvo apibrėžti partizanų kovos tikslai, organizacija, partizanų teisės ir pareigos. 1946 04 23 Dzūkų rinktinė buvo įtraukta į A apygardos sudėtį. Nuo 1946 m. gegužės mėn. Dainavos apygardos vadas. Jam vadovaujant buvo įvykdyta nemažai struktūrinių pakeitimų: išformuota Geležinio Vilko rinktinė, likę gyvi jos partizanai įtraukti į Merkio ir Dzūkų rinktines. Buvo griežtas, reiklus ir pareigingas, bet kartu linksmas, turėjo gerą humoro jausmą. 1946 11 01 perėmė Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas. Dėl senyvo amžiaus beveik nepalikdavo savo vadavietės Punios šile ir nevykdavo vizituoti tolimesnių apygardos organizacinių vienetų. Rinktinių ir grupių vadams vadovavo raštu parengtais įstatymais. 1947 04 22–24 štabo bunkeryje surengė visų Dainavos apygardos grupių ir būrių vadų pasitarimą. Jame buvo aptarti opūs partizaninės organizacijos klausimai, mėginta išspręsti apygardos vado konfliktus su iš apygardos pasitraukusių grupių vadais, nutarta suaktyvinti veiksmus prieš okupacinę valdžią, aptarti kiti aktualūs klausimai – ryšiai, disciplina ir t. t.

1947 08 11 štabo bunkerį Punios šile apsupo MGB-istai. Sunaikinta Dainavos apygardos vadavietė, žuvo apygardos vadas D.Jėčys-Ąžuolis ir štabo nariai V. Kavaliauskas-Juodvarnis, M. Petrauskas-Aras ir J. Pilinskas-Krūmas, suimti V. Juozaitis-Vyturys, A. Macevičius-Linas, J. Puškorius-Girinis ir Vaidoto grupės vadas J. Petraška-Patrimpas, Lapaitis. Tęsiant akciją, Strielčių k. slėptuvėje žuvo PK Margio grupės vadas V. Subačius-Klevas, štabo viršininkas J. Jusas-Pakštas ir skyriaus vadas J. Šarkus-Vaitkus.

Sunkiai sužeistas D. Jėčys-Ąžuolis, sunaikinęs štabo dokumentus, nusišovė. Palaikai niekinti MGB Alytaus skyriaus kieme. Užkasimo vieta nežinoma.

D. Jėčys apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės ordinu (1931), DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1932), Estijos ugniagesių 2 laipsnio Aukso kryžiumi (1933), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939). 1997 12 22 pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), 1998 05 19 LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis, 1998 11 18 LR Prezidento dekretu Nr. 238 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Žmona Veronika Dambrauskaitė (1905–1986), sūnus – Algirdas (1928–1997).

Tokia informacija viešojoje erdvėje yra pateikiama apie narsųjį partizanų vadą Domininką Jėčį-Ąžuolį.

Istoriografui, kraštotyrininkui G. Lučinskui archyve pavyko rasti MGB Alytaus apskrities skyriaus darbuotojų surašytą ir pasirašytą aktą apie 4-ių žuvusių Dainavos apygardos štabo pareigūnų, jų tarpe ir D. Jėčio-Ąžuolio, palaikų užkasimo (paslėpimo) vietą netoli Alytaus. Žemiau pateikiamas dokumento vertimas iš rusų kalbos (vertime nepateikiami konkretūs duomenys apie kapavietę – G. L.):

AKTAS

1947 m. rugpjūčio mėn. 14 diena.

Mes, žemiau pasirašę, MGB Alytaus apskrities skyriaus leitenantas (dokumento kopijoje pavardė sunkiai įskaitoma – G. L.), vairuotojas – Akulov ir sargybinis Fomičiov šiandien surašėme šį aktą.

Apie tai, kad šių metų rugpjūčio 14 d. 5.00 val. XX kilometrų atstumu nuo Alytaus miesto, į šiaurę nuo XXXXX, XX atstumu, mes pusantro metro gylyje užkasėme 4-rių Dainavos apygardos banditų štabo vadovų lavonus, nužudytus 1947 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apskrityje, Butrimonių valsčiuje, Punios miške, vykdant čekistinę-karinę operaciją.

1. Jėčys Domininkas, Povilo, gimęs 1890 metais, aukštesnis nei vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, galva plika, su ūsais ir žilstelėjusia barzda, Dainavos apygardos banditų vadas.

2. Petrauskas Mikas, 36 metų, gimęs Alytaus apskrityje, aukštesnis nei vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, burnoje viršutiniame žandikaulyje 2 auksinės „karūnėlės“, Kunigaikščio Margio banditų grupės štabo viršininkas.

3. Kavaliauskas Vaclas, 25 metų, gimęs Alytaus apskrityje ir valsčiuje, Raudonikių kaime, aukštesnis nei vidutinio ūgio, plaukai rudi, su trumpais ūsais, vado ypatingų pavedimų vykdytojas.

4. Banditas, slapyvardžiu „Krūmas“ pavardė nežinoma, apie 30 metų, aukštesnis nei vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai juodi, Tauro banditų apygardos operatyvinis adjutantas.

Apie tai ir surašytas šis aktas

MGB Alytaus apskrities skyriaus komendantas

leitenantas (dokumento kopijoje pavardė sunkiai įskaitoma – G. L.) (parašas – G. L.)

MGB Alytaus apskrities skyriaus

vairuotojas Akulov (parašas – G. L.)

MGB Alytaus apskrities skyriaus

sargybinis Fomičiov (parašas – G. L.)

Tikėtina, kad šiame dokumente esanti informacija padės surasti kapavietės vietą, partizanų palaikai bus ekshumuoti ir patvirtintos jų tapatybės bei iškilmingai perlaidoti.

Kiek dar slepia okupantų archyvai tokių „nurašymo“ aktų ir svarbių Lietuvos istorijai dokumentų, įvykių, faktų?

Asmeninio autoriaus albumo nuotr.

Nuotraukose:

1. Kpt. Domininkas Jėčys-Ąžuolas

2. Nemunaičio šaulių būrio vadui J. Prieskieniui įteikiama vėliava, Alytus, apie 1938 m. (kpt. D. Jėčys – pirmas iš dešinės)

3. Alytaus Šaulių namų statyba 1936 m.  (kpt. D. Jėčys – pirmas iš dešinės)

Voruta. – 2011, bal. 9, nr. 7 (721), p. 5.

Rezistencija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra